Prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma – 1940 – 1944 metų Vilniaus miesto teatro aktorius, režisierius

Autorius: Data: 2015-12-07, 10:30 Spausdinti

Prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma – 1940 – 1944 metų Vilniaus miesto teatro aktorius, režisierius

Vytautas A. Gocentas, Vilnius

Vilnius turėjo daug garsių kūrėjų, valstybės veikėjų, kitų garbingų žmonių. Kuomet šiandien norime jį geriau pažinti, imame ir naujus, ir senus ekskursijų vadovus – vis pasirodo naujos monografijos, fotografijų ir net poezijos, kitų rašymų albumai, knygos.

Žinoma, reikėtų ir Vilniaus miesto muziejaus. Tautos patriarchas Jonas Basanavičius su bendražygiais mėgino ant Tauro kalno statyti Tautos namus. Čia galėjo gyvuoti tautos savastis, o ir istorija, gal ir sostinės istorija. Kol Vilniaus miesto muziejaus nėra, o ir paminklo pačiam tautos patriarchui vieta vis dar ieškoma, pasidairykime po Tauro kalną, įkvėpkime Vilniaus erdvės ir vaizdų dvasios. Už tauro kalno – ir Vilniaus miesto teatro rūmas.

Atrodo, kad čia Lietuvos lietuvybei, valstybingumui prasmingame skvere prie buvusio Vilniaus miesto teatro nesiruošiama statyti paminklo Jonui Basanavičiui – reikėtų pasvarstyti ir kitą pagarbos lietuviškai kultūrai reikalą. Ar Vilniuje kur atmenamas prozininko, dramaturgo Antano Škėmos vardas? Taip, A. Škėma su aktorių trupe čia darbavosi net ketvertą metų. Žinia, dvidešimt šešerių A. Škėma 1936 metais buvo priimtas į Valstybės teatrą, o 1940 metais jau iškeliavo į Vilnių – čia atsidarė Vilniaus miesto teatras. Taip, tai dabartinio Lietuvos rusų dramos teatro rūmas. 1944 metais artėjant sovietinės raudonosios armijos pulkams prie Lietuvos sostinės teatro aktorius, vėliau ir režisierius Antanas Škėma turėjo trauktis į Vakarus.

Antanas Škėma vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose, o 1941-ųjų birželyje įsitraukė ir į Birželio sukilėlių gretas. Žinoma ir tai lėmė, kad 1944 m. turėjo trauktis į Vokietiją, o vėliau iškeliauti į Jungtines Amerikos valstijas, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose, buvo žinomas ir kaip literatūros kritikas, modernistas, didžiausias lietuvių literatūros novatorius.

Šiemet lapkričio 29-ąją nuo Antano Škėmos gimtadienio sukanka 105-osios metinės (gimė 1910 m. Lodzė, Lenkija), o kitais metais – 55-osios mirties metinės (mirė 1961 m. rugpjūčio 11 d. Pensilvanija, JAV).

Žinoma, A. Škėmos gyvenimo ir kūrybos pėdsakai atsekami Radviliškyje, Kaune, Vilniuje, o vėliau Vokietijoje – dirbo Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m atvyko į JAV, kur dirbo įvairius fizinius darbus – fabriko darbininku, liftininku. Dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose, o 1960 – 1961 m. „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose. Netikėtai gyvenimo ir darbų seką nutraukė automobilio avarija Pensilvanijoje.

Visur galima paženklinti didžiojo kūrėjo gyvenimo ir veiklos pėdas. Ar to imsis Vilniaus merija, teatralai, o ir visi vilniečiai?

Tai šios dienos klausimas. Taigi, nepamirškime ir Antano Škėmos, Vilniaus miesto teatro aktoriaus, režisieriaus. Skvere prie teatro gali jaukiai ir prasmingai stotis biustas, kitoks skulptūrinis žymuo. Manykime, kad miestiečiai ir turistai mielai prisėstų ant suoliuko greta kūrėjo, nusifotografuotų – skulptoriai gali sudaryti ir tokią galimybę.

Gal kas atsiverstų ir A. Škėmos kūrybos tomelį, perskaitytų ne tik 1929 m. „Lietuvos aide“ išspausdintą debiutinę novelę „Baimė“. A. Škėmos kūryba – labai autobiografinė. Jo kūrinių pagrindiniai veikėjai dažnai turi paties rašytojo bruožų, minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma. Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.

Ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos – visa tai akcentuojama kūrėjo biografų. Ir dar priduriama, kad rašytojo kūryboje neišvengiamai jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja Zigmundo Froido ir Karlo Jungo teorijos, Igorio Stravinskio ir Bela Bartoko muzika, Pablo Pikaso ir Salvadoro Dali tapyba, Arturo Rimbaud ir Ezra Poundo poezija, Franko Kafkos ir Alberto Kamiu proza.

Bibliografija:

Nuodėguliai ir kibirkštys: novelės. – Tübingen: Patria, 1947. – 128 p.

Živilė: drama, 1948 m.

Šventoji Inga (dail. Algirdas Kurauskas). – Chicago: Terra, 1952. – 226 p.

Pabudimas: drama. – Chicago: Terra, 1956. – 64 p.

Žvakidė: dviejų veiksmų vaidinimas. – Brooklyn, N.Y.: Darbininkas, 1957. – 101 p.

Balta drobulė: romanas. – London: Nida, 1958. – 192 p.

Čelesta: novelės. – London: Nida, 1960. – 69 p.

Raštai / Antanas Škėma. – 3 t. – Chicago: A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967–1985.

Apokaliptinės variacijos (redagavo Domas Velička). – Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1970. – 45 p.

Balta drobulė: romanas (fotogr. leidimas, orig. Čikaga, 1967). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1990. – 181 p.

Rinktiniai raštai / Antanas Škėma (parengė Algirdas Landsbergis ir kt.). – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1994.

Antano Škėmos Balta drobulė: pasaulis ir diskursas (sud. Loreta Mačianskaitė). – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., 1998. – 198 p.

Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 1999. – 174 p.

Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 238 p.

Balta drobulė: romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 238 p. –

Saulėtos dienos: romanas. – Vilnius: Baltos lankos, 2002. – 92 p.

Saulėtos dienos: romanas [Brailio raštas] (redaktorius Alvydas Tamošaitis). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2003.

Balta drobulė: romanas. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 238 p.

Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 2004. – 174 p.

Balta drobulė: romanas (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 162 p.

Pabudimas: drama, novelės (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 102 p.

Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 238 p.

Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 237 p.

Žingsniai ir laiptai: proza, drama / Antanas Škėma (sud. Loreta Mačianskaitė). – Vilnius: LRS leidykla, 2010. – 494 p.

Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 237 p.

Kultūra Lietuva Literatūra Naujienos ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra