R. Morkūnaitė: Europos Sąjunga turėtų aktyviau įgyvendinti teisinį komunizmo nusikaltimų reglamentavimą

Autorius: Data: 2012-06-11, 10:20 Spausdinti

„Mes turime kiek įmanydami siekti, kad jauni žmonės neįkliūtų į nuolat keičiančias pavidalus, neapykantos ir radikalizmo pinkles. Svarbiausia yra išmokti praeities pamokas ir imtis teisinių priemonių, tokių, kaip ES teisinis mechanizmas prieš totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų neigimą“, – teigė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 2012 m. birželio 5 d. Europos Parlamente vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teisinis komunistinių nusikaltimų reglamentavimas“.

Konferencijoje ji atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinėmis ekonominių sunkumų sąlygomis susiformavo derlinga dirva radikalizmui ir neapykantos apraiškoms, kurias iš populistinių paskatų skatina ir kai kurie politikai. „Todėl būtina nustatyti ES standartą, kad šioje erdvėje nebūtų vietos neapykantai jokiu pagrindu“, – akcentavo R. Morkūnaitė.

Šis renginys buvo skirtas aptarti ir išnagrinėti galimybes siekti tarptautinio teisingumo modelio, kuris įgalintų etinę, moralinę ir teisinę Europos Sąjungos pareigą patraukti teisinėn atsakomybėn totalitarinių nusikaltimų vykdytojus. Taip būtų sukurtos sąlygos atkurti teisingumą piliečiams, iškentusiems grubius žmogaus teisių pažeidimus totalitarinio komunizmo laikotarpiu.

Kalbėdama apie Europos visuomenės istorinį švietimą, viena iš tarptautinės konferencijos globėjų Radvilė Morkūnaitė, kaip pavyzdį, prisiminė Europos Parlamente surengtą filmo „Ledo vaikai“ peržiūrą, kai į diskusiją įsijungė gyvi įvykių liudininkai. „Viena Europos pusė nustemba sužinojusi, kas vyko už geležinės uždangos, kitai – tai vis dar kraujuojančios žaizdos“, – pažymėjo vieno iš daugelio Europos Sąjungos įgyvendinamų švietimo projektų poveikį publikai.

Lietuvai atstovaujanti politikė taip pat pasidžiaugė, kad augantį visuomenės poreikį šioms temoms atspindi gausėjantis istorinės atminties projektų paraiškų skaičius. „Džiugu, jog Komisija savo pasiūlyme „Europa piliečiams“ kitam ES finansinio programavimo laikotarpiui numatė septyniais procentais didesnį finansavimą, iš kurių šešiais procentais išaugo lėšos, skirtos konkrečiai istorinės atminties projektams“, – sakė R. Morkūnaitė.

Tarp galimų pasiūlymų, pirmiausia, ji įvardino vieningo ES švietimo modulio diegimą. Be švietimo svarbos, EP narė pabrėžė būtiną ES paramą archyvų viešinimui ir galimybę sukurti vieningą valstybių narių virtualų archyvą, kadangi vienoje šalyje esančios bylos dažnai būna susijusios su kitų valstybių piliečiais.

„Be to, ES turi šiuo klausimu vieningai kalbėtis su trečiosiomis šalimis, kurių archyvuose slypi didžioji dalis tiesos“, – teigė R. Morkūnaitė. Kaip sektiną pavyzdį ji pateikė Kazachstaną, sutikusį perduoti visą tremtinių iš Lietuvos archyvą. „Rusijoje daugelis bylų yra saugomos kaip valstybės paslaptis. Kaip suderinama tai, kad valstybėje, kuri laikoma strategine ES partnere ir su kuria vykdoma modernizacijos darbotvarkė, valstybės paslaptimi laikomi tokio masto nusikaltimai?“, – retoriškai klausė R. Morkūnaitė.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
© Baltijos fotografijos linija

www.bernardinai.lt

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra