R. Sikorskis: būtų labai gerai, jei Lietuvos valdžia sugebėtų susikalbėti su savo piliečiais

Autorius: Data: 2011-09-16, 15:16 Spausdinti

R. Sikorskis: būtų labai gerai, jei Lietuvos valdžia sugebėtų susikalbėti su savo piliečiais

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė nenorįs komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimo apie tautinių mažumų lojalumą. Tačiau jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia turi pagaliau susikalbėti su savo piliečiais – lenkų mažuma. Politikas taip pat užsiminė, kad šis procesas gali paspartėti, jei lenkų paramos prireiks valdančiajai koalicijai, kuri formuosis po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų.

Tačiau politikas užsiminė, kad lietuviškų užrašų atsisakyti galintys Lenkijos lietuviai vardan „laisvės nutautinti“ atsisako nuosavos laisvės.

Kalbėdamas su lenkų žurnalistais, R. Sikorskis pabrėžė nenorįs kaitinti atmosferos. Būtent tuo jis aiškino atsisakymą komentuoti D. Grybauskaitės žodžius. Tačiau kitais klausimais Lenkijos diplomatijos šefas nuomonę reiškė noriai.

Beje, R. Sikorskis demonstruoja gerą valią Lenkijos lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu. Lenkija jiems siūlo finansinę pagalbą.

Susikalbėjimas atsiras po rinkimų?

Kaip praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, R. Sikorskis dideles viltis sieja su dvišale darbo grupe, kuri nagrinėja Lietuvos Švietimo įstatymo problemas. Tačiau Lietuvos politikų santykiuose su lenkų mažuma ministras įžvelgia ne mažiau bėdų, nei lenkus papiktinusiame įstatyme.

Anot PAP, R. Sikorskis pasisako už tai, kad „santykiai tarp Lietuvos valdžios ir jos piliečių, t. y. lenkų kultūros ir tapatybės piliečių, būtų geresni“.

„Jeigu Lietuvos valdžia susikalbėtų su nuosavais piliečiais, tai būtų geriausias sprendimas“, – sakė Lenkijos diplomatijos šefas.

Jis taip pat pažymėjo, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje yra įtakingesnė už bet kurią užsienio lenkų bendruomenę, kas atsispindi ir politiniame fone.

„Anksčiau ar vėliau, viena ar kita konfigūracija, galbūt (lenkų tautinė mažuma – DELFI) įeis į koaliciją. Tada į jos argumentus, tikiuosi, bus atsižvelgiama“, – tęsė R. Sikorskis.

Stipriausia lenkų politinė organizacija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 2008 m. Seimo rinkimuose iškovojo tris parlamentarų mandatus. Visi jie gauti vienmandatėse apygardose. Iki 5 proc. barjero, kuris būtų leidęs į Seimą papulti ir Lenkų rinkimų akcijos rinkiminio sąrašo nariams, pritrūko labai nedaug – vos 0,21 procentinio punkto.

R. Sikorskis pažymėjo, kad Švietimo įstatymo sušvelninimas – ne vienintelis iš Lietuvos laukiamas žingsnis. Anot politiko, Lietuva Lenkijai yra pažadėjusi „normalius sprendimus, palengvinsiančius žmonėms gyvenimą ir įtikinsiančius juos, kad nėra ambicijų privalomai keisti jų tapatybę“.

„Taigi, kad žmonės galėtų rašyti savo pavardės taip, kaip nori“, – paprastai paaiškino R. Sikorskis.

Prezidentės žodžiai atsako nesulaukė

Paprašytas pakomentuoti prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimą apie tautinių mažumų lojalumą valstybei, Lenkijos užsienio reikalų ministras susilaikė ne tik nuo aštresnių replikų, bet ir nuo bet kokių komentarų.

„Manau, kad pasisakymai, kurie kaitina atmosferą, nepadeda (lenkų tautinės mažumos problemų sprendimo – DELFI) procesui. Todėl iš savo pusės (D. Grybauskaitės pareiškimo – DELFI) nekomentuosiu“, – sakė R. Sikorskis.

Lenkijos lietuviams „laisvė nutautinti yra svarbesnė, nei naudojimasis nuosava laisve“

Lenkijos diplomatijos šefas taip pat pažadėjo paramą Lenkijos lietuviams, nukentėjusiems nuo antlilietuviškų išpuolių, kuomet Lenkijos vėliavos spalvomis užtepliotos lentelės su lietuviškais užrašais. Nors lietuviai rimtai svarsto galimybę apskritai atsisakyti dvikalbių lentelių, Lenkijos vyriausybė siūlo padengti išniekintų lentelių sutvarkymo ir grąžinimo išlaidas.

„Problemos yra ne tik Šiaurės Rytų Lenkijoje, – kalbėjo R. Sikorskis, pažymėdamas, kad ir kitose šalies vietose būta išpuolių prieš dvikalbes lenteles. – Mes, kaip vyriausybė, pasiūlėmė padengti lentelių pakeitimo išlaidas.“

Vis dėlto ministras nesusilaikę neišreiškęs nuostabos dėl to, kad Lenkijos lietuviai rimtai svarsto galimybę atsisakyti užrašų gimtąja kalba. Jis užsiminė, esą toks žingsnis padeda vykdyti nutautinimo politiką. Tiesa, būtent Lietuvos vardo politikas nepaminėjo.

„Jeigu kas nors mano, kad laisvė nutautinti yra svarbesnė, nei naudojimasis nuosava laisve, tokios logikos aš nesuprantu“, – stebėjosi R. Sikorskis.

K. Čachovskio nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: R. Sikorskis

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra