R. Morkūnaitė: farmakologiniu budrumu ES besirūpinančios institucijos turėtų dirbti efektyviau

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Europos Parlamentas atnaujino „farmakologinio budrumo“ taisykles ir patvirtino tai numatančius teisės aktus.
 
Vaistų informaciniai lapeliai bei informacija apie jų šalutinį poveikį netrukus turėtų atsirasti internete, o nauji ir stebimi vaistai bus žymimi juodu simboliu. Pacientams taip pat bus suteikta teisė apie nepageidaujamą vaisto poveikį pranešti savo šalių atsakingoms institucijoms.
 
Anot Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, galimybė pacientams, besirūpinantiems savo sveikata, patiems pranešti nacionalinėms institucijoms apie patirtą nepageidaujamą vaisto poveikį – labai svarbi. Ši naujovė turėtų gerokai sutrumpinti informacijos kelią ir reikiamus sprendimus dėl vaistų saugumo priimti operatyviau.
 
„Iki šiol galiojusi praktika, kai teikiant informaciją dėl vaistų poveikio pacientai tiesiogiai nedalyvaudavo, parodė, kad atskirose ES šalyse šalutinio poveikio atvejai registruoti labai nevienodai. Pranešimai iš medikų apie nepageidaujamą poveikį nebuvo itin dažni ir laikotarpis, kol ši informacija pasiekdavo bendrą ES duomenų bazę „Eudravigilence“, būdavo gerokai ilgesnis nei reglamentuotos 15 dienų. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje per metus užfiksuota vos 171 pranešimas apie nepageidaujamą vaistų poveikį, o laikas, per kurį informacija pasiekia „Eudravigilence“ kai kuriais atvejais galėdavo užtrukti gerokai ilgiau, nei leistina“, – atkreipia dėmesį Europos Parlamento narė.
 
Ji taip pat skatino susirūpinti, jog net 50 procentų nacionalinių institucijų, valstybėse atsakingų už farmakologinį budrumą, informaciją bendrajai duomenų bazei pateikti sistemingai vėluodavo.
 
Pasak R. Morkūnaitės, duomenys, jog apie 5 proc. pacientų ligoninėse gydosi dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistą, o net 197 tūkstančiai europiečių miršta dėl nepageidaujamo vaistų poveikio, yra ne tik bauginantys, bet ir reikalauja daugiau atsakomybės tiek iš ES, tiek iš valstybių narių atsakingų institucijų. Skaičiuojama, kad patobulinus farmakologinio budrumo sistemą, galėtume išvengti iki 10 proc. nepageidaujamų reakcijų. Tai padėtų išvengti beveik 6 tūkst. mirčių ir sutaupyti iki 2,3 mlrd. eurų kasmet.
 
„Pasisakydama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje atkreipiau kolegų dėmesį į būtinybę užtikrinti, jog ES valstybių narių institucijos aktyviau reaguotų į atitinkamus pranešimus ir aktyviau plėtotų pacientų informavimo sistemas apie žalingą vaistų poveikį. Be abejonės, tai, kad nuo šiol į vaistų saugumo kontrolės sistemą bus įtraukti ir vartotojai, ir gamintojai, ir kontroliuojančios institucijos, teikia vilčių. Požiūris į pokyčius šioje srityje turi būti grįstas bendra atsakomybe už kiekvieno sveikatą“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Europos Parlamento narė, dirbanti EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete taip pat akcentavo būtinybę, kad ES bendroji duomenų bazė, kurioje kaupiama ir analizuojama informacija apie nepageidaujamą medikamentų poveikį būtų stiprinama ir, pasitelkus ekspertus, deramai išnaudojama moksliniams tikslams.
 
Farmakologinį budrumą apibrėžiantis reglamentas ir direktyva su naujaisiais pakeitimais turėtų būti pradėti taikyti po dviejų metų.
 
Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės biuras
Traku g.7-15, 01132 Vilnius
Tel.: +370 5 240 3377, fax.: +370 5 278 48 72
Mob.: +370 680 58 083, el. p.: public@morkunaite.lt
 
Nuotraukoje: EP narė R. Morkūnaitė

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra