Proporcingumo principas – valdžios sprendimų esmė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau – LLRA) frakcijos narių balsais priėmė sprendimą „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“, kuriuo, greta kitų mokyklų, numatė išdalijimo būdu reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą.
 
Nepadėjo socialdemokratų frakcijos narių prašymas atidėti šios mokyklos reorganizavimo svarstymą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Veriškių pradinės mokyklos tarybos kreipimosi priėmė palankų sprendimą, priešingą nei siūlomas sprendimo projekte.
 
Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė ne kartą deklaravo, kad visi sprendimai dėl mokyklų reorganizavimo ir kitais svarbiais klausimais bus įvertinami išklausius mokyklų bendruomenių nuomonę. Deja, nei susitikime su Veriškių pradinės mokyklos bendruomene išklausyta nuomonė, nei Vilniaus rajono savivaldybei įteiktas daigiau nei 200 vietos gyventojų pasirašytas pareiškimas dėl mokyklos nereorganizavimo nepakeitė rajono savivaldybės tarybai vadovaujančios LLRA atstovų pozicijos. Net nebuvo leista savivaldybės tarybos posėdyje šiuo klausimu pasisakyti šios mokyklos mokinių tėvų atstovams.
 
Veriškių pradinės mokyklos taryba dėl tokio vietos valdžios abejingumo bei jos interesų ignoravimo nutarė kreiptis į teismą; tai normalu teisinėje valstybėje.
 
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs susidariusią situaciją visuomenės ir asmens derinimo aspektu, padarė išvadą, kad Veriškių pradinės mokyklos tarybos reikalavimo užtikrinti priemonės – sustabdyti dėl mokyklos reorganizavimo priimtus bei rengiamus priimti sprendimus – netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimas pradedamas vykdyti, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, galimai pažeistų mokinių, besimokančių toje mokykloje, jų tėvų ar globėjų, mokytojų teises, Veriškių bendruomenės interesus, o tai galėtų neatitikti ir proporcingumo principo bei viešųjų interesų.
 
Tai neabejotinai teisingas sprendimas, nes, nesustabdžius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų, kuriuos numatė atitinkami savivaldybės tarybos sprendimai. Tuo pačiu būtų sunkiau arba net neįmanoma atstatyti ankstesnę padėtį, nes būtų reorganizuota Veriškių pradinė mokykla: įregistruoti pakeitimai Juridinių asmenų registre, keistos arba nutrauktos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais, išdalintas mokyklos turtas. Svarbiausia, liktų Veriškių bendruomenės nepasitenkinimas ne tik vietos valdžia, jos sprendimais, bet ir valstybinės valdžios abejingumu. Tai rimtas argumentas, nes šiuo metu mokykla yra tikras vietos kultūros renginių ir ekskursijų po Lietuvą organizatorius, Veriškių bendruomenės, mokinių tėvų pageidavimų bei mokinių interesų vykdytoja bei gynėja.
 
Keista, bet minėtame savivaldybės posėdyje pasigirdo nepatenkintų tarybos narių balsų dėl teismo sprendimo. Nors buvo teikiama patvirtinta teismo sprendimo kopija, pasiteisinta, kad jos oficialiai negauta, neaišku, kas rašoma, per greitai teismuose priimami tokio pobūdžio sprendimai (nors visuomenė, atvirkščiai, teismus kaltina būtent dėl nepakankamo operatyvumo) ir kt.
 
Neabejotina, kad teismas teisingai įvertino padėtį, jausdamas savivaldybės tarybos nusistatymą. Teismas teisingai vadovavosi proporcingumo principu, kuris neatsiejamas nuo teisingumo principo. Tai reiškia, kad savivaldos valdžios sprendimai, veiksmai ir taikomos priemonės turi būti proporcingi jų siekiamiems tikslams, valdžia turi imtis tik tokių priemonių, kurios yra būtinos jų funkcijai atlikti. Kai yra kelios alternatyvos, privalu pasirinkti švelniausią, mažiausiai sukeliančią konfrontuojančią padėtį, sprendimą.
 
Mane džiugina ne tiek teismo sprendimas, kiek vietos bendruomenės, mokyklos tarybos pozicija, kuri rodo, kad ir šiame rajone auga pilietinė visuomenė, kuriai ne vis vien ką daro ir kokius sprendimus priima vietos valdžia. Tokia pilietinė pozicija rodo pavyzdį, kaip ginti savo teisėtus interesus ne tik kitoms mokyklų bendruomenėms, bet apskritai visiems, nepatenkintiems esamos valdžios sprendimais. Tai, matyt, labiausiai jaudina LLRA vadovaujančią vietos valdžiai.
 
Mane jaudina kitkas. Iki šiol, neskaitant dar 1996 m. Mindaugo Stankevičiaus Vyriausybės priimto sprendimo dėl Pietryčių Lietuvos problemų, jokia partija, jokia Vyriausybė nebandė ir, regis, nebando apibrėžti valstybinės pozicijos Pietryčių Lietuvos klausimu, palikdama visa tai LLRA sprendimams.
 
Tai ne valstybinis požiūris. Lieka tikėtis, kad rengiantis kitų metų savivaldos rinkimams, parlamentinės partijos ras drąsos įvertