Punskas be Punios?

Autorius: Data: 2014-09-23, 10:38 Spausdinti

Punskas be Punios?

Ar įsivaizduojate Punską be Punios ežero? Turbūt sunkiai. Mat gyvenvietės dažniausiai kūrėsi prie vandens telkinių, ežerų, rečiau upių ar upelių, tad be Punios galbūt nebūtų Punsko, nebūtų ir punskiečių.

Punsko istorija ne tokia sena kaip vandenvardžiai, ji siejama su Punsko parapijos įsteigimu 1597 m. Įdomu, kad internete galima aptikti įrašų, jog 1559 m. karaliaus girių revizijoje rašoma apie sodybas, įsikūrusias prie Punios ežero. Jos pavadintos Senojo Punsko kaimu. Ar tai istorinė tiesa, nežinia.

Punios ežerėlis gražus, nedidelis, tik 16,41 ha, beveik iš visų pusių supamas aukštų šlaitų. Tik į pietus, kur išplaukia upeliūkštis, yra nedidelė sąsmauka.

Punsko ir Seinų krašto ežerai palyginti jauni – jiems ne daugiau kaip 10–13 tūkstančių metų. Mat jie pradžią gavo pasibaigus paskutiniam apledėjimui.

Šiaip beveik visi šio krašto ežerai yra rininiai (Galadusis, Beržinis, Klevas, Plaskis, Klevaitis, Bokšys). Jie primena upę, yra ilgi, siauri, gilūs, dažnai vingiuoti, krantai statūs. Mažiau yra ežerų, kurie susiformavo ištirpus ledyno luistams. Tokio tipo ežerai tai Seivis, Kampuotis, Vaičiuliškių ežeras, Juodelis, na ir, žinoma, Punia.

Kyla klausimų dėl Punios ežero etimologijos. Vienareikšmės išvados nepateikia nei vienas vandenvardžių etimologijos tyrinėtojas. Galimas daiktas, kad Punia senovėje galėjo vadintis Pune, Puna. Lietuvoje nedaug hidronimų su šaknim pun-. Tiesa, apie 80 km tiesia linija nuo Punsko yra Punios gyvenvietė, piliakalnis ir Punelės upelis. Iš to ne vienas padarė išvadą, kad Punską įkūrė atvykėliai iš Punios. Man rodos, nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Punia2

Kazys Būga žodžio pūnė prasmę aiškina rytų aukštaičių dialekto reikšme „kaip kiaušinio gale esančią ertmę pučka“. Kęstutis Subačius pažymi, kad žodžio pūnė lietuvių ir latvių kalbose pirminė reikšmė buvo krūva. Galėjo tai būti šiaudų, pelų, mėšlo krūva. Vėliau pūnė įgavo daržinės ar tvarto reikšmę.

Yra dar vienas vandenvardžio Punia aiškinimas. Manoma, kad senovėje Punios ežero šlaitų papėdėse buvo nemažai pelkių. Polaidžių metu ežere kaupdavosi vandenys ir jis kildavo į viršų – pūnijosi.

Neatmestina ir pūčkos versija, nes šis ežeras labai primena kiaušinį.

Šiaip ar taip, Punios vardas nėra iki galo išaiškintas.

Punia3

Su Punios ežeru yra susijęs pasakojimas apie nuskendusią aukso skrynią, bet apie šį padavimą nieko man nepavyko aptikti rašytiniuose šaltiniuose.

Punios vakariniame krante stovi iškili Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia, kuri pradėta statyti 1878 m. ir kurią konsekravo Seinų vyskupas P. Viežbovskis 1887 m.

Ties bažnyčia, vakariniame ežero krante, yra įrengtas vadinamasis Motiejaus Simonaičio suolelis. Apie jį pasakoja Punsko vikaras Marius Talutis.

sb, punskas.pl

Sigito Birgelio nuotr.

Seinų - Punsko kraštas , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra