Puoselėjamos totorių protėvių tradicijos ir kalba

Autorius: Data: 2018-07-10 , 15:37 Spausdinti

Puoselėjamos totorių protėvių tradicijos ir kalba

Birželio 22–30 d. Trakuose Totorių kultūros centras organizavo jau V totorių kūrybinės vasaros mokyklą (stovyklą), skirtą ugdyti jaunąją Lietuvos totorių kartą, perduoti jai per amžius protėvių sukauptus kultūros klodus. Paskutinę dieną, šeštadienį, Trakų kultūros rūmuose įvyko baigiamasis koncertas, kuriame, talkinami pedagogų iš Tatarstano, Krymo ir Turkijos, jaunieji mokyklos dalyviai parodė per septynias dienas paruoštą trijų dalių programą, skirtą Kazanės, turkų ir Krymo totorių vestuvių tradicijoms pristatyti.

Į baigiamąjį koncertą susirinko ne tik totorių vasaros mokyk­os dalyviai su tėveliais ir giminėmis, bet ir garbingi svečiai. Atvykusi Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan pasidžiaugė, kad nuo 2014 m. rengiama vasaros mokykla supažindina totorių vaikus su jų tautos istorija, kultūra, socialinėmis ir religinėmis tradicijomis. „Džiaugiamės būdami jos pagrindiniais rėmėjais ir galėdami skirti 10 tūkst. EUR rengėjų viešnagei“, – savo kalboje sakė ambasadorė. Totorių stovyk­lą remia ne tik Turkijos Respub­likos ambasadorė Lietuvoje su Turkijos plėtros ir bendradarbiavimo fondu „TIKA“, bet ir LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Trakų rajono savivaldybė, VšĮ „Islamo kultūros ir švietimo centras“, Trakų krašto tradicinių amatų centras. „Taip pat norime padėkoti visoms institucijoms, kurios remia šią mokyklą. Didžiuojamės savo giminėmis totoriais, kurie šimtmečiais Lietuvoje gyvena taikiai ir harmoningai bei toliau ketiname plėtoti emocinius ryšius su totorių bendruomene, toliau juos remsime“, – tęsė ambasadorė.

Susirinkusiuosius sveikina Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan

Apie Trakų daugiakultūriškumą kalbėjo ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė. „Taip jau istoriškai susiklostė, kad Trakai nuo seno buvo daugiatautis miestas, jame per amžius sugyveno skirtingų religijų ir tautų atstovai. – pasakojo rajono vadovė. – Be galo svarbu yra puoselėti savo tradicijas, papročius, kalbą ir perduoti tai ateities kartoms. Džiugu, kad jau penktą kartą organizuojamoje mokykloje vaikai gali išmokti savo tautos šokių, dainų. Linkiu, kad ši tradicija niekada nesibaigtų, kad organizuotumėte dar ne vieną stovyklą, o mes padėsime kiek galėsime.“
Taip pat per septynias dienas mokykloje paruoštą vaikų programą stebėti atvyko Lietuvos garbės konsulas Turkijoje Berat Tunakan su žmona, svečiai iš Alanijos – Turkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Danilkevičiūtė, ebru meistrė Jale Zeylanova ir kt.

Vestuvių tradicijos

Susirinkusiesiems buvo parodyta trijų dalių programa, atskleidžianti totorių vestuvių apeigas skirtingose pasaulio regionuose. Tai, ką žiūrovai išvydo scenoje, trumpai išdėstė baigiamojo koncerto vedėja Jelena Tračuk. Pirmoje dalyje publika pamatė Turkijos teritorijai būdingas totorių vestuvių tradicijas. Iš pradžių jaunikio namuose jaunikis yra nuskutamas, tada susirenka jo draugai, po to visi – draugai, giminės, tėvai – keliauja į nuotakos namus, kuriuose vyksta jaunosios išpirkimo aktas. Toliau visi svečiai jauniesiems dovanoja auksines monetas. Po to jaunoji pora sušoka savo pirmąjį šokį. Ir tik tada vyksta vestuvių ceremonija. Paruošti šį pasirodymą jauniesiems mokyklos dalyviams padėjo iš Turkijos atvykęs pedagogas Yunus Anar.

Šoka iš Turkijos atvykęs pedagogas Yunus Anar

Antroje programos dalyje, kurią paruošti padėjo iš Tatarstano atvažiavę Gulfiya Sharapova ir Airat Shafikov, buvo parodytos Kazanės totorių vestuvių apeigos – nuotakos išpirkimas, visos svitos keliavimas į vyro namus, jaunosios ėjimas prie šaltinėlio vandens atnešti ir kt.
Trečioji dalis buvo skirta Krymo totorių liaudies vestuvinėms apeigoms. Čia jaunimą ruošė iš Krymo atvykę pedagogai Setja ir Zulfije Kazakovai, kurie pristatė ir savo kūrinį.

Totorių kultūros centro vadovė Almira Parmaksızoğlu džiaugėsi nuostabiai praleistu laiku. „Visi jau V totorių kūrybinės vasaros mokykloje dalyvę vaikai labai susidraugavo. Tikimės, kad kitąmet jų bus dar daugiau. Taip pat viliamės, kad kitais metais pavyks surengti tarptautinę totorių vaikų mokyklą.“
Renginiui baigiantis visi V totorių kūrybinės vasaros mokyklos dalyviai, organizatoriai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis. Taip pat visi susirinkusieji Trakų kultūros rūmuose galėjo pasigrožėti totorių vaikų piešinių paroda, skirta Lietuvos nepriklausomybės Atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Susirinkusieji žiūrėjo Turkijos totorių vestuvių apeigas

Dainuoja Sitja Kazakov iš Krymo

Dainuoja Zulfije Kazanova iš Krymo

Trumpai…

Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. Didžiausias masinis totorių apsigyvenimas LDK žemėse įvyko 1397 metais, kai pas didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą atvyko pagalbos prašyti pralaimėjęs tarpusavio vaiduose Aukso Ordos chanas Tochtamyšas su savo šalininkais. Žinoma, kad jis buvo apgyvendintas Lydos pilyje. Po to iš tarpusavio nesutarimų draskomos Aukso Ordos kėlėsi gyventi į LDK totoriai iki pat XVI a. pradžios. Atvykdavo totoriai į LDK gyventi ir iš Krymo chanato, kuris susikūrė apie 1450 metus.
Pirmosios didesnės totorių gyvenvietes buvo įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų – tai Kozaklarų, Kolnolarų ir Keturiasdešimt Totorių kaimai. Apsigyvenę LDK totoriai gaudavo žemės valdas, o už tai turėdavo dalyvauti su savo būriais kariniuose žygiuose nemokamai. Tokia tvarka buvo iki XVII a. pradžios, tačiau vėliau totoriai tarnaudavo kariuomenėje, gaudami algas.
Šiuo metu Lietuvoje, remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, gyvena apie  2 793 totorių, kai 2001 m. – 3 235. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Lietuvos totorių kultūros centro ir vaikų ansamblio „Ilsu“ vadovė Almira Parmaksizoglu

Baigiamojo koncerto vedėja Jelena Tračuk

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.

Naujienos Totoriai Trakai



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra