Punsko parapijai – 420 metų
Autorius: Voruta Data: 2017-10-30 , 07:13 Spausdinti

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl
Kada, kurį mėnesį ar dieną, geriausia būtų minėti jubiliejines 420-ąsias Punsko parapijos metines? 2017-ųjų birželio pabaigoje jos buvo paminėtos iškilmingame Punsko valsčiaus tarybos posėdyje, kurio metu Julija Račiuvienė skaitė paskaitą apie parapijos įkūrimo aplinkybes, buvo apdovanoti nusipelniusieji Punsko valsčiui ir parapijai žmonės. Jubiliejų švęsta ir per šių metų Punsko dienas (Žolinės atlaidus). Metines galima ir reikėtų minėti ištisus metus, bet labiausiai tinkama data – 2017 metų spalio 27-oji! Kodėl? Lygiai prieš 420 metų karalius Žygimantas III Vaza Varšuvoje pasirašė dokumentą, patvirtinantį Punsko parapijos įsteigimą. Nuo šios datos prasidėjo Punsko miestelio ir parapijos istorija.
Punsko „Aušros“ leidykloje yra rengiama knyga „Punsko parapija 1597–2017“, kuri pasirodys dar šiais metais. Jos sudarytojai: Sigitas Birgelis, Nijolė Birgelienė, Božena Bobinienė, kun. Marius Talutis. Knygoje bus publikuojami karaliaus Žygimanto III dokumentai, jų analizės, 1597 m. dokumento vertimas, kurį atliko mūsų kraštietis, Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas Jonas Malinauskas. Leidinyje rasite įdomių straipsnių apie Punsko bažnyčią, dvasininkus, chorą, kapines, informacijos iš parapijos istorijos bei nūdienos, didelį pluoštą nuotraukų, iliustruojančių parapijos religinį gyvenimą.
Prieš 20 metų Punsko „Aušros“ leidykloje buvo išleista Julijos Račiuvienės knyga „Dzieje osadnictwa w parafii Puńsk od r. 1597 do końca XVIII w.“, parengta pagal jos magistro darbą, kurioje yra nemažai informacijos iš Punsko parapijos istorijos. Prieš 10 metų, minint 410-ąsias Punsko parapijos įkūrimo metines, pasirodė Sigito Birgelio nuotraukų albumas „Punsko parapija 1597–2007“. Nemažai straipsnių apie Punsko parapiją buvo įvairiomis progomis paviešinta „Aušros“ žurnale bei istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum“. Yra taip pat nemažai dokumentų bei archyvinės medžiagos, susijusios su Punsko parapijos įkūrimu.
Dabartinio Punsko teritorijoje tūkstančius metų gyveno jotvingių gentys. Apie jų buvimą byloja ežerų, upių ir vietovių pavadinimai, piliakalniai, pilkapiai ir kapinynai. Vos 7 km į vakarus nuo Punsko yra Eglinės piliakalnis, kur stovėjo jotvingių gynybinė pilis, už 15 km – Klevų piliakalnis. Maždaug 30 km nuo Punsko stovi, kaip ir prieš 1000 metų stovėjo, Uosinės, Šiurpilio, Rudaminos ir kiti piliakalniai. Po vadinamojo ketverių metų jotvingių karo su kryžiuočiais (1279–1283) sumažėjo gyventojų, o ši teritorija apaugo miškais. Vytauto Didžiojo laikais ir vėliau šios girios buvo padalintos į eigulijas, kurios priklausė karaliui. Miškai buvo kertami, vyko krašto kolonizacija. Pagal vienus istorikus, į Punską atsikėlė lietuviai iš Merkinės ir Punios. Kiti teigia, kad nėra tam jokių rimtų pagrindimų.
Merkinės girios aprašymo (revizijos) akte 1559 m. minima Punsko eigulija ir joje esančios girios tarnybos: 8 prie ežero (tiksliai neapibrėžtoje vietoje), kelios Studenczos (dabar Šaltėnai) ir Krzywesiolo (dabar Kreivėnai) kaimuose.
Kad esame, kad Punskas yra, kad yra bažnyčia, parapija, galime kaltinti tik Merkinės, Lazdijų ir Seivų girių valdytoją Stanislovą Zalivskį. Jis buvo pagrindinis Punsko parapijos sumanytojas, įkūrėjas ir fundatorius. Analizuojant karaliaus Žygimanto III Vazos privilegijas Punsko bažnyčiai, darosi aišku, kad garbingo girininko dvaras buvo ne Merkinėje, Lazdijuose, Seivuose ar prie Punsko ežero, bet, atrodo, Mockavoje.
Istorikė Vaida Kamuntavičienė religijos mokslo žurnale „Soter“ paviešintame straipsnyje „Punsko bažnyčios fundacija ir parapijos materialinė padėtis XVII a.“, tarp kitko, rašo: „Punskas įsikūręs senosiose jotvingių žemėse, miškingame regione, Lietuvos didžiojo kunigaikščio domene. Šaltiniuose minima XVI–XVI a. sandūroje šiose apylinkėse egzistavus Punską ir Naująjį Punską. Atsiradus apylinkėse daugiau gyventojų, XVI a. pabaigoje iškilo poreikis Punske įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Kadangi Punskas buvo tarp miškų, nenuostabu, jog parapijos kūrimą inicijavo šių vietų girininkas S. Zalivskis, o tam pritarė tuometinis valdovas, didelis Katalikų Bažnyčios globėjas Zigmantas Vaza.“
1597 m. spalio 27 d. karaliaus Žygimanto III dekretu buvo įsteigta Punsko parapija. Tai svarbus mūsų krašto istorijos momentas ir visiems mums įsimintina data, kadangi, kaip jau minėjau, nuo jos prasideda šio krašto istorijos raida. Nemažai yra dokumentų ir publikacijų apie parapijos pradžią bei tolesnę jos istoriją. Šia tema XIX a. pabaigoje domėjosi Punsko klebonas, aušrininkas ir literatas Simonas Norkus. Jis 1888 m. „Przegląd Katolicki“ numeryje išspausdino išsamų straipsnį „Punsko bažnyčia (Seinų diecezijoje)“, kuriame aptarė Punsko parapijoje saugomas Lenkijos karaliaus Žygimanto III Vazos fundacines privilegijas, aprašė Punsko bažnyčią ir jos inventorių. S. Norkaus rašiniu naudojosi kun. Pranciškus Augustaitis, kurdamas „Seinų dijecezijos bažnyčių monografiją“, Jonas Totoraitis, rašydamas „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, ir kt. Į lietuvių kalbą išverstas S. Norkaus straipsnis buvo perspausdintas istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum. Jotvingių kraštas“ (2009, p. 201–212).
Svarbios yra šių laikų lietuvių istorikės Vaidos Kamuntavičienės, kuri tyrinėjo XVIII a. Punsko parapijos istoriją, įžvalgos. Iš akių negalima išleisti ir mūsų kraštietės Julijos Račiuvienės magistro darbo. Apie Punsko parapijos įkūrimą yra rašę taip pat lenkų istorikai, tarp jų kunigas Vladislovas Klapkovskis (Władysław Kłapkowski), 1938 m. publikavęs Punsko parapijoje saugomas bažnyčios privilegijas, Ježis Visnevskis (Jerzy Wiśniewski) ir kiti.
Ne visa publikuota informacija apie Punsko parapijos įsteigimą sutampa. Perrašant ir interpretuojant Punsko bažnyčios fundacinių bei dotacinių privilegijų dokumentus įvelta klaidų. Joms išnagrinėti reikėtų atskirų tyrimų.
Lietuvos ir Lenkijos archyvuose bei rankraštynuose yra išlikę Punsko bažnyčiai suteiktų privilegijų dokumentų nuorašų. Svarbiausios yra Punsko parapijos klebonijoje saugomos Lenkijos karaliaus Žygimanto III Vazos fundacinės 1597, 1600 ir 1606 metų privilegijos Punsko bažnyčiai. Apie tai – kituose straipsniuose.
Komentarai
Naujienos
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
Lietuva
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
-
Pernai daugiau nei 200 kartų bandyta papirkti muitinės pareigūnus
-
Vyks diskusija dėl medžioklės leidimų tvarkos skaidrinimo ir medžioklės kontrolės
-
Keliauti saugiai bus patogiau: pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto
Istorija
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Vasario 16-oji, Seinai
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-02-24, 15:07
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (1-oji dalis)
~ Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-26, 08:05
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-11, 13:55
-
Sigitas Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
~ Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-04, 09:12