Autorius: Voruta Data: 2012-10-01 , 15:19 Spausdinti

Alvydas TAMOŠIŪNAS, vienas iš žygio organizatorių, Šiauliai

2012 m. rugsėjo 29 d. Radviliškio rajone II-jame 50 km naktiniame žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ startavo apie 1000 dalyvių, kurie nebijojo iššūkių, norėjo išbandyti ištvermę ir prisiminti šalies istoriją. Antrus metus iš eilės vyksiančio žygio dalyviams teko tamsiu paros metu pakartoti 1919 m. Lietuvos karių savanorių operacijos Radviliškis-Šiauliai metu įveiktą distanciją ir nueiti tą patį atstumą – 50 km – pėsčiomis. 70 proc. maršruto nusidriekė lauko ir miško keliukais, likusi dalis – asfaltuotais keliais ir gatvėmis.

Praėjusiais metais žygyje dalyvavo beveik 700 sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mylinčių įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo įvairių profesijų ir amžiaus atstovai: kariai, policininkai, pasieniečiai, studentai, mokytojai ir mokiniai. Jauniausias dalyvis buvo12 m., vyriausias – 70 m. Praeitais metais su lietuviais savo valią išbandė danai, o šiemet prie žygeivių prisijungė 10 čekų kariai, karys atvykęs iš Šveicarijos ir keli studentai iš JAV, Turkijos, Čekijos bei Slovakijos. Žygyje taip pat dalyvavo ir kapelionai (kunigai), kurie, įveikę maršrutą, laikė šv. Mišias Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.

Pati žygio idėja – priminti Lietuvos istoriją, populiariai ir interaktyviai ją pristatyti. Žygeiviai keliaudami aplankė 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybės susitikimo ir 1919 metų Nepriklausomybės kovų vietas. Viso žygio metu įvairiose vietose patruliavo ir improvizavo įvairias situacijas karo istorijos klubo kariai. Žygio metu dalyviai sutiko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvius, 1919 metų Lietuvos karius savanorius, Sovietų Sąjungos represinės žinybos (NKVD) ir Vermachto karius, bermontininkus. Įvairių laikmečių kariai dėvėjo aprangą ir ekipuotę, naudojo atitinkantį laikotarpį transporto priemones.

Žygio dieną, pakėlus vėliavas, nuo 12 val. iki 18 val. Baisogalos kultūros centre įvyko dalyvių registracija. Registracijos metu taip pat vyko įvairūs liaudies kolektyvų pasirodymai. Tuo tarpu prie Baisogalos dvaro rūmų jau veiksmus derino bei įvairiems pasirodymams rengėsi karo istorijos klubo „Grenadierius“ nariai. Lietuvos partizanai pirmiesiems žiūrovams pademonstravo kovos taktiką ir veiksmus. Žiūrovai taip pat turėjo galimybę stebėti vieną iš pokario rezistencijos kovų dalyvių tradiciją – kai kautynėse pasižymėjęs partizanas buvo apdovanotas.

Iki starto likus porai valandų prie Baisogalos dvaro ir po miestelį su senovinėmis transporto priemonėmis važinėjo įvairių laikotarpių bei įvairių kariuomenių kariai. Žygeiviai besiruošdami žygiui galėjo iš arti pamatyti istorines aprangas dėvinčius karius, kurie tamsiu paros metu visame žygio maršrute improvizavo situacijas. Prieš žygio startą visi žygio dalyviai, Baisogalos miesto svečiai, žiūrovai bei miestelio gyventojai buvo pakviesti įsiamžinti bendrai nuotraukai, po kurios karo istorijos klubo nariai inscenizavo 1919 metų susirėmimą tarp bermontininkų ir Lietuvos karių savanorių. Mūšyje pasiekta lietuvių karių savanorių pergalė buvo palydėta gausių žiūrovų aplodismentų. Po Radviliškio rajono mero pavaduotojo Kazimiero Augulio ir Seimo nario Algimanto Salamakino sveikinimo žodžių, miestelio klebonas kartu su karo kapelionu palaimino žygeivius bei žygį. Palaiminimą sekė gėlių kompozicijų kariams ir partizanams į Baisogalos kapines išnešimas. Antrąją gėlių kompoziciją Lietuvos žygeivių asociacijos administracija nešė iki Mėnaičių memorialo, o trečiąją – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo komanda gabeno visą maršrutą ir padėjo ant karių savanorių kapų Radviliškio kapinėse. Starto ceremoniją užbaigė ir tris salves su pabūklu iššovusi 1863 metų sukilėlių patrankos komanda, iš kurių trečioji paskelbė žygio pradžią. 1863 metų sukilėliai taip pat priminė, kad jau kitąmet visa Lietuva minės sukilimo 150-ies metų sukaktį.

Visame žygio maršrute buvo pristatyta palapinių, degė laužai, žygeiviai galėjo reikalui esant sustoti, pailsėti susitvarkyti ir tęsti žygį. Įveikus apie pusę distancijos Mėžaičių gyvenvietėje buvo galima net tik pailsėti, bet ir pasistiprinti ant laužo virtu karštu šiupiniu.

Visi atkeliavę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio bunkerį ant specialiai paruošos medžiagos buvo kviečiami atminimui parašyti palinkėjimus, kuriuos vėliau yra ketinama išeksponuoti. Sodybos šeimininkė ir 1949 metų liudininkė Julijona Mikniūtė-Petrėnienė parašė: „Nakties žygeiviams linkiu ištvermės ir stiprybės“.

Dauguma dalyvių grižo nuo 5-os iki 8 val. Nedidelė dalis žygeivių neįveikė pilnos distancijos ir, užfiksavus konkretaus asmens įveiktą distanciją, buvo pergabenti į finišo vietą, kurioje visiems buvo pasiūlyta karšta arbata bei poilsio vieta. Kai kurie dalyviai buvo taip nuvargę, kad kai tik valgykloje išgėrė arbatos, ten pat ir užsnūdo.

Žygio statistika dar tikslinama, preliminariai startavo apie 1000 dalyvių, visos distancijos neįveikė apie dešimtadalį užsiregistravusių žygeivių. Žinoma, kad jauniausias žygio dalyvis įveikė visą distanciją keliaudamas tėvelių stumiamame vežimėlyje, nes jam tėra vos 9 mėnesiai… Vyriausiam asmeniui įveikusiam visą distanciją buvo 68 metai. Žygeivių registracijos metu buvo dalinama anketa su klausimais apie žygius, organizavimą, pasiektos informacijos šaltinius ir efektyvumą. Artimoje ateityje susisteminus gautus apklausos rezultatus tikimasi panaudoti tobulinant ir populiarinant žygius, jų viešinimą bei sklaidą.

Žygį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius. O jį organizuoti padėjo Radviliškio rajono savivaldybė, rajono seniūnijos, įmonės ir mokymo įstaigos. Prie žygio organizavimo svariai prisidėjo Lietuvos kariuomenės Šiaulių ir Panevėžio įgulų vienetai, Šaulių sąjunga.

Anot organizatorių, šis žygis ne tik puikus būdas išbandyti save, bet ir galimybė interaktyviai pažinti Lietuvos istoriją.

II-asis naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“ įvyko, tad kitąmet laukiame III-čiojo…

Autoriaus nuotr.

Lietuva 1863 m. sukilimas, 1863 m. sukilimo 150-osios metinės, 1919 m. Lietuvos kariai savanoriai, 1919 m. Lietuvos karių savanorių operacijos Radviliškis-Šiauliai metu įveikta distancija, 1919 m. Nepriklausomybės kovų vietos, 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybės susitikimas, Algimantas Salamakinas, Alvydas Tamošiūnas, Baisogala, Baisogalos dvaras, Bermontininkai, Julijona Mikniūtė-Petrėnienė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio bunkeris, Mėnaičių memorialas, Naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“, NKVD, Partizanai, Radviliškio rajonas, Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Vermachtas