R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Sovietinės sistemos paliktus randus gydomės iki šiol

Autorius: Data: 2014-04-26, 06:35 Spausdinti

Balandžio 22 d. Vilniuje Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sukvietė įvairių partijų jaunesniosios kartos kandidatus į Europos Parlamentą diskusijai apie sovietinį palikimą. Diskusijoje „Sovietinis palikimas: priimti ar atmesti?“ kartu su europarlamentare, TS-LKD nare R. Morkūnaite dalyvavo Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė bei LR Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Juras Požela. Diskusiją, į kurią susirinko gausus būrys jaunų žmonių, vedė istorijos mokytojas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Mindaugas Nefas.

Pokalbio metu buvo aptarta, kaip atskirti nepageidaujamą sovietinį palikimą nuo saugotino tuo laikotarpiu sukurto kultūros ir meno paveldo. Taip pat kalbėta apie tai, kokį vaidmenį atskiriant palikimą nuo paveldo turi vaidinti valstybė. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad sovietų nusikaltimai negali būti nei pamiršti, nei pateisinami jokiais argumentais.

„Manau, kad kalbant apie paveldą tradicine prasme, atmesti absoliučiai viską kas per tą laikotarpį buvo sukurta tokiose srityse kaip architektūra, būtų ydinga. Tačiau kai kalbame apie tokius simbolius kaip kūjis ir pjautuvas ar sovietinio kario skulptūra, kurie neša tam tikrą žinią, tai nėra priimtina. Sovietinė simbolika buvo naudojama okupuotų teritorijų ideologiniam „žymėjimui“. Šiandien, stebėdami įvykius Ukrainoje, matome, kad išlikę sovietinio laikotarpio simboliai miestuose yra pajungiami propagandiniams karams, o nostalgija sovietiniams laikams yra gaivinama sąmoningai“, – į praeities sąsajas su šiandienos politinėmis aktualijomis atkreipė dėmesį Europos Parlamento narė R. Morkūnaitė.

Didelė dalis diskusijų buvo skirta sovietinio totalitarizmo pažinimui Europoje. Diskusijos dalyviai pripažino, kad faktinių sovietinio laikotarpio žinių Europoje dar labai trūksta, todėl būtina stiprinti švietimą.

„Dėl istorinių aplinkybių Vakarų Europoje sovietai suvokiami kaip išvaduotojai, sąjungininkai, padėję nugalėti Hitlerį. Bet ar galima sakyti, kad blogis, kuris padėjo nugalėti kitą blogį dėl to tampa geresniu? Dar liūdniau, kad kai kas Vakarų Europoje įsivazduoja Sovietų Sąjungą tik kaip prastai įgyvendintą gerą idėją. Todėl labai svarbu, kad europiečiams suteiktumėme progą pačiupinėti tikrąją SSRS istoriją be paslapčių ir nutylėjimų“, – pažymėjo EP narė, surengusi ne vieną okupuotos Lietuvos istorijos pristatymo renginį Europos Parlamente.

Primindama, kad Europoje nacistinė simbolika yra tabu, ir tai nekelia jokių diskusijų, EP narė atkreipė dėmesį, kad nėra siekiama abiejų Europoje siautusių totalitarinių režimų sulyginimo. „Kalbame apie tai, kad sovietinis totalitarinis režimas nėra apskritai aiškiai įvertintas tarptautiniu lygiu. Sovietinis režimas nėra kokia nors patraukli egzotika – vykdytos represijos yra nusikaltimai žmoniškumui, ir tai niekam neturi kelti abejonių“, – pabrėžė R. Morkūnaitė.

„Kaip istorikas turiu pridėti, kad Vakarų istorikai lygiai taip pat kaip ir politikai, neturi susidarę aiškaus komunistinių režimų vertinimo arba iš viso vengia šios temos“, – pritardamas politikės pastebėjimui apie skirtingas Europos istorijos po II-ojo Pasaulinio karo interpretacijas, pažymėjo M. Nefas, taip pat aktyviai dirbantis istorinės atminties sklaidos srityje.

Nepaisant iki šiol pasitaikančių skaudžių Europos bendros istorinės atminties trūkumo sąlygotų nesusipratimų, ES lygmeniu vistik jau padaryti kai kurie konkretūs žingsniai – Rugpjūčio 23-ioji pripažinta visų totalitarinių režimų Europoje aukų atminimo diena, sukurta Europa piliečiams programa  bei 2011 m. Prahoje įsteigta Europos atminties ir sąžinės platforma. „Pasiekėme, kad šis klausimas būtų ES institucijų politinėse darbotvarkėse. Toliau būtina tęsti švietimą. Nepakanka skųstis kad mūsų nesupranta ir neatjaučia, turime mokėti perduoti savo žinią, aktyviai dalintis informacija. Bet tai yra sutelktos veiklos reikalaujantis uždavinys –  reikia sutelkto visų Lietuvos institucijų ir aktyvių žmonių pastangų, kuriant draugų ratą ES valstybių tarpe“, – atkreipė dėmesį R. Morkūnaitė.

Auditorijoje be kita ko buvo užduota klausimų apie jaunimo perspektyvas politikoje ir kandidatuojant į Europos Parlamentą. Antrąją vietą TS-LKD rinkiminiame kandidatų į EP sąraše užimanti R. Morkūnaitė pastebėjo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje atsiranda vis daugiau jaunų politikų, ir ši tendencija pastaruoju metu įgauna pagreitį.  Kolegos iš kitų partijų pažymėjo, kad politikoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, ne amžius turi būti esminis vertinimo aspektas, bet dalykinės savybės.

Baigiantis diskusijai atsakydama į diskusijos moderatoriaus istoriko M. Nefo, klausimą, ar ką nors pasiimtų iš sovietinio laikotarpio, europarlamentarė akcentavo, kad nenorėtų nieko. „Vargiai, ką paimčiau iš sovietijos, iš agresijos ir melo sistemos. Nebent kovos dvasią ir tvirtą tikėjimą laisve bei laisvu pasirinkimu. Lygiai taip, kaip pasiimu tai, kad išgyvenus represijų laiką, labiau vertinu tradicijų puoselėjimo, istorijos, tikėjimo svarbą“, – prisipažino Europos Parlamento narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kolegos iš kitų partijų pasidžiaugė R. Morkūnaitės iniciatyva, kaip brandžios politinės kultūros pavyzdžiu. Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad Lietuvai reikšmingiausiuose klausimuose politikai, nepaisant partinės priklausomybės ar amžiaus, turi rasti bendrus sąlyčio taškus ir veikti vieningai.

EP: Radvilė Morkūnaitė , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra