Radailių dvare susirinkę totoriai prisiminė protėvių tradicijas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šeštadienį (2010-06-05) į Klaipėdos rajone esančia kaimo turizmo sodybą „Radailių dvaras“ iš visų Baltijos valstybių suvažiavo keli šimtai totorių. Čia jie pažymėjo vieną iškiliausių ir smagiausių savo tautinių šventę – „Sabantųjų“.
 
Vaizdingame slėnyje įsikūrusioje kaimo sodyboje nuo pat ryto skambėjo totoriškos melodijos ir dainos, žiūrovus linksmino spalvingais nacionaliniais kostiumais apsirengę šokėjai. Šventės dalyviai akimirksniu išgraibstė svečių iš Tatarstano atvežtas tautines kepuraites, kitus suvenyrus.
 
Iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos suvažiavę totoriai išmėgino jėgas nuotaikingose nacionalinio sporto rungtyse – imtyniavo, ant rąsto kovėsi su maišais, ropštėsi į slidų riebalais išteptą stulpą pasiimti dovanos, tempė lyną, daužė puodynes, jodinėjo žirgais, suposi sūpynėse. Mikliausiųjų šventės dalyvių laukė vertingas prizas – ėriukas.
 
Iš Tatarstano sostinės Kazanės atvykęs šokių ansamblis „Bulgari“ visoms prie Baltijos gyvenančių totorių bendruomenėms perdavė šios respublikos vadovo Mintimiro Šaimijevo sveikinimus. Sąskrydį pasveikino Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuriam perduotas Tatarstano kultūros ministro padėkos raštas už paramą vietinei totorių bendruomenei.
 
Linksmybes vainikavo kibinų, abrikosais ir medumi pagardintų bandelių, plovo, ypatingos vištienos sriubos, kitų totoriškų valgių degustacija. Neapseita ir be tradicinio švenčių pyrago „čak-čak“. Šį lietuvišką šakotį primenantį patiekalą iš totorių yra perėmusios ir kitos tautos.
 
Pasirūpinę, kad į šventę atvykę kitų tautinių ir religinių bendruomenių atstovai galėtų atsigaivinti „Švyturio“ alumi, patys šeimininkai jo neragavo – griežtos islamo tradicijos totoriams draudžia vaišintis stipresniais alkoholiniais gėrimais net per tautines šventes. „Sabantujus“ (liet.- plūgo šventė) – tradicinė totorių sueiga, žyminti sėjos darbų pabaigtuvės. Tai pati smagiausia ir laukiamiausia mūsų šventė. Ji švenčiama ir Lietuvoje nuo tų laikų, kai čia įsikūrėme“, – pasakojo Klaipėdos totorių bendruomenės atstovė Zylia Gorochova.
 
Suaktyvėjusi Klaipėdos totorių bendruomenė šiuo metu vienija apie 300 žmonių, savivaldybė jiems skyrė patalpas. Totoriai svajoja pastatyti mečetę, kurioje vyktų pamaldos, o vaikai ten galėtų mokytis gimtosios kalbos. Musulmonų maldos namai nuo tarpukario veikia Vilniuje ir Kaune. „Svarstome galimybę atsižvelgti į totorių prašymą. Jiems įregistravus religinę bendruomenę, jokių kliūčių tarsi ir neliko – tereikia išrinkti tinkamiausią vietą mečetės statybai, parengti teritorinio planavimo dokumentus“, – sakė R. Taraškevičius. „Sabantujaus“ šventėje dalyvavę Lietuvos totoriai prisiminė protėvius, išsaugojusius savo religiją, papročius, tautinę tapatybę. Pirmieji Lietuvos didžiosios kunigaikštijos (LDK) pakraščiuose apsigyvenę totoriai, gindami valstybės sienas, išgarsėjo kaip narsūs kariai.
 
Lietuvos totoriai – unikali ir savita etninė grupė, persikėlusi į LDK dar XIV-XVI amžiais. Tai – išeivių iš Aukso ordos ir Krymo chanato palikuonys. Juos į Lietuvą pakvietė LDK valdovas Vytautas. „Totoriškame Raižių kaime greitai atidengsime paminklą Vytautui. Tai padėka už tai, kad jis kažkada mūsų protėviams suteikė prieglobstį, jais rūpinosi“, – kalbėjo netoli Vilniaus esančio Keturiasdešimties totorių kaimo bendruomenės vadovė Fatima Buinovska. Ji šventės dalyvius vaišino dar vienu totoriškos virtuvės skanėstu – šimtalapiu.
 
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 5 500 totorių – penkiskart daugiau nei tarpukariu. Pasaulyje priskaičiuota 7 milijonai šios tautybės žmonių.
 
Prieš 14 metų, pažymint totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines, buvo atkurtas ir vietinius musulmonus-sunitus vienijantis dvasinis centras – muftijatas
 
www.lrytas.lt
 
Autoriaus nuotr.
 
Nuotraukose: Iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos suvažiavę totoriai išmėgino jėgas nuotaikingose nacionalinio sporto rungtyse

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra