Pūvančių pinigų kvapas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pagėgių savivaldybės valdininkai niekada nepraleidžia progos pasigirti. Jeigu su jų žinia kas nors krašte įvyksta ar atsiranda, būtinai virsta europinės reikšmės įvykiu. Taip nutiko ir su 2003 metais įkurtu „Mažosios Lietuvos paveikslų sodu“.

Dabar kur reikia ir kur nereikia pabrėžiamas sumanymo unikalumas, nušluostantis nosį net Europos didmiesčiams. Gal vietos menotyrininkų vertinimai šiek tiek nekuklūs, tačiau Lietuvos vaizduojamosios dailės kontekste sumanymas turi savo veidą ir netgi pasekėjų. Nelabai suklysime pasakę, kad Vilniuje ir Klaipėdoje atsivėrusios „Bitės meno erdvės“ užuomazgą gavo Bitėnuose.
Čia dalyvavusių autorių pavardės kraštui gėdos nedaro. Kiek šiame krašte pastaruoju metu tapytuose dailininkų kūriniuose šio krašto dvasios, ne tik autorių, bet ir plenerų organizatorių reikalas.
Politinėmis paskatomis paramstytas „Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“ gyvuoja, plenerams ieškoma ir randama pinigų, tačiau niekam nerūpi galerijoje po atviru dangumi sukaupti paveikslai. Dalis jų jau baigė savo egzistavimą, kitiems – netoli iki to. Gerai parengto katalogo iki šiol nėra, o ką kalbėti apie tinkamą paveikslų priežiūrą ir konservavimą. Neapdairiai elgiantis su meno vertybėmis jos gali tiesiog išnykti. Angelinos Banytės ir Kęstučio Šiaulyčio darbai jau prarasti.
Geri šeimininkai nuo namuose sukauptų tapybos vertybių kelis kartus metuose nušluosto dulkes. Beje, šiam reikalui dažniausiai naudojama žalia bulvė, nes pasaulis dar nieko geresnio nesugalvojo.
„Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ stovintys darbai vargu ar buvo kada atidžiai nuvalyti. Kaip teigia tapybos technologijas išmanantys specialistai, akrilo dažais tapyti darbai padengti aukštos kokybės jachtų gamyboje naudojamu laku. Nuo temperatūros svyravimų ir saulės poveikio lakas skilinėja, susidaro paprasta akimi nematomi, apsauginiu sluoksniu nepadengti grioveliai, per kuriuos drėgmė pasiekia dažų paviršių ir darbus gadina.
Akivaizdu, kad kartais paveikslus derėtų bent perlakuoti. Ir ne tik. Iš antrosios pusės juos reikėtų ištepti antiseptikais. Paveikslų priežiūros darbas jau nepriklauso autoriams, nes jie yra Pagėgių savivaldybės nuosavybė. Tačiau jeigu peržiūrėtume M.Jankaus muziejaus pirkinių sąskaitas, paveikslų priežiūrai ir konservavimui skirtų medžiagų nerastume. Kas dar galėtų rūpintis jo kieme stovinčiomis vertybėmis?
Nors apie „Mažosios Lietuvos paveikslų sodo“ finansinę išraišką garsiai nekalbama, tačiau sudėjus net pačias kukliausias išlaidas, investicijos, ko gero, jos siektų ne vieną dešimtį tūkstančių. Ne vien pinigai kraštą puošia. Unikalus sumanymas reikalauja priežiūros, dėmesio ir tapybos technologijas išmanančių specialistų konsultacijų.
Panašu, kad nieko nedarant „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ tvyrantis pūvančių pinigų kvapas gali virsti dažytų lentgalių krūva ir baigiančiais išnykti atvirukais. Su kiekvienais metais ši problema gilėja. Ar ne laikas savivaldybės valdžiai susirūpinti kultūros objektu, kol jis nepataisomai nesunyko?

„Tauragės kurjeris“

www.lrytas.lt

Autoriaus nuotr.

Nuotraukoje; Pagėgiškio Gedimino Kačiulio darbas „Knygnešių sūris“ jau buvo atsidūręs ant išnykimo ribos

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra