Raguvėlės dvaro kolekcija – Panevėžio kraštotyros muziejuje

Autorius: Data: 2016-08-30, 12:32 Spausdinti

Raguvėlės dvaro kolekcija – Panevėžio kraštotyros muziejuje

Parodos „Dvaro vartus atvėrus“ fragmentai. Tomo Stasevičiaus nuotraukos. 2016 m. 

Jūratė GAIDELIENĖ, muziejininkė, www.voruta.lt 

2016 metų muziejinių renginių ciklo „Lietuvos muziejų kelias“ tema „Dvarų kultūros atspindžiai“ paskatino naujai pažvelgti į Panevėžio krašto dvarus, prisiminti jų savininkus, tyrinėti išsaugotą dvarų kultūros paveldą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus erdviausioje parodų salėje birželio 21 dieną atidaryta paroda „Dvaro vartus atvėrus“, kurioje pristatomi ištisus šimtmečius ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo centraisbuvę krašto dvarai.

Dvarai Lietuvoje pradėjo formuotis XIV a. ir buvo reikšmingi iki 1922-ųjų metų žemės reformos. Spartus jų nykimas vyko 1940-aisiais, pirmosios sovietų okupacijos metais: nacionalizacija, grobiamosarba naikinamos meno vertybės, bibliotekos, archyvai, savininkai tremiami į Sibirą.

Parodos „Dvaro vartus atvėrus“ lankytojams pristatomi Panevėžio kraštotyros muziejaus eksponatai: garsios Kerbedžių giminės herbu papuošti XIX a. pab.–XX a. pr. baldai – rašomasis stalas ir krėslas iš Naudvario dvaro, Petkevičių bibliotekos knygos ir kitos išsaugotos vertybės iš Puziniškio dvaro, bajorams Domaševičiams ir Straševičiams priklausę daiktai.Vieni vertingiausių eksponatų – XVIII a. kontušo juosta (austa iš šilkinių siūlų ir aukso gijų) bei 1788 m. valstybinio Šeduvos dvaro inventorius.

Pagrindinis parodos akcentas – įspūdinga Raguvėlės dvaro XVII–XIX a. tapybos darbų kolekcija, paskolinta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Kai kurie kūriniai ir paveikslų rėmai tik ką restauruoti, eksponuojami pirmą kartą. Ši paroda atveria lankytojui Raguvėlės dvaro vartus ir supažindina su naujam gyvenimui prikeltomis dailės vertybėmis.

Raguvėlės dvaro meno vertybių likimas panašus į daugelio dvarų. 1940 m. sovietų valdžiai nacionalizavus Komarams priklausiusį Raguvėlės dvarą, tik nedidelė rūmuose sukauptų meno vertybių dalis pateko į Vytauto Didžiojo muziejų, vėliau – į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinius. Gausios ir turtingos meno kolekcijos didesnioji dalis buvo išgrobstyta arba dingo be žinios. Pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vadovės Genovaitės Vertelkaitės-Bartulienės, „grafų Komarų dailės kolekcijos atsiradimo ir formavimo nuopelnai priklauso Konstantinui Komarui (1864–1940), kaupusiam vertingus kūrinius, mėgusiam XIX a. madingus rytietiškus meno dirbinius. Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponuojami du grafų portretai, keturi medicinos mokslui nusipelniusių asmenų portretai, keturi religinės tematikos darbai, peizažas, dvi įspūdingo dydžio Aleksandro Orlovskio (1777–1832) tapytos drobės, vaizduojančios raitelius. Žirgai buvo viena iš K. Komaro aistrų, tai atsispindi ir jo kolekcijoje.“

Paroda veiks iki 2017 m. gegužės 31 d.

Parodą parengė Jūratė Gaidelienė, Zita Pikelytė, Dovilas Petrulis ir dailininkė Giedrė Stasevičienė.

Dvarų istorijai ir kultūrai skirta nauja edukacinė programa „Dvaro kasdienybė ir pramogos“. Kviečiame. JEI MUZIEJŲ APLANKYSI, daug pamatysi, atrasi, sužinosi, nustebsi… Išsamesnė informacija www.paneveziomuziejus.lt

 

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra