Rambyno regioniniame parke – naujovės

Autorius: Data: 2013-01-21, 14:34 Spausdinti

Rambyno regioninis parkas – antras pagal mažumą Lietuvos regioninis parkas. Tačiau ir būdamas vienu iš mažiausių, kasmet jis sulaukia didelio lankytojų būrio. Vien tik praėjusių metų rudenį duris atvėrusiame Lankytojų centre jau pabuvojo apie 1200 svečių. Parko direkcija stengiasi, kad ši vieta būtų patraukli turistams ir dalyvaudama įvairiuose projektuose gerina infrastruktūrą ir siekia suteikti daugiau paslaugų. Nemažai naujovių parko svečių laukia ir šiais metais.

Įrengs naujos apžvalgos vietas

Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė sakė, kad čia apsilankantys žmonės žino apie pagrindinius lankytinus objektus – Rambyno kalną, Bitėnų kapinaites, Martyno Jankaus muziejų, tačiau nuolat teiraujasi, ką daugiau galėtų pamatyti, nes išsiruošti į šią gana atokią vietovę gana brangu. Direktorė atkreipė dėmesį, kad pasikeitė lankytojų srautų struktūra. Vis rečiau čia autobusais atvyksta didelės turistų grupės ir vis dažniau apsilanko pavienės šeimos.

Beje, panaši tendencija pastebima ir kituose lankytinuose gamtinio ir kultūrinio paveldo objektuose. „Jau šiais metais galėsime pradžiuginti lankytojus atnaujinta parko informacine sistema ir naujomis vietomis, iš kurių bus patogiau apžvelgti gražias vietoves. Šis projektas – viena ir Europinio projekto, kurį vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dalių“, – pasakojo D. Milašauskienė. Viena iš šio projekto veikų – informacinės sistemos atnaujinimas Rambyno regioniniame parke ir minimalios turistinės struktūros įrengimas.

Bus pastatyti 5 apžvalgos bokšteliai ir įrengtos 5 regyklos. Regykla – tai specialiai aplinkos apžvalgai paruošta vieta, kurioje pašalinti grožėtis peizažu trukdantys elementai, įrengtos apžvalgos aikštelės. Kaip regyklos pavyzdį direktorė pateikė turistams, ko gero, labiausiai žinomą regyklą ant paties Rambyno kalno, iš kurios puikiai matosi Nemuno vingis, aplinkinės vietovės ir net dalis kaimyninės valstybės teritorijos. Viena iš naujų regyklų bus įrengta šalia gandrų kolonijos ir žmonės galės stebėti šių paukščių gyvenimą iš arčiau. Pasak D. Milašauskienės, gandrams tai netrukdys, nes ir dabar šioje vietoje esantis takas, be to, gandrai įpratę gyventi šalia žmonių ir tai jų netrikdo.

Bus atnaujintas lieptas šalia Raganų eglės. Per 10 metų medinis lieptas tapo avarinės būklės, nes mediena, iš kurios jis padarytas, supuvo. Naujas turistinis takas bus įrengtas Šereiklaukio miške ir viena iš šio tako atšakų nusidrieks šalia piliakalnio, kuriame pernai buvo vykdomi kasinėjimai. Čia įrengti takai bus 3 ilgių ir maršrutą žmonės galės pasirinkti, įvertindami savo jėgas ir laiką. Einant šiais takais bus galima pasigrožėti Nemuno ir Šešupės santaka, aplankyti dvaro kapinaites. Nauja infrastruktūra turėtų būti baigta įrengti birželio pabaigoje.

Iškilo pavojus gandrų kolonijai

Gerinant infrastruktūrą dalyvauja kelios organizacijos ir kartais nepavyksta išvengti apmaudžių nesusipratimų. Asfaltuojant kelią per Bitėnų kaimą, pavojus iškilo gandrų kolonijai. Ties ta vieta, kur įsikūrę gandrai, suplanuota įrengti autobusų sustojimo aikštelę. Ją įrengiant reikės praplatinti kelią, šalia kurio auga pušys su gandralizdžiais. Jas buvo numatyta iškirsti. Pasak D. Milašauskienės, jeigu taip atsitiktų, būtų padaryta didelė žala gandrų kolonijai, nes tiems paukščiams svarbus kiekvienas šalia esantis medis. Jie, panašiai kaip ir žmogaus bute, atlieka prieškambario, svetainės ir kitų buitinių patalpų funkcijas. „Rašiau oficialų raštą projektuotojams ir darbų užsakovams VĮ „Tauragės regiono keliai“, kad būtų išsaugoti medžiai. Manau jie atsižvelgs į jį ir projektą pakoreguos, stotelę įrengs atokiau nuo vietos, kur gyvena gandrai, nes gandrų kolonijoje kiekvienas medis svarbus“, – sakė D. Milašauskienė.

Tvarką palaiko bendromis jėgomis

Rambyno regioninio parko direktorė pasidžiaugė, kad skirtingai nuo kaimyninio Nemuno deltos regioninio parko, čia mažiau susiduriama su šiukšlinimo problemomis. „Atvykstantys žmonės dažniausiai būna kultūringi, tačiau pastebėjome, kad mažos šiukšliadėžės greitai prisipildo ir šiukšlės pradedamos mesti šalia jų. Specialiai pastatėme didelius konteinerius ir šios problemos nebeliko“, – kalbėjo parko direktorė. Vieni iš didžiausių šiukšlintojų neretai būna žvejai. Juos drausminti padeda tai, kad ši vietovė yra pasienio ruože ir čia dažnai važinėja pareigūnai.

Žvejai žino, kad yra nuolat stebimi, todėl galimybių šiukšlinti sumažėja. Ir pasieniečiai, ir Rambyno regioninio parko darbuotojai nepraleidžia progos sudrausminti šiukšlintojus, o šie dažniausiai geranoriškai savo šiukšles susirenka. Anot D. Milašauskienės, daugiau už žmones šiukšlių palieka po potvynio nuslūgęs Nemunas. Tuomet organizuojamos talkos, kuriose dalyvauja parko darbuotojai, pasieniečiai, moksleiviai. Kuo gali, mielai padeda seniūnija. Nors ir pasitaiko vandalizmo atvejų, direktorė pasidžiaugė, kad daugelis parke įrengtų medinių objektų dažniau supūva savaime nei būna sugadinti. Tačiau visko pasitaiko. Pavyzdžiui, prie Opstainių piliakalnio per kelis kartus buvo pavogti ką tik įrengti nauji ąžuoliniai laiptai.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Pamarys“

www.vstt.lt

Nuotraukoje: Rambyno regioninis parkas

Parkai , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra