R. Slibinskas. VRK cinizmas peržengė ribas. Įspūdžiai iš VRK būstinės

Autorius: Data: 2013-12-28, 13:25 Spausdinti

Rimantas SLIBINSKAS

Noriu pasidalinti savo įspūdžiais iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo kaip paprastas pilietis, dalyvavęs parašų referendumui rezultatų tikrinime. Bandykime vadovautis VRK Įstatymu, Lietuvos teisės aktais ir pažiūrėkime, kaip sistema veikia iš tikrųjų. Aprašomi įvykiai nebus labai malonūs, todėl gal pradžiai reiktų pacituoti pagrindinį VRK veiklos principų apibrėžimą (LR VRK Įstatymas):

4 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos teisiniai pagrindai ir veiklos principai

1. Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

2. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais.

Aprašysiu kaip šie pagrindiniai principai veikė parašų referendumui tikrinimo metu. Aš buvau paprastas parašų rinkėjas, tačiau su draugų pagalba surinkome  apie 1500 parašų. Tai tikrai nebuvo paprasta, todėl buvo įdomu, kaip bus patikrinti šie parašai, ar sąžiningai, teisingai ir skaidriai vyksta procedūros. Apsidžiaugiau, kad VRK posėdžiai vieši ir leidžia norintiems susipažinti su rezultatais. Dalyvavau pirmame VRK posėdyje gruodžio 3 dieną.

Pradžioje viskas atrodė gana gražiai. Liberalų Sąjūdžio atstovas Rokas Stabingis supažindino su tikrinimo metodika. Rezultatai suvedami į kompiuterines bylas, kiekvienas lapas aprašomas, pažymint surastus netikslumus. Paklaustas VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas užtikrino, kad leis parašų rinkėjams susipažinti tiek su vizualinio patikrinimo rezultatais, tiek su kompiuteryje suvestomis versijomis. Kaip leis tai padaryti nepasakė, bet pažadėjo tikrinimo rezultatus derinti su iniciatyvine grupe ir bandyti priimti bendrą sprendimą, vengti klaidų.

Atkreipiau dėmesį į VRK nario Juliaus Jasaičio pastabas, kad reikėtų patvirtinti parašų tikrinimo procedūros tvarką, kad būtų išvengta nesklandumų. Anot jo, VRK tikrina, bet neturi pasitvirtinusi jokios tikrinimo procedūrų tvarkos. Jis pasiūlė tikrinimo procedūros tvarkoje numatyti kas tikrina, ar tik VRK nariai, ar dar ir samdomi tikrintojai, kokie jiems keliami reikalavimai, ar nereikia kažkokios priesaikos, kad tikrinantys bus sąžiningi ir neturi interesų konflikto, kokie yra tikrinimo būdai, eiliškumas, kaip fiksuojami rezultatai į lenteles ir kokios galimybės patikrinti rezultatus, nes tikrintojas gali turėti interesų arba gali padaryti klaidų. Ar yra iš principo galimybė patikrinti, ar nesuklydo tikrinantis žmogus? J. Jasaičio ir kitų komisijos narių pasisakymus galima pažiūrėti posėdžio vaizdo įraše.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas nepritarė šiam siūlymui, atseit nėra privaloma, tai viso labo rekomendacijos ir tam trūksta laiko. Pažymėtina, kad J. Jasaičiui kalbant šalia sėdinčios moterys, VRK narės ironiškai šypsojosi. Tik paskui supratau, kodėl…

Neaiškumai ir nesklandumai kilo jau pačiame pirmame posėdyje. Iniciatyvinės grupės narys Julius Panka paprašė, kad vienam ar dviems grupės atstovams būtų leista dalyvauti parašų skaičiavime. Z. Vaigauskas pasakė, kad iniciatyvinei grupei VRK visą laiką leisdavo dalyvaut, bet kuriam etape. Tik jis nenorėtų, kad stebėtojai stovėtų rašysenos ekspertams už nugarų ir trukdytų darbą. Paskui sekė ilgas monologas, po kurio liko niekas neaišku. Siūlymui stebėti skaičiavimą labai pasipriešino VRK narys nuo konservatorių (TS-LKD) partijos Valdas Benkunskas. Jis nesutiko, kad jam kas nors „stovėtų už nugaros“ ir tikrintų, nes tiesiog trukdys dėmesį ir jam tai nėra priimtina. Jį užstojo Z. Vaigauskas ir galiausiai VRK nesuteikė iniciatyvinei grupei galimybės stebėti atliekamą parašų tikrinimą. Apie kažkokius sprendimus nei šiuo, nei kitais klausimas net nėjo kalba. Ponas Z. Vaigauskas pastoviai skundėsi laiko trūkumu, tačiau daugiausiai laiko užimdavo jo monologai, iš kurių nesekė jokie konkretūs sprendimai, aiškumo apskritai nebuvo. Buvo tik žadama, kad leis susipažinti su viskuo ir panašiai. Apibendrinant, buvo įvardinti tik kokie bus parašų tikrinimo etapai:

1) Vizualinis parašų patikrinimas, kurį atlieka VRK nariai ir rašysenos ekspertai, suvedant duomenis į elektronines laikmenas kompiuteryje.
2) Atsitiktinai parinktų parašų, po tris iš lapo, patikrinimas registrų centre pagal pateiktą dokumento numerį. Tada bus daromi kažkokie apibendrinimai.
3) Su šio tikrinimo rezultatais bus supažindinta iniciatyvinė grupė ir aptariamos atskirų parašų grupės, rezultatai tikrinami, ištaisomos klaidos.

Kaip konkrečiai tai bus daroma niekas nepaaiškino, bet pradžioje viskas atrodė gana gražiai. Deja, jau pirmas konkrečios parašų grupės, pasirašančių už neįgalius asmenis, aptarimas atskleidė „Vaigausko metodiką“.

Šio metodikos esmė yra leisti aptarinėti, daug kalbėti, bet nepriimti jokio sprendimo. Tada tęsiasi vilkinimas ir galiausiai visi ginčytini parašai savaime neįskaitomi paskutiniame posėdyje. Dabar galima tvirtai pasakyti, kad šiuo būdu buvo atmesti visi VRK komisijos pažymėti parašai, įskaitant pačių VRK narių klaidingai neįskaitytus parašus.

Dėl pasirašymo už neįgalų asmenį, pati VRK nesutarė, ar reikia užskaityti neįgaliojo parašą, kai už jį pasirašo parašų rinkėjas. VRK narys teisininkas Justinas Žilinskas pasiūlė įskaityti šiuos parašus kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus. Tačiau, VRK narė nuo socialdemokratų partijos Živilė Verbylaitė buvo priešingos nuomonės. Atseit, parašų rinkimo lape parašų rinkėjas patvirtina, kad už neįgalų žmogų parašų rinkėjo akivaizdoje pasirašė kitas asmuo. „Kitas“, pasak Ž. Verbylaitės, tai ne tas pats rinkėjas. Į teisingą J. Žilinsko repliką, kad įstatyme nėra uždrausta pačiam parašų rinkėjui pasirašyti už neįgalųjį, Ž. Verbylaitė atsakė pasiremdama Seimo rinkimų įstatymu, kuriame pagal ją „parašų rinkėjas negali pasirašyti už neįgalųjį“. Anot teisininko J. Žilinsko Seimo rinkimų įstatymas nėra Referendumo įstatymas ir parašų rinkėjai neprivalėjo to žinoti, todėl pasiūlė vis tiek užskaityti. Tada pasipylė kitų VRK narių (E. Masnevaitės, J. Udrio ir S. Misevičienės) pasisakymai, kad įstatymus reikia skaityti „sistemiškai“ ir nepripažinti tokių parašų.

Karščiausiai neįgaliųjų parašus neįskaityti stengėsi Jonas Udris, kuris argumentavo, kad esant dviprasmybei reikia remtis kitais įstatymais ir kad visur „galioja principas, kad tu negali būti teisėjas savo byloj“. Pagal J. Udrį išeitų, kad parašų rinkėjas parašus renka ne referendumo skelbimui paremti, bet paties savo kandidatūrai paremti, ar kažkokiais kitais asmeniniais interesais. Savo išsikeltos kandidatūros parėmimas buvo sulygintas su bendro pobūdžio referendumo klausimu, nors tai skirtingi dalykai. Be to, J. Udris pamiršo, kad patys VRK nariai piliečių valios klausimus sprendė vienašališkai, būdami patys teisėjai savo byloje… Jokios piliečio teisės išreikšti savo valią įstatymu leidžiamais būdais nebuvo paminėtos.

Ž. Verbylaitė dar pateikė tokį pavyzdį, kad atseit galima paskambint telefonu savo draugams ir pasirašyti už juos, kaip už neįgalius, užpildant taip visą lapą. Šios fantazijos ir kaltinimai galimu sukčiavimu buvo pateikti rimto argumento pavidalu, nors jie be jokio pagrindo (atrodo, kad tokių galimų pažeidimų išvis nebuvo nustatyta). Pabandykime patys perskaityti galiojančią įstatymo normą pasirašant už neįgalųjį:

11 straipsnis. Piliečių parašų rinkimas

4. Kiekvieną tokį reikalavimą gali pasirašyti rinkimų teisę turintis pilietis. Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 tūkstančių. Pilietis savo duomenis įrašo pats ir pasirašo. Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu.

Kaip matome, negalintis pasirašyti pilietis paprašo duomenis įrašyti kito asmens, kurį pats pasirenka. Aš pats rinkau parašus ir manęs paprašė pasirašyti dėl fizinio trūkumo negalintis to padaryti žmogus. Paprašė būtent manęs, taigi aš ir įrašiau, nes pagal įstatymą nėra uždrausta. Bet, pasirodo, J. Udris ir Ž. Verbylaitė čia gali taikyti kitus įstatymus, jiems vieniems težinomas įstatymų praktikas ir panašiai, kad tik atmestų piliečių valią, ypač neįgaliųjų. Kadangi minėtas pasirašęs žmogus (netgi pasirašyti sugebėjo šiaip taip pats, aš įrašiau tik duomenis) labai norėjo sužinoti, ar jo parašas bus įskaitytas, tai paklausiau komisijos, ar galės pats atvykti ir patvirtinti savo parašą. Tai Z. Vaigauskas įvertino kaip „grasinimą atvežti čia mums neįgaliuosius“.

Toliau viskas klostėsi pagal Z. Vaigausko metodiką: ilgos kalbos, nepriimtas joks sprendimas, tik „mes pažiūrėsim, spręsim“… Apibendrinant, pirmame posėdyje nebuvo patvirtinta tiksli parašų tikrinimo tvarka, nebuvo leista stebėti VRK darbo ir nepriimtas joks sprendimas dėl neįgaliųjų parašų. Po to VRK nariai neįgaliųjų parašus „žymėjo“ savo nuožiūra ir kiek mačiau atmetė beveik visus, kuriems padėjo pasirašyti pats rinkėjas, įskaitant mano minėtą asmenį, kuriam padėjau pasirašyti. Vis dėlto, pirmo posėdžio pažadai leisti patikrinti visus tikrinimo rezultatus nuteikė palankiai.

Antrą kartą VRK pavyko apsilankyti gruodžio 6-ą dieną. Pamatėme parodomąjį šou, viskas buvo geranoriškai žadama. Bet jau pirmoje pamatytoje byloje pastebėjome piktybinį parašų brokavimą. Buvo geltonai sužymėti visi 70 lape esantys Lietuvos piliečių užsienyje parašai. Priminiau Z. Vaigauskui, kad jis anksčiau pats patvirtino piliečių teisę pasirašant deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje ir kad šitų parašų išbrokavimas tam tiesiogiai prieštarauja. Parašus tikrinusi moteris pasakė, kad nesuprato tų adresų (prasideda skaičiais, adresai yra JAV, nurodyti tiksliai), todėl pažymėjo. Tada Z. Vaigauskas užtikrino, kad „parašų pažymėjimas nieko nereiškia, dėl jų spręsime, šituos turime užskaityt“.

Tačiau, visi geltonai pažymėti piliečių adresai atsidūrė rezultatų suvestinėse grafoje „6. Gyvenamoji vieta nurodyta ar netinkamai nurodyta“, užskaityti nebuvo ir VRK sprendimu visus juos teks tikslinti. Kadangi šių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių adresai yra teisingi ir tikslūs, Z. Vaigausko metodų dėka teks tikslinti parašus, įrašant lygiai tuos pačius įrašus. Kadangi privaloma rašyti ta pačia ranka, tai parašų rinkėjams teks skristi į JAV ir per tas dvi savaites surasti pasirašiusius, surenkant tuos pačius įrašus. O tada, aišku, nepavyks visų surasti ir VRK priims reikalingą sprendimą. Taigi, Z. Vaigausko metodika pašalino tiek neįgaliųjų, tiek užsienio lietuvių piliečių valią.

Paskui mums papasakojo apie gyventojų duomenų patikrinimą Registrų centre. Aš pasinaudojau parodomąja programa ir atidžiai pažiūrėjau pirmus gautus patikrinimo rezultatus. Jie buvo VRK kompiuterinių technologijų skyriuje, berods Dariaus Gaižausko kompiuteryje. Matėsi nemažai galimų VRK darbuotojų klaidų. Pavyzdžiui, iš registro pagal dokumento numerį buvo gauta pavardė „Jančauskas“, o VRK darbuotojų įvestoje skiltyje įrašyta „Jančaukas“ (praleista S raidė) ir neatitikimas žymimas. Arba buvo gauta visai kitokia pavardė negu įvesta. Tada VRK darbuotojai geranoriškai paaiškino, kad tai turbūt yra jų suvedimo klaidos, bet jos bus taisomos. Į klausimą, ar leis patikrinti rezultatus vėliau ir peržiūrėti visus nepatvirtintų duomenų įrašus, jei reikia sulyginant su įrašais parašų lapuose (kad būtų galima pašalinti suvedimo klaidas, pataisyti rezultatus), buvo atsakyta teigiamai. Tokią peržiūrą prižadėjo ne tik kompiuterinių technologijų skyriaus darbuotojai, bet ir pats pirmininkas Z. Vaigauskas. Maža to, iniciatyvinės grupės narys Julius Panka sakė pastebėjęs akivaizdžią klaidą parodytuose „dublių“ sąrašuose. Viena iš parašų rinkimo koordinatorių (Liudmila Petkevičiūtė) buvo pažymėta, kaip du kartus pasirašiusi. Pirmininkas Z. Vaigauskas buvo įsitikinęs, kad čia teisingai viskas ir atvertė pažiūrėti parašus lapuose. Paaiškėjo, kad antrą kartą pasirašyta ne parašų lape, o po savo rinktu lapu, tai buvo akivaizdi klaida suvedant rezultatus. Tada buvo atsiprašyta ir pažadėta ją pataisyti. Tačiau, kaip po to sakė J. Panka, jis negalėjo patikrinti ir nežino, ar pataisyta ši klaida, ar ji liko galutiniame rezultate (t.y. tarp atmestų parašų).

Apibendrinant gruodžio 6-os viešnagę VRK, buvo pastebėta tikrai daug visokių netikslumų netgi per parodomąją apžiūrą. Galiausiai pirmininkas prižadėjo ateinančią savaitę leisti susipažinti su visais patikrinimo rezultatais, įskaitant Registrų centro duomenis bei ištaisant klaidas. Sutarėme, kad tikrinsime viską nuo kitos savaitės trečiadienio, gruodžio 11 dienos.

Gruodžio 11 diena, VRK

Tai buvo pirma rimtesnio rezultatų tikrinimo diena. Atėjome trys vilniečiai, mums pateikė susipažinimui baigtas bylas Nr. 1-30. Dominusios vilniečių bylos prasideda tik nuo Nr. 32, taigi teko imti svetimas, iš pajūrio krašto. Kas labiausiai nustebino, kad pirmininko žadėtų kompiuterinių bylų peržiūrėti neleido. Vietoje to buvo atnešta šūsnis atspausdintų lapų su bylų suvestinėmis, kuriame lape kiek parašų ir už ką išbrokuota. Kai paklausėm, kodėl neleidžia prie kompiuterių, buvo pasakyta, kad jie taip nusprendė. Atseit, jei prireiks duos ir kompiuterines bylas peržiūrėt. Tai irgi pasirodė tik pažadai, nes jokių kompiuterinių bylų ir elektorininių laikmenų mes išvis negavome. Tai, ką rodė Rokas Stabingis per pirmąjį VRK posėdį buvo parodomasis šou, po to visi pažadai supažindinti su elektroninėmis rezultatų versijomis buvo „pamiršti“.

Maža to, R. Stabingis atnešė nepatogiai paruoštą atspausdintą rezultatų versiją. Joje ekspertų grafologų „vienos rankos“ rašysenos įrašai nebuvo išskirti į atskirą eilutę nuo įskaitytų parašų („eksperto pastabų nėra“). Dėl to nebuvo įmanoma susigaudyti, kiek iš viso kurioje byloje yra gerų parašų, o kiek neįskaitytų. Norint sužinoti tikrinimo rezultatą, reikėjo skaičiuoti kiekvieno lapo parašų skaičius su paprastu kalkuliatoriumi, rankiniu būdu… Iš tikrųjų, duomenų išskyrimą patogesniu būdu nėra sunku padaryti. Aš paklausiau Z. Vaigausko, kodėl leidžia šitas išklotines spausdinti vaikinui (R. Stabingiui), kuris nesugeba net dviejų eilučių išskirti. Padėti pasisiūliau pats, būtų užėmę porą minučių, nes tai labai paprastas veiksmas. Tačiau man neleido.

Gelbėdamas padėtį pirmininkas iš kažkur atnešė atskirą patikrintų 30 bylų suvestinę su rezultatais, kuriuose nors ir sunkiai, bet įmanoma susigaudyti. Vis dėlto, tiek šią pirmą, tiek kitas dvi patikrinimo dienas mums teko susipažinti su rezultatais naudojantis tokiom pačiom labai nepatogiai pateiktomis išklotinėmis. Tai labai stabdė susipažinimą. Manau, kad tai buvo padaryta specialiai, kad nespėtume susipažinti ir vilkindama laiką VRK galiausiai paskelbtų sprendimą be jokių rezultatų patikrinimo ir klaidų taisymo.

Man pakliuvo paties Roko Stabingio tikrinta byla Nr. 3 (perdavė kordinatorė Rita Jusienė), kartu tikrinta rašysenos ekspertės Alvidos Kačinskienės, rinkta Palangoje. Šioje byloje buvo vienas didžiausių neįskaitytų parašų skaičius iš tų pirmųjų 30 bylų. Buvo daugybė grafologės A. Kučinskienės pažymėtų „viena ranka“ rašytų parašų (net 593 per šią bylą). Daugelis jų man sukėlė rimtų įtarimų, kad rašysena skiriasi. Vis dėlto, pradžioje mums buvo įsakmiai pasakyta, kad grafologai yra specialistai ir jų sprendimas yra neginčijamas. Anot Vaigausko: „jūs nebent po ilgų teismų galit 2-4 parašus prisiteist, ar jum to reikia?“. Todėl pradžioje, suklaidinti šių nurodymų mes nesistengėm atidžiau tikrint tų grafologų pažymėjimų raudonu tušinuku, atseit kaip „neginčijamų“. Paskui paaiškėjo, kad ši rašysenos ekspertė (A. Kačinskienė) neabejotinai suklydo byloje Nr. 37 (perdavė iniciatyvinės grupės narys Juliaus Panka), suklydimai byloje Nr. 37 yra daugybiniai. Deja, nepavyko sužinoti kuris rašysenos ekspertas patikrino bylą Nr. 24, kurioje atmestas berods rekordinis parašų skaičius dėl įrašų „viena ranka“ (net 796; paprastai iš atskiros bylos buvo atmetama ~100-300 parašų). Įtariu, kad tą bylą irgi tikrino ekspertė Alvida Kačinskienė, nes yra per daug panašių sutapimų.

Reikia pažymėti, kad mums nedavė jokių tikrintojų sąrašų ir pavardžių, šie pastebėjimai atsitiktiniai. Be to, kai pradėjau rašytis tikrintojų vardus ir pavardes nuo bylų, mane užsipuolė Z. Vaigauskas ir A. Verbylaitė („Kodėl jūs čia domitės, užsirašinėjate, gal bandysite mus persekioti?“ – A. Verbylaitė). Z. Vaigauskas pradėjo pasakoti apie kažkokius piktybinius ankstesnius tikrintojus, kurie grasino ir panašiai. Taigi, tokiu būdu bandė spausti, kad pavardės nebūtų pasižymėtos. Atsakiau, kad pas juos laki vaizduotė, ir tiek. Užsirašinėjau pavardes toliau.

Manau, kad skaidrumo dėlei Komisija turėjo duoti ir tikrintojų sąrašą prie bylų patikrinimo rezultatų, kad būtų galima matyti, kuris tikrintojas galimai „persistengė“ ir atidžiau peržiūrėti būtent jo tikrintas bylas. Tačiau, tokių duomenų VRK nepateikė. Dėl pačių tikrintojų iš VRK, tai daugeliu atveju parašų rinkėjai pastebėjo „persistengimą“ to paties R. Stabingio tikrintose bylose. Jose didelis procentas parašų buvo atmestas nepagrįstai.

Gruodžio 11 dieną iškilo vėl ta pati tema apie parašų rinkėjo pasirašymą už neįgalų asmenį. Paklausiau Ž. Verbylaitės, ar galima patvirtint jų pasirašymą, ar kažkaip patikslint gal vėliau, pagal Referendumo įstatymo 13–2 punktą. Ž. Verbylaitė atsakė, kad komisija jau nusprendė, kad tie parašai neatitinka reikalavimų ir bus atmesti. Į klausimą, kada jie taip nusprendė, Ž. Verbylaitė bandė atsakyt, kad posėdyje, bet priminiau, kad sprendimo juk nebuvo. Tada pasakė, kad „nusprendė vėliau, per tarpusavio pasitarimus“. Paklausiau, nuo kada tokius klausimus sprendžia ne viešai ir ne per posėdį? Tada Ž. Verbylaitė pasimetė. Galiausiai pasakė taip: „Jokių patvirtinimų nebus, čia jau nuspręsta“. Apie galimybę pratęsti laiką parašų patikslinimui (15 dienų trūkumams pašalinti), pasakė: „ir jokių pratęsimų nebus, mes nubalsuosim ir viskas!“

Be to, dėl neįgaliųjų Ž. Verbylaitė pradėjo svarstyti galimybę patikrinti jų neįgaliųjų pažymėjimus ir, jei jie negalioja ar jų nepateikia, „nubausti tokius asmenis, nes tai būtų galiojančių įstatymų pažeidimas“. Aš galiausia susinervinęs paklausiau, ar čia tokia yra socialdemokratų partijos politika braukyti neįgaliųjų parašus? Į pagalbą jai atskubėjo Z. Vaigauskas. Jis pasakė, kad tokių parašų yra nedaug, gal jie neturės didelės reikšmės. Tai kodėl tada neužskaityt, kodėl būtinai atmest? Atsakė, kad tikrai dar nenusprendė, svarstys netrukus.

Po to kitą ir dar kitą dieną pirmininkas Z. Vaigauskas buvo net 2–3 kartus pareiškęs visiems, kad tokius parašus komisija užskaitys. Į klausimus, kada jie tikrai nuspręs aiškaus atsakymo nebuvo. Kaip minėjau, tokiu būdu paprasčiausiai vilkino laiką ir klaidino žmones, kad atmestų parašus tyliai-ramiai paskutiniame posėdyje.

Reikia paminėti, kad mums nebuvo paaiškinta procedūra, pagal kurią bus galima taisyti rastas klaidas. Gruodžio 11 d. nebuvo pateikta jokių pastabų formų ir jokios informacijos ta tema. Viską žymėjomės, kaip kas išmanėme, laisva forma. Buvo tik šeši žmonės (trys vilniečiai ir po to atvažiavo trys kauniečiai), o bylų daugybė ir buvo sunku susigaudyt painiai pateiktose išklotinėse. Kažką normaliau patikrint per tą gruodžio 11 dienos antrą pusę trūko laiko. Galiausiai paprašius žadėtų Registrų centro duomenų, buvo pasakyta, kad „dar nesuvesta į vieną failą“. Taip vilkino iki pat vakaro, kol pasakė, kad „jau bus tik rytoj“.

Gruodžio 12 diena, VRK

Pradėjom rimčiau tikrinti mūsų Vilniuje rinktus parašų lapus. Blogiausia, kad registrų centro duomenys buvo pažymėti tik painiose rezultatų suvestinėse (kiek kokiam lape ir dėl ko neįskaityta), nenurodant įrašų eilučių. Pagal punktus „4. Dokumento numeris netinkamas ar nėra“ ir „11. Dokumentas negalioja“ atmesti įrašai nebuvo pažymėti parašų lapuose. Taigi, nebuvo aišku, nei kuris parašas atmestas, nei kodėl. Be to, pagal tas eilutes buvo supainiota viskas.

Kai kurie įrašai (mažesnė dalis) buvo pažymėti lapuose ir neįskaityti dėl to, kad, pavyzdžiui, nurodytas teisių numeris ar įrašo nėra (labai reti atvejai, nes daugumą mes patys išbraukėme prieš priduodami). Dauguma neužskaitytų pagal tuos punktus buvo pagal registrų centro duomenis. Man pavyko išsireikalauti vieno įrašo originalaus lapo išrašą, kurį pirmame posėdyje rodė R. Stabingis. Tačiau, niekas neleido pažiūrėti elektroninės laimenos kompiuteryje, tik atspausdino keletą lapų vos matomu šriftu pažymėtų eilučių. Pagal jas pavyko atrinkti, kad yra atmestas atsitiktinai atrinktas bylos Nr. 32, lapo Nr. 23 (originalus nr. 007510) paskutinis įrašas 29-oje eilutėje. Ten pasirašė Vladimir Šepelskij, iš pažiūros užsirašiau jo dokumento netinkamą nr. 11121431.

Tada prasidėjo „kančių keliai“ išsiaiškinti, kas ten neatitinka. Bandžiau kartu su grupės koordinatoriumi Romu Kauliniu susitarti su Zenonu Vaigausku, kad duotų pažiūrėti Registrų centro įrašus ir patikrinti atmestus, kaip žadėjo. Zenonas pradėjo atsisakinėti, klausti ko konkrečiai norite? Vargais negalais pavyko sužinoti, kad yra įvestas numeris 11421431 (man pasirodė galima klaida trečiame skaičiuje). Paprašius įvesti patikrinti kitą galimą numerį (111…), atsakė, kad neturi priėjimo prie Registrų centro. O duomenų tikrinimą esą reikia suderinti su koordinatoriais ir panašiai.

Kitą dieną (XII.13) nuėjome pas poną Vaigauską jau su grupės koordinatore Rita Jusiene. Pirmininkas visaip bandė vėl vilkinti („eikite tikrinti savo darbo, kas jums pasakyti, paskui spęsime šituos klausimus“ ir pan.), tačiau buvo mandagiai paaiškinta, kad kitką baigėme ir jau reikia šitų žadėtų duomenų. Tada Vaigauskas pasakė, kad neturite teisės, reikia įgaliojimo. Pateikiau tvarkingą grupės man suteiktą įgaliojimą. Kitas pirmininko teiginys buvo, kad registrų duomenys yra slapti, esą matosi asmens kodai. Priminiau, kad jokių asmens kodų ten nėra, nes jau mačiau tuos duomenis per „parodomąjį šou“. Tada buvo pasakyta „tai matosi paso numeriai“. Atsakiau, kad visi 20–30 žmonių dabar žiūri tuos pačius numerius lapuose ir visi rinkėjai juos matė, nes kitaip parašų surinkti neįmanoma. Galiausiai ponas Vaigauskas teikėsi pripažinti, kad reikalavimas yra teisėtas – jie tą žadėjo. Tada pasakė: „Rašykite raštišką prašymą, mes jį svarstysime“… Ką gi, teko vėl gaišti laiko ir rašyt tą prašymą. Surašiau, kaip priklauso, pridėjau iniciatyvinės grupės narių pasirašytą įgaliojimą (kopiją turiu). Nors pateikiau tuoj po pietų, bet mano prašymas iki pat dienos galo nebuvo svarstomas.

Manęs ponas Vaigauskas neįleido ir į aptarimą su iniciatyvinės grupės nariais (Z. Vaigauskas: „Aš žinau, kas čia bus“). Kitą dieną mano prašymo irgi niekas nesvarstė, nes priėmė vienašališką sprendimą (XII.14), netaisydami jokių klaidų. Gruodžio 13 dienos vakare man pavyko surasti pasirašiusį asmenį ir gauti jo dokumento kopiją (turima). Iš tikrųjų, paaiškėjo, kad V. Šepelskij tapatybės kortelės numeris yra 11121431. Taigi, VRK padarė klaidą ir jos neištaisė. Maža to, tiek Z. Vaigauskas, tiek Ž. Verbylaitė, tiek VRK darbuotoja Lina (Petronienė?) gyrėsi, kad labai mums padėjo atrinkdami galimas dokumentų numerių klaidas ir jas ištaisydami.

Aišku, aš padėkojau, bet paprašiau leisti pačiam pažiūrėti, kaip žadėta. Tada prasidėjo užsipuolimai („Mes jums padedame, o jūs dar nepatenkinti – viskas, daugiau nekomentuosiu“ – Lina). Tokiu būdu, Registrų centro duomenų nebuvo leista peržiūrėti, o vienintelis patikrintas atmestas dokumento numeris buvo pačių VRK narių klaidingai įvestas. Apibendrinant, VRK žadėjo, žadėjo, žadėjo, bet paprasčiausiai visus apmulkino. Ponas Z. Vaigauskas profesionaliai vilkino viską, o po to liepdavo rašyti raštiškus prašymus, kurių niekas net nenagrinėjo. Be jokių klaidų ištaisymų buvo patvirtinti VRK narių klaidingai atmesti parašai, kaip nurodyta pavyzdyje aukščiau.

Maža to, Ž. Verbylaitė ir pora kitų VRK narių patvirtino, kad Registrų centre buvo tikrinami ne tik atsitiktinai kompiuterio parinkti numeriai (1-as, paskutinis ir vienas iš vidurio lape), bet ir jų pačių atrinkti abejones keliantys įrašai. Kai paklausiau apie statistiką, jie visi patvirtino, kad ji bus skaičiuojama nuo visų iš Registro centro gautų duomenų. Pabandžiau Z. Vaigauskui paaiškinti, kad tokia statistika nėra iš atsitiktinės imties ir būtų nekorektiška, nes iškreiptų rezultatus. Pirmininkas paklausinėjo, kas aš toks, pabandė paspausti pikčiau. Paskui pasakė: „Čia išskirtinis atvejis“ (apie mano susidomėjimą ir prašymus susipažinti, atseit domiuosi įkyriai), dar kažką panašaus.

Paskui, gruodžio 13 dienos vakare Z. Vaigauskas grįžo iš kažkur (buvo porai valandų išvažiavęs) ir jau pradėjo kalbėt kitaip. Atseit, gal statistikos neskaičiuos, nes mums nenaudinga ir panašiai. Iš tikrųjų, kiek mačiau paskelbtuose rezultatuose, statistika nebuvo įskaičiuota, tik parašytas prognozuojamas skaičius 7800 parašų, kiek būtų galima daugiausiai atmesti pagal statistiką. Akivaizdu, kad iš minėtų trijų skaičiavimų modelių, šiame neskaičiuotame buvo įtraukti visi galimai neteisingai paimtos imties duomenys iš Registrų centro. Svarbiausia, kad mums nebuvo leista susipažinti su jokia elektronine laikmena ir jokiomis kompiuterinėmis bylomis. Nors buvo daug kartų žadėta ir padarytas parodomasis pristatymas. Tokiu būdu, akivaizdu, kad Registrų centro duomenys yra nepatikimai suskaičiuoti ir kelia rimtų abejonių. Patikrinti tų beveik 2500 atmestų parašų tose eilutėse mums neleido.

Akivaizdžios klaidos visose kitose parašų grupėse

1. Ekspertų grafologų pastabos

Kaip minėta, nemažai vietų ekspertų grafologų pastabos sukėlė abejonių. Buvo užtikrinta, kad ekspertai neklysta, tačiau netgi per trumpą laiką ir atsitiktinai pavyko surasti nemažai akivaizdžių klaidų jų sprendimuose, atmetant įrašus, kaip „rašytus viena ranka“.

Aiškus pavyzdys yra jau minėtos ekspertės Alvidos Kačinskienės tirtoje byloje Nr. 37: Lape eil. Nr. 11 (originalus nr. 006389) eilutėse 8–9 pasirašė pilietės Raimonda ir Renata Vaičaitytės, kurios yra seserys. Jų parašai buvo ekspertės neįskaityti, kaip rašyti „viena ranka“. Bet pasirodo, seserys pasirašė kiekviena už save, matant bent porai liudininkų. Jos atvyko į VRK gruodžio 13 d. ir parašė prašymą įskaityti jų parašą. Tačiau, VRK į tai neatsižvelgė. Nors jos buvo seserys dvynės su panašia rašysena, tačiau skirtumas tarp jų įrašų yra aiškiai matomas. Tokiu būdu, tai yra akivaizdi VRK klaida.

Daugelyje šeimų artimųjų rašysena yra panaši (brolių ir seserų, jų tėvų). Po Alvidos Kačinskienės padarytos klaidos lieka neaišku, kiek iš viso piliečių parašų atmesta dėl tokios panašios rašybos. Juk tokių „viena ranka“ rašytų įrašų absoliučią daugumą sudaro atskirų šeimų narių parašai, kurie yra natūraliai panašūs… Bet kokiu atveju, bent vienas iš tų mažų grupelių pasirašė už save patį – pagal įstatymą. O Referendumo įstatymas nenumato bausti tokio žmogaus, neįskaitant jo parašo. „Baudžiama“ tik tuo atveju, jei pilietis pasirašė du kartus („dublis“).

Maža to, rašybos ekspertai padarė ir kitų klaidų. Pavyzdžiui, A. Kačinskienė toje pačioje byloje Nr. 37, lapo eil. Nr. 77 išbrokavo tris įrašus 35–37 eilutėse. Pilietė ten pasirašė už save, o po to už savo vyrą (negalintį pasirašyti patį) pagal visus įstatymo keliamus reikalavimus („pasirašau už“ ir nubraukė savo langelį). Tiesa, kad minėtos trys eilutės rašytos ta pačia ranka, tačiau tai atitinka įstatymo reikalavimus! Parašus rinko kitas asmuo (ne pati pilietė), todėl pilietė tikrai gali ir turi pasirašyti už savo vyrą, kaip trečias asmuo, jam paprašius. Parašai tokiu atveju yra vienodos rašysenos, tačiau turi būti įskaityti. Taigi, du parašai ten yra neįskaityti neteisingai!

Kaip minėta, tai yra tik pavyzdžiai. Reiktų vėl peržiūrėti visus atmestus parašus tuose lapuose, kur atmesta ypač daug parašų tik dėl šios priežasties (pavyzdžiui, lapas Nr. 24), taip pat minėtos ekspertės A. Kačinskienės tikrintus lapus. Aišku, kad tokie atvejai nėra pavieniai. Geriausias sprendimas turbūt būtų leisti patikslinti visus „viena ranka“ rašytus įrašus. Ekspertai juk pripažino, kad parašai visur yra skirtingų žmonių.

2. Gyvenamoji vieta

Kaip minėta, VRK, nekreipdama dėmesio į klaidas, patvirtino sprendimą tikslinti visus gyvenamosios vietos įrašus, kuriuos tikrintojai pažymėjo. Aukščiau minėta visiškai absurdiška situacija, kai teks tikslinti teisingai užrašytas gyvenamųjų vietų adresus užsienyje (įrašyti tą patį). Kitas panašus pavyzdys yra Lietuvoje esančio Molėtų raj. Alantos sen. Svobiškėlio km. adresas, kuriame nėra gatvės. Šis pavyzdys yra byloje Nr. 68, lapo eil. Nr. 23. Tikrintojas Nerijus Grybėnas atmetė net 38 šiose apylinkėse surinktus parašus. Juos reikės tikslinti. Tariamas tikslinimas vėlgi bus tik to pačio teisingo adreso įrašymas, kitaip neįmanoma padaryti.

Kaip savo „Veidaknygės“ puslapyje skaidriai visuomenę informavo VRK narys Justinas Žilinskas, „tokie įrašai tikrai turi būti įskaityti, remiantis protingumo kriterijais“. Tai buvo nedviprasmiškai užtikrinta ir paties Z. Vaigausko kelis kartus, girdint daugeliui iniciatyvinės grupės narių, tikrinusių rezultatus. Tačiau tai vėl buvo melas, nes VRK neatsižvelgė į jokias parašų tikrintojų pastabas.

