R. Juknevičienė: „NATO – tarsi tvirti pamatai namams“

Autorius: Data: 2011-04-19, 12:45 Spausdinti

Pateikiame Ukrainos „Radio Svoboda“ žurnalistės Inos Kuznecovos interviu su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.

Žurnalistė: P. ministre, kaip jūs apibūdintumėte Ukrainos-Lietuvos santykius gynybos srityje, turint omenyje tai, kad Lietuva – NATO narė, o Ukraina neseniai deklaravo savo nepriklausomybę nuo blokų?

Ministrė : Labai džiaugiuosi, galėdama po šio vizito pasakyti, kad mūsų praktinis bendradarbiavimas su Ukraina tikrai nemažėja. Turiu vilties, kad jis plėsis ir ateityje. 

Pirmiausia, mes kartu su ukrainiečiais esame Afganistane, Goro provincijoje, Čagčarane. Mes turime provincijos atkūrimo komandą, kurioje dirba 16 ukrainiečių. Ten jie dirba kartu su mūsų kariais. Pavyzdžiui, vienas ukrainietis gydytojas praėjusios rotacijos metu išgelbėjo mūsų kariui gyvybę, kai šis buvo sužeistas.

 Taip pat mes vykdome naują projektą, kurio metu ukrainiečiai mokys vietinius afganų karius valdyti rusų gamybos sraigtasparnius. Taip pat kartu su lenkais vykdome labai rimtą projektą LITPOLUKRBRIG, – šį projektą prieš dvejus  inicijavo Lenkija.

Žurnalistė: Kiek aš suprantu, kalbama apie ukrainiečių-lenkų-lietuvių brigados kūrimą, kuris trunka jau dvejus metus. Ar šis projektas nėra tik „ant popieriaus“?

Ministrė: Kol kas yra derinami juridiniai dalykai kartu su kitomis šalimis, visuomet tarptautinių sutarčių derinimas užtrunka. Pagal planą iki šių metų pabaigos mes turime išspręsti visas juridines problemas, tikimės sutartis pasirašyti ir nuo kitų metų pradėti praktinį brigados darbą. Manau, kad tai bus pozityvu Ukrainai, žiūrint į europinį vektorių. Europa juda link to, kad pati būtų geriau pasiruošusi spręsti problemas – pvz., technogenines ar susijusias su katastrofomis, nebūtinai karines.

Žurnalistė: Ar tai nereiškia, kad ši brigada taps tam tikru bloku, juk ją sudarys trys šalys?

Ministrė: Ne, tikrai netaps. Tai nenumatyta jokioje sutartyje. Žinote, krizės, gamtos stichijos nežino jokių sienų, nepripažįsta jokių blokų. O mūsų šalys yra šalia viena kitos, esame bendrame regione. Siekiant, kad mūsų kariai išmoktų dirbti kartu, šis projektas bus labai naudingas ir jums, ir mums, ir lenkams, ir kitiems.

Žurnalistė: Jūs susitikote su nemažai valdžios atstovų – gynybos ministru, Nacionalinės saugumo tarybos sekretore. Kaip jūs manote, kiek Ukrainos karinė vadovybė nusiteikusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga?

Ministrė: Iš susitikimų su jūsų atstovais supratau, kad yra ryžtingas nusiteikimas dirbti kartu su ES. Bendravome su gen. Michailu Ježeliu šiltai, mūsų santykiai tikrai geri. Tai, kad mes pasirašėme dvi sutartis dėl bendradarbiavimo karinėje srityje, yra žingsnis į priekį. Turint omenyje, kad pasikeitė valdžia Ukrainoje, geras ženklas yra tai, kad mes bendradarbiausime su Ukraina ateityje.

Žurnalistė: Ukraina neseniai paruošė naują karinę doktriną. Ką jūs apie ją manote?

Ministrė: Kol kas nesu susipažinusi su šiuo dokumentu, nors apie jį jau girdėjau iš susitikimo su Nacionalinės saugumo tarybos sekretore R. Bogatyriova. Ji ir papasakojo apie šią doktriną.

Žurnalistė: Lietuva – NATO narė. Ką reiškia narystė NATO tokios mažos šalies kaip Lietuva saugumui?

Ministrė: Tai yra svarbus ir tvirtas pamatas. Tai tas pats kaip tvirti pamatai namui. Tikimės, kad šį kartą tie pamatai bus amžini. Turint omeny, kad mes savo namus statome ne trumpam, o ilgam laikotarpiui.

Mums narystė NATO yra gyvybiškai svarbi. Mes tai vadiname „kietuoju saugumu“, o narystė Europos Sąjungoje yra taip pat labai svarbi. Aš manau, kad Lietuva saugumo prasme šiuo metu gyvena labai gerai. Tokios geros situacijos mes niekada neturėjome. Žinoma, niekas nežino, kaip bus po metų ar dviejų, todėl kaimyninės šalys turi viena kitą remti.

Žurnalistė: Kaip manote, kokia Ukrainos vieta Europos saugumo architektūroje?

Ministrė: Mes lietuviai suprantame situaciją Ukrainoje taip – be demokratinio vystimosi, be laisvos ir demokratinės Ukrainos mes nesijausime saugūs. Tai mūsų Rytų dimensija. Natūralu, kad šalis nori būti apsupta demokratiškomis kaimynėmis.

Žurnalistė: Lietuvoje buvo pereita prie profesionalios kariuomenės. Kaip jūs tai vertinate, nes skaičiau, kad tai vadinama klaida.

Ministrė: Taip, tai buvo padaryta ankstesnės Vyriausybės. Manau, kad anksčiau ar vėliau mes būtume perėję prie profesine tarnyba grindžiamos kariuomenės. Tačiau tai buvo padaryta labai greitai ir kaip tik prieš krizę. Norint pereiti prie profesine tarnyba gribndžiamos kariuomenės reikia pinigų, jie reikalingi atlyginimams mokėti ir kt. O mūsų gynybos biudžetas buvo sumažintas. Pavyzdžiui, šiandien mums trūksta eilinių karių. Taip pat šis perėjimas prie profesionalios kariuomenės nutraukė ryšius su visuomene. Šiuo metu mes Seime svarstome Karo prievolės įstatymą, kuris numato, kad žmonės savanoriškai gali ateiti ir mokytis karo tarnybos. Taip pat įstatyme numatytos ir skatinamosios priemonės – pvz., pridedamas balas stojant į aukštąją mokyklą, taip pat finansinis paskatinimas stojant į aukštąsias mokyklas, subsidijos darbuotojams, kt.

Taikos metu mums nereikia didelės kariuomenės, tačiau jei situacija pablogėtų, mums reikalingas rezervas žmonių, kurie būtų apmokyti kaip elgtis su ginklais ir t. t.

Žurnalistė: Ar su Ukrainos gynybos ministru M. Ježeliu kalbėjote apie profesionalios kariuomenės kūrimą?

 

Ministrė: Šio susitikimo metu apie tai nekalbėjome, tikiuosi, kad apie tai turėsime progų pasikalbėti ateityje.

Žurnalistė: Ačiū už pokalbį.

www.kam.lt

Nuotraukoje: R. Juknevičienė

Lietuva - Ukraina , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra