R. Morkūnaitė. Europos Komisija vengia atsakymų į konkrečius klausimus dėl M. Golovatovo atvejo

Autorius: Data: 2011-09-15 , 14:33 Spausdinti

2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl Michailo Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.

Taip pat paklausime Komisijai europarlamentarė kvietė Europos Komisiją įvardinti, kokios konkrečios priemonės jos manymu yra reikalingos, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje ir užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui visoje ES.

Pasak EP narės R. Morkūnaitės, Europos Komisijos atsakyme, deja, nėra pateikti atsakymai į labai konkrečius klausimus, tame tarpe, ar Austrijos institucijos tinkamai vykdė 1957 m. Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamą 1995 bei 1996 m. ES konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos.

„Pagal šias konvencijas maksimalus leistinas terminas papildomai informacijai pateikti yra 40 dienų, tad kyla pagrįstas klausimas, ar Austrijos nustatytas 2 val. terminas gali būti traktuojamas kaip pagrįstas, pakankamas ir protingas“, – svarsto EP narė R. Morkūnaitė.

Ji taip pat pabrėžia, kad liko neatsakyta, kokių priemonių Komisija imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus EAO, tačiau nebuvo sulaikytas. Lieka neaišku ir tai, ar Europos Komisija inicijuos savo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai buvo laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų.

„Komisija yra atsakinga už Šengeno erdvę reguliuojančių teisės aktų priežiūrą. Komisijos tyrimas ir išvados dėl šio atvejo yra reikalingos, nes kyla klausimas, ar buvo tinkamai laikomasi ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų ir ar nebuvo pažeistas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir pasitikėjimo principas, kuriuo grindžiamas visas ES bendradarbiavimas teisėsaugos srityje“, – įsitikinusi europarlamentarė.

R. Morkūnaitės teigimu, vertinant pateiktą atsakymą peršasi išvada, kad Komisija nėra pakankamai įsigilinusi į klausimo detales, nors, kaip teigiama atsakyme, atidžiai stebėjo įvykių eigą ir kaip stebėtoja dalyvavo Lietuvos ir Austrijos dvišalės darbo komisijos posėdžiuose.

„Europos Komisijos pasiryžimas nagrinėjant šio atvejo išryškintas problemas, palaikyti ryšius su abiem šalimis, siekiant sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, yra sveikintinas, vistik Europos Komisijos užduotis šiuo atveju yra ne stebėti ar tarpininkauti Lietuvos ir Austrijos institucijų suartėjimui, bet išanalizuoti šį atvejį, kuriame aiškiai nesuveikė Europos ekstradicijos sistema, identifikuoti sisteminius trūkumus, pateikti išvadas ir pasiūlymus, padėsiančius užtikrinti, kad ateityje panašūs atvejai, su kuriais gali susidurti ne tik Lietuva, bet ir kitos, didelės ir mažos, Europos Sąjungos valstybės, nebepasikartotų“, – tvirtina EP narė R. Morkūnaitė.

Pasak jos, norėtųsi tikėti, kad Europos Komisija visgi imsis aktyvaus veikimo šiuo klausimu. EP narės įsitikinimu, vienas iš tokių žingsnių galėtų būti šio klausimo teikimas nagrinėti ES Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) Tarybai. Sveikintina, kad Komisarė V. Reding jau kreipėsi į ES Tarybai pirmininkaujančią Lenkiją dėl šio klausimo įtraukimo į TVR Tarybos darbotvarkę, belieka tikėtis, kad sprendžiant šią situaciją EK laikysis veiksmų nuoseklumo ir aktyvios pozicijos.

*******************************

Klausimas raštu Komisijai

Darbo tvarkos taisyklių 117 straipsnis

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE)

2011 07 21

Dėl M. Golovatovo atvejo

Rusijos pilietis M. Golovatovas, įtariamasis Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, 2011 m. liepos 14 d. buvo sulaikytas Vienos oro uoste (Austrija) pagal Europos arešto orderį (EAO), išduotą Lietuvos, tačiau nepraėjus 24 valandoms paleistas taip ir nepradėjus ekstradicijos procedūros. Dėl šio atvejo 2011 m. liepos 19 d. Lietuva EUROJUSTe inicijavo teisinę procedūrą prieš Austriją. Tarp Lietuvos pusės keliamų klausimų – kodėl Austrija apie sulaikymo faktą Lietuvą informavo tik praėjus 12 valandų; kokiu pagrindu papildomos informacijos pateikimui nustatė neįprastai trumpą terminą; kodėl, jei Austrijos institucijoms pritrūko duomenų, buvo nuspręsta įtariamąjį paleisti, o ne kreiptis į Lietuvą patikslinimo (laikinasis sulaikymas galėjo būti pratęstas dar bent vieną parą, iki 48 val.). Sveikintina, kad buvo sudaryta dvišalė teisės institucijų darbo grupė kylantiems klausimams išsiaiškinti. Bet būtina, kad šį atvejį išanalizuotų bei savo išvadas pateiktų ir Europos Komisija, nes kyla klausimas ar buvo tinkamai laikomasi ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų, ir ar nebuvo pažeistas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir pasitikėjimo principas, kuriuo grindžiamas ES bendradarbiavimas teisėsaugos srityje.

Ar Austrija pagrįstai apeliuoja į išimtį, pagal kurią EAO traktuojamas kaip prašymas ekstradicijai tik bylose dėl nusikaltimų, įvykdytų po 2002 m.? Jei taip, ar Austrija tinkamai vykdė ES konvenciją dėl ekstradicijos tarp ES valstybių narių (ir Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos). Ar, žinant, kad pagal šias konvencijas maksimalus leistinas terminas papildomai informacijai pateikti yra 40 dienų, Austrijos nustatytas 2 val. terminas gali būti traktuojamas kaip pagrįstas, pakankamas ir protingas? Ar Komisija inicijuos savo tyrimą siekiant išsiaiškinti ar buvo tinkamai laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų? Kokių priemonių Komisija imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus EAO, tačiau nebuvo sulaikytas? Kokios konkrečios priemonės Komisijos nuomone yra reikalingos, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje ir užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui visoje ES?

LT

E-007607/2011

V. Reding atsakymas Komisijos vardu

(14.9.2011)

Komisija žino, kad Austrijos institucijos buvo suėmusios Michailą Golovatovą, kuriam Lietuvos institucijos išdavė Europos arešto orderį. Tai visų pirma Austrijos ir Lietuvos dvišaliu principu spręstinas klausimas, tačiau Komisija labai atidžiai stebėjo įvykių eigą. Pagal Pamatinį sprendimą dėl Europos arešto orderio sulaikymas ir perdavimas yra vien teisminė procedūra ir dėl tokių teismo sprendimų kylančius klausimus dvišaliu principu turi spręsti atitinkamos susijusių valstybių narių teisėsaugos institucijos. Kaip nurodė gerbiama Europos Parlamento narė, šiuo atveju Austrija nebuvo įpareigota vykdyti su 1991 m. įvykiais susijusio Europos arešto orderio, nes pasinaudojo Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio 32 straipsnyje numatyta galimybe netaikyti Europos arešto orderio iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. įvykdytiems nusikaltimams. Taigi taikytini teisės aktai yra 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamos 1995 bei 1996 m. ES konvencijos dėl supaprastintos ekstradicijos. Kaip ir gerbiama Europos Parlamento narė, Komisija palankiai vertina tai, kad šiuo atveju Austrija ir Lietuva sukūrė dvišalę darbo grupę, kad sustiprintų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, taip pat tai, kad rugpjūčio pradžioje Komisijos stebėtojas dalyvavo pirmame šios darbo grupės posėdyje. Nagrinėdama šio atvejo išryškintas problemas, Komisija toliau palaikys ryšius su abiem šalimis, siekdama sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir dar labiau suartinti ES partnerius, kaip to reikalauja bendroji nacionalinių institucijų lojalaus bendradarbiavimo pareiga.

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra