Raižių totorių mečetėje iki šiol minimas Vytauto Didžiojo vardas

Totorių istorija Lietuvoje prasidėjo kiek daugiau nei prieš 600 metų. Plėsdami Lietuvos valstybės ribas pietryčių link LDK didieji kunigaikščiai susidūrė su karinga Aukso Orda. Pastaroji buvo Čingischano sukurtos mongolų imperijos palikimas. Anuo metu tarp dvejų ambicingų regiono geopolitiką lemiančių darinių – Aukso Ordos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – susiklostė nevienareikšmiai santykiai.

Nepaisant sudėtingos diplomatijos su didžiaisias Aukso Ordos chanais, lietuviai vertino totorių narsą ir ištikimybę. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas 1397 m. pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Juos įkurdino Trakuose, Vilniuje, taip pat į vakarus nuo Trakų – netoli dabartinio Alytaus, ir šiauriau Vilniaus – apie dabartinius Švenčionis.

 

Alytaus rajone įsikūrusio Raižių kaimo istorija siekia tuos laikus, kai Vytautas Didysis apgyvendino Lietuvoje chano Tochtamyšo vadovaujamus totorius. Manoma, kad dabartinio Raižių kaimo pavadinimas kilo iš totorių Raiževskių giminės. Raižių kaime iki šiol gyvena totoriai ir puoselėja savo tradicijas, islamo religiją. Kaimo mečetė yra iškalbingas totorių istorijos Lietuvoje liudininkas. Iki šiol veikianti Raižių mečetė pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1663 m. (dabartinė pastatyta 1889 m.) Ši mečetė nebuvo uždaryta net sovietmečiu sutelktos Raižių kaimo totorių bendruomenės pastangomis.

 

Visas straipsnis:

 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/lietuvoje-gyvenanti-tauta-kurios-gretose-ir-tragiskai-zuvusi-l-asanaviciute-ju-bijojo-net-zymiausi-rusu-karvedziai.d?id=72556644

 

Dianos Varnaitės nuotr.

 

*****

„Žvilgnis į Lietuvą“ – ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

 

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.
„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

kpd.lt