Pagaliau tuo atveju VRK net buvo pateikti parašus minėtame 68–23 lape rinkusios Vilmos Čekutienės ir jos vyro Ričardo Čekučio (jo paties parašas neįskaitytas) prašymai užskaityti įrašus dėl minėtų akivaizdžių priežasčių (kopijos yra turimos). VRK neatsižvelgė net į šiuos teisėtus lūkesčius…

Pavyzdys iš kito lapo: byla Nr. 32, lapo eil. Nr. 22 (originalus nr. 007511). 52-a eilutė, pasirašė pilietė Demenytė Ieva, gyvenamoji vieta Medynėlių g. 55. Miestas neįrašytas, tačiau tokia gatvė yra tik Kauno mieste ir šalia įrašuose Kauno miestas. Pagal J. Žilinsko skleistas visuomenei žinias, „tokie parašai tikrai bus įskaitomi pagal protingumo kriterijų“. Tą vėlgi buvo kelis kartus patvirtinęs Z. Vaigauskas. Tačiau tai vėl buvo įžūlus melas, nes VRK paprasčiausiai toliau vilkino laiką ir paskui visų šios grupės parašų neįskaitė, priėmė sprendimą juos kažkaip „tikslinti“.

Tokių parašų visuose lapuose yra daugybė ir jie privalomai turi būti įskaityti, net patys VRK nariai dėl to nesiginčijo, tik apgavo. Galimų klaidų skaičius yra didelis ir turintis lemiamą įtaką piliečių valios išraiškai. Pavyzdžiui, tikrinant VRK darbą byloje Nr. 68 buvo prašoma užskaityti apie 300 parašų. Iš viso bylų yra 73, todėl net jeigu kitose bylose galimų klaidų yra mažiau, bendras skaičius vis tiek gali siekti kelis tūkstančius ir nulemti rezultatą.

3. Pasirašė už neįgalų asmenį

Ši neįskaitytų parašų grupė apskritai yra supainiota ir sunkiai suvokiama. Kaip minėta, ten yra neįskaityti neįgalūs asmenys, už kuriuos pasirašė patys parašų rinkėjai. Bet ten taip pat yra įtraukti ir visiškai kitokie asmenų įrašai.

Kai kuriais atvejais yra paprasčiausiai atmetami už neįgalųjį pasirašiusių asmenų įrašai. Jie ir neturi skaitytis, nes jų patys parašų rinkėjai neįskaitė parašus sumuodami. Tačiau, ten pilna ir kitokių variantų. Daugelyje vietų yra paprasčiausiai neįkaityti neįgaliųjų parašai, sužaidžiant kartu su „2. tuščios eilutės“ grafa. Taip byloje Nr. 37, lapo eil. Nr. 2 yra pasirašyta už du neįgalius asmenis pagal visas taisykles. Tačiau, vietoje 3 tuščių eilučių yra pažymėtos 5 tuščios eilutės, kartu pažymint 2 už neįgalius asmenis pasirašiusius piliečius. Bendroje sumoje dingsta, tai yra neįskaitomi pačių neįgalių žmonių parašai. Lieka neaišku, ar jie neįskaityti pagal „9. Pasirašė už neįgalų asmenį“ (2), ar pagal „2. Tuščia eilutė“ (5 vietoj 3). Kaip ten bebūtų, neįgaliųjų parašai tokiu būdu yra neįskaityti (nors už juos pasirašė ne parašų rinkėjas), o patikrinti tiksliai VRK neleido (tai yra nesuteikė priėjimo prie kompiuterinių bylų), nors buvo žadėta.

Dar kitu atveju neįgalių žmonių parašai buvo paprasčiausiai neįskaityti, kaip pvz., byla 37, lapų eil nr. 14 ir 87 (po 1-ą parašą). Čia tik vienos bylos pavyzdžiai. Tokie atvejai kartojosi visose bylose, buvo parašytos pastabos, tačiau VRK į jas neatsižvelgė ir neįgaliųjų parašų neįskaitė (nusprendė tikslinti, nors ten viskas supainiota ir neaišku, kurie parašai kokios grupės).

Galiausiai gruodžio 13 dieną buvo pažeistos žmogaus su fiziniais trūkumais teisės, jam nesuteikta pagalba norint patvirtinti savo valią. Prieš tai Z. Vaigauskas garantavo, kad piliečiai turi teisę pateikti prašymą, patvirtinantį anksčiau atliktą pasirašymą. Mano minėtas negalintis pasirašyti pilietis Josifas Palionis gruodžio 13 d. atvyko į VRK, norėdamas patvirtinti savo parašą (aš, Rimantas Slibinskas, jo prašymu pasirašiau už jį, kaip minėta aukščiau). Jo įrašas yra byloje Nr. 32, lapo eil. Nr. 24 (originalus numeris 007509), įrašas padarytas 2013 m. lapkričio 24 d. Atvykus Josifui Palioniui, pirmininkas Vaigauskas pakvietė užeiti vidun parašyti prašymo.

Atsidūrus VRK salėje mes ilgą laiką nesulaukėme jokios pagalbos ar konsultacijos. Salės darbuotojas ir praeinantys VRK nariai mus ignoravo. Galiausiai, pradėjau svarstyti galimybę pakviesti neįgaliųjų organizacijos atstovus ar ką nors iš žmogaus teisių organizacijos. Užsiminus apie tokią galimybę, buvo iškviesta minėta VRK narė Ž. Verbylaitė. Ji padavė tuščią lapą ir liepė rašyti prašymą. J. Palionis negali pasirašyti dėl fizinių trūkumų, paklausiau kaip tada daryti. Pasakė rašyti už jį. Į klausimą dėl reikalingos tvarkos (kaip su tuo trečiojo asmens pasirašymu – reikia, ar ne, kad nebūtume „teisėjai savo byloje“?) ir formos nesuteikė pagalbos, pasakė „čia jūsų reikalas“ ir pasišalino.

Aš kaip mokėjau surašiau tą prašymą už J. Palionį, jis pasirašė (gali padėti tik parašą). Prašymą pridaviau VRK (kopija turima, pasirašė pati Ž. Verbylaitė). Apibendrinant, visoje VRK neatsirado tokio žmogaus, kuris galėtų būti tas trečias „liudininkas“, ar pasirašantis už neįgalųjį. Tuo tarpu jie patys (Jonas Udris ir kt.) reikalauja, kad neįgaliojo parašui reikalingas trečias žmogus (be rinkėjo), neatsižvelgiant į aplinkybes (pvz., VRK tokio neatsirado…). Aišku, į neįgaliojo prašymą VRK neatsižvelgė, jo parašą vėl reikės tikslinti. Laikau šį veiksmą cinišku ir piktybiniu neįgaliųjų piliečių teisių pažeidimu, suvaržant jų Konstitucinę teisę išreikšti savo valią. Pagrindiniai šių veiksmų vykdytojai – Ž. Verbylaitė (iniciatorė) ir J. Udris (atseit pagrindžiantis teisinę tokių veiksmų pusę).

4. Kitų grafų įrašai („tuščia eilutė“, „parašo nėra“ ir kt.)

Nors ir nedaug, bet akivaizdžių klaidų radome ir kitose parašų neįskaitymo grafose. Pavyzdžiui, byla Nr. 37, lapo eil Nr. 31, eilutės 35 ir 46 – apačioje lapo yra aiški rinkėjo pastaba, kad eilutės neišbrauktos, tačiau VRK tikrintojos neįskaitytos kaip tuščios. Arba byloje Nr. 37, lapo eil. Nr. 43, eilutės 11–12: neįskaityta, nes „parašo nėra“. Iš tikrųjų ten parašas yra, paprasčiausiai žmogus pasirašė per dvi eilutes, pagal įstatymą. Tokiu būdu netgi ir kitose parašų grupėse aptikta klaidų, neįskaitant piliečių parašų.

Šios klaidos privalo būti pataisytos. Tai patvirtino ir VRK nariai, kuriems įvairūs rasti jų tikrinimo netikslumai buvo parodyti. Tačiau, pagal Vaigausko nurodymus sprendimai vilkinti iki paskutinio momento, o galiausiai klaidos neištaisytos ir patvritintos VRK, kaip galutinis rezultatas. Čia pateikti pavyzdžiai tik iš atskirų konkrečių poros bylų, o tokie atvejai nustatyti daugumoje bylų, kurias rinkėjai tikrino. Šios klaidas privalu taisyti.

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant, parašų rinkimo iniciatyvinei grupei nebuvo leista susipažinti su parašų patikrinimo rezultatais. Esminis momentas yra susipažinimas su elektroninėmis laikmenų versijomis ir galimybė pataisyti visas akivaizdžias klaidas. Tokia galimybė nebuvo suteikta. Iniciatyvinei grupei buvo pastoviai žadama, bet galiausiai VRK juos paprasčiausiai apmulkino, priimdama vienašališką sprendimą.

Laikas buvo vilkinamas visais atvejais. Formos pastabų pildymui buvo išduotos tik gruodžio 12 dienos vakare – paskutinės dienos išvakarėse. Todėl nebuvo įmanoma peržiūrėti visų bylų ir surašyti savo pastabų. Ir netgi tie keliasdešimt lapų pastabų, aprašantys aptiktas klaidas, nebuvo net svarstomi. Priimtas sprendimas visas klaidas palikti ir užskaityti kaip nepajudinamą rezultatą.

Pagaliau, esant tokiai situacijai, VRK paskutiniame posėdyje pateiktais skaičiais visiškai negalima pasitikėti. Nebuvo supažindinta su atliktais kompiuteriniais skaičiavimais, kai iš atskirų bylų skaičių susumuojami visi rezultatai galutinėje lentelėje. Ten galėjo įsivelti klaidų paprasčiausiai dėl klaidų skaičiavimo formulėse ir iš esmės įmanoma parašyti galutinėje lentelėje absoliučiai bet kokį norimą rezultatą… Todėl tokio VRK sprendimo tikrai tvirtinti negalima.

Aukščiau pateikti pavyzdžiai liudija, kad tiek viešumo, tiek teisėtumo principai šiame VRK darbe buvo pažeisti. Maža to, aiškiai buvo pažeistas nešališkumo principas. VRK nariai, bet kokiai progai pasitaikius, stengėsi užsipulti parašus tikrinančius asmenis – galiu tai paliudyti. Girdėjau, kaip kaltino juos politikavimu ir pakeldavo toną.

Su vienu VRK nariu nuėjau padiskutuoti tuo klausimu. Paklausiau, ar tikrai VRK nariai yra nešališki, jei juos siuntė partijos, kurios turi aiškią neigiamą nuomonę dėl referendumo surengimo. Iškart prisistatė Ž. Verbylaitė su Z. Vaigausku ir apkaltino mane per daug fantazuojant, kitaip sakant staigiai užčiaupė…

Vis dėlto, iš savo įspūdžių VRK galiu paliudyti, kad šiame VRK darbe tikrai buvo išankstinį nusistatymą turinčių šališkų asmenų. Konkrečiai tai LSDP atstovė Živilė Verbylaitė (aršiausiai piršo savo nuomonę neįskaityti parašų ir viską galutinai nuspręsti balsavimu), Liberalų Sąjūdžio atstovas Rokas Stabingis (daugiausiai išbraukė nepagrįstai neįskaitytų parašų, sudarė sunkumus vertinant rezultatus), TS-LKD atstovas  Valdas Benkunskas (prieštaravo viešumui ir palaikė visus pasisakančius už bet kokį parašų neįskaitymą) ir Jonas Udris (paremdavo šią trijulę dviprasmiškais išvedžiojimais teisės klausimais). Simboliška, kad paskutiniame posėdyje pirmieji trys paminėti VRK nariai demonstratyviai tylėjo visiems giedant Lietuvos himną, o R. Stabingis dar ir įžūliai visiems vaipėsi himno giedojimo metu.

Tačiau, pats profesionaliausias Tautos valios žlugdytojas buvo pirmininkas Vaigauskas. Jis visada įsikišdavo kilus diskusijoms bet kokiu klausimu ir pastoviai žadėdavo, kad „bus leista susipažinti“, „įskaitysime šiuos parašus“, atsakydavo „taip“ visais klausimais. Taip jis vilkino laiką. Paklaustas „kada“, atsakydavo „greitai“, „ryt- poryt“. Galiausiai, priremtas, siūlydavo rašyti raštišką prašymą, atseit VRK jį nagrinės. O tie visi prašymai nebuvo net svarstomi. Iniciatyvinės grupės narius paprasčiausiai apmulkino.

Esant tokiai situacijai galima priimti bet kokį sprendimą. Dabar pateiktas skaičius 292 200 neatitinka jokių realių rezultatų, tai Z. Vaigausko išgalvotas skaičius. Tokių ciniškų manipuliacijų nesu matęs, ypač nesitikėjau pamatyti Lietuvos Vyriausiojoje rinkiminėje komisijoje. Šiais veiksmais VRK nariai pažeidė piliečių Konstitucinę teisę išreikšti savo valią. Esu įsitikinęs, kad tokia VRK veikla pažeidžia šių žmonių duotą priesaiką Lietuvos Respublikai.

Jono Vaiškūno nuotr.

www.alkas.lt

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra