R. Lopata: Lenkija stabdo dalyvavimą Visagino AE projekte dėl pašlijusių dvišalių santykių

Autorius: Data: 2011-12-09, 15:40 Spausdinti

Eglė SAMOŠKAITĖ

Lenkijos pusei paskelbus, kad stabdo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte, politologas Raimundas Lopata teigia, kad tai pašlijusių dvišalių santykių pasekmė: Smolenske žuvo mūsų šaliai palankus lenkų politinis elitas, o naujieji Lenkijos lyderiai paprasčiausiai nebemato perspektyvų kartu su Lietuva vykdyti ne tik ekonominių, bet ir politinių ar geostrateginių projektų.

„Viskas yra susiję, bet šiuo atveju, aš manau, kad kalbama apie besiklostančius dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Reikia turėti omenyje, kad tie dvišaliai santykiai buvo pagrįsti tam tikrais geopolitiniais išskaičiavimais, kuriuose kartais ekonominės dimensijos paprasčiausiai nebūdavo, nes kur kas svarbesni atrodydavo geopolitiniai reikalai“, – DELFI sakė R. Lopata.

Pasak jo, Visagino AE projektas buvo labiau geopolitinis nei ekonominis ir Lenkiją į jį žiūrėjo kaip į priemonę, kuriomis būtų išspręstos kai kurios Lietuvos problemos. Tačiau šiuo metu, anot R. Lopatos, lenkai nebežiūri į šį projektą tiek plačiai – jie pasirinko nacionalinių interesų perspektyvą, kurioje vietos Lietuvai neatsirado, tad Visagino projektas Lenkijai tapo nebenaudingas.

„Projektas buvo vykdomas dėl gerų dvišalių santykių ir dėl galimybės kartu su Lietuva vystyti didesnio masto projektus, nebūtinai ekonominius, labiau geostrateginius. O dabar kadangi dvišaliai santykiai yra tokie, kokie yra, tai lenkai tiesiog pergalvojo“, – teigė mokslininkas.

Paklaustas, ar Lietuva neliks itin izoliuota, R. Lopata teigė, kad tai akivaizdu jau gana seniai.

Mokslininkas taip pat sako neabejojąs, kad Lenkijos požiūrio ir interesų pokyčius lėmė kaimyninės šalies politinio elito nuostatų pokyčiai.

„Tuo neabejoju. Šiame kontekste Lietuvos nesėkmė buvo Smolensko tragedija“, – teigė R. Lopata, kurio nuomone, tuomet Rusijoje žuvo Lenkijos elitas, kuris Lietuvai buvo palankus.

DELFI primena, kad pernai balandį Rusijoje prie Smolensko nukrito Lenkijos lėktuvas, kuriuos skrido tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis su žmona, bei daug kitų politinio elito atstovų.

Antra Lenkijos atsitraukimo priežasčių, anot R. Lopatos, yra pačios Lietuvos kvailumas, nes mūsų politikai tinkamai neidentifikavo pokyčių ir nepasiruošė dirbti su lenkais kitomis sąlygomis.

„Mes buvome nepasiruošę dirbti kitomis sąlygomis su lenkais, kai pradėjo vyrauti truputį kietesnis pragmatizmas. Tam nebuvome pasiruošę“, – sakė politologas.

A. Solomino nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: R. Lopata

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra