R. Laužikas. Lietuvos istorijos mįslės: kur gyveno karalius Netimeras?
Autorius: Voruta Data: 2012-08-22 , 13:45 Spausdinti

Rimvydas LAUŽIKAS
Prieš trejetą metų Lietuvos vardas pradėjo antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Tiesa, jau tapusi ir vadovėline, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – prie 1009 metų datos įrašyta: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“.
Dokumente paminėta ir kelios istorinės asmenybės – apsikrikštijęs karalius Netimeras ir jo brolis, nekrikštas bei Šv. Brunono žudikas Zebedenas. Taigi, 1009 m. data laikoma pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu.
Tačiau šioje trumpoje žinutėje yra užkoduota kita, jau ne vadovėlinė problema – kurioje vietoje gyveno Netimeras ir buvo nužudytas Šv. Brunonas? Istoriniuose tyrimuose ieškant šios vietos pasitelkiama šaltinių analizė, lingvistiniai, tautosakiniai, net legendiniai argumentai. Diskutuojama, kur buvusi 1009 m. minima Lietuva (originale „Litua“) – šalia Rusijos, o gal šalia Prūsijos? Kaip teigia akad. Zigmas Zinkevičius: „…Šv. Brunono žūties vieta šaltiniuose nurodoma prie Alstros upės. Jotvingių, lietuvių ir rytinių slavų žemių sandūros srityje iš tikrųjų buvo upelė Aitra (suslavinta Jatra – Molčadės dešinysis intakas), kurią galima būtų tapatinti su Alstra (šaltinyje iškraipyta) <…> duomenys rodo Šv. Brunoną žuvus jotvingių, artimų prūsams, žemėje netoli Lietuvos.
Beje, iki šiol tai prisimenama žmonių tradicijoje. Mozūrų krašte (buv. jotvingių žemėje, dab. Lenkija) prie Negocino ežero, vadinto Šventaičiu, ant kalno maždaug prieš šimtmetį buvo pastatytas atminimo kryžius neva Šv. Brunono žūties vietoje. Netolimame Gižicko (anksčiau vadinto Lötzen) mieste esama bažnyčios, pavadintos šventojo vardu…“.
Bandydami nustatyti 1009 metų „Litua“ vietą galime pasitelkti ir senosios kartografijos šaltinius. Lietuvos vietovardis labai vėlai pateko į žemėlapius. Kaip vieną iš svarbiausių priežasčių galėtume įvardinti specifinį viduramžių Europos geografinės erdvės suvokimą, kuris buvo pagrįstas dualistiniu gėrio blogio kovos persmelktu požiūriu į mus supantį pasaulį. Geografijoje šis požiūris buvo išreikštas kaip miesto ir miško priešprieša, atspindinti priešpriešą tarp saugios, sukultūrintos, miesto siena apjuostos teritorijos – miesto ir laukinės, nesaugios bei pavojingos teritorijos – miško.
Todėl žemėlapiuose stengtasi vaizduoti tik miestus, o erdvė tarp jų paliekama neužpildyta ar užpildyta meniškais ar/ir mitologiniais piešiniais, neturinčiais nieko bendro su topografine realybe. Tikrovės vaizdavimo požiūriu senieji žemėlapiai primena šiuolaikinius metropoliteno žemėlapius, kurie leidžia mums sėkmingai nukeliauti nuo vienos stoties iki kitos, tačiau visiškai neatspindi tikrosios miesto topografijos. Šiuo požiūriu pagoniški kraštai vienareikšmiai buvo priskiriami „miško“ erdvei, taigi, laikyti nevaizduotinais žemėlapyje arba vaizduotinais labai abstrakčiai, kaip savotiška pasaulio paribio egzotika.
Taigi, norint patekti į viduramžių žemėlapius reikėjo krikštytis, o 1009 metų Šv. Brunono misija ir buvo vienas iš pirmųjų tokių bandymų Lietuvoje. Bandymas buvo nesėkmingas. Po jo sekė vėl nesėkmingas Mindaugo krikštas 1251 m. ir visa serija Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pažadų krikštytis, užsibaigusi 1387 m. Lietuvos krikštu. Tai neliko nepastebėta Europos kartografų. 1339 m. Angelino Dulcerto žemėlapyje Lietuva pirmą kartą pažymėta ir įvardinta kaip valstybė ar teritorija.
1459 m. Venecijos senato pavedimu vienuolio Fra Mauro sukurtame žemėlapyje, greičiausiai rasime pirmąsias užuominas į Vilnių. Jame greta užrašo „Litvana“ pažymėtas miestas „P. Lituana“. Tačiau Fra Mauro žemėlapis gali būti kur kas įdomesnis lituanistiniams tyrimams dar vienu aspektu – šiame žemėlapyje, teritorijoje tarp Prūsijos ir Lietuvos, bene prie Aistmarių yra pažymėtas miestas, pavadintas „Litua“, gal būt galintis tapti raktu diskusijoje apie 1009 m. Kvedlinburgo analuose minimos „Litua“ lokalizacijai.
Taigi, XIV–XV a. žemėlapių kūrėjams ne tiek buvo svarbu tiksliai topografiškai pavaizduoti Lietuvą, kiek svarbu fiksuoti naujos krikščioniškosios valstybės atsiradimo faktą išplečiant „savą“ katalikiško pasaulio geografinę erdvę. Ir jie su šiuo uždaviniu jie puikiai susidorojo. Fra Mauro žemėlapyje jau randame ne tik beveik prieš 100 metų pasikrikštijusią Lietuvą, bet ir užuominą į patį pirmąjį, Šv. Brunono vykdytą 1009 metų Lietuvos krikštą.
Nuotraukose:
1. Senasis Lietuvos žemėlapis
2. R. Laužikas (Asmeninio archyvo nuotr.)
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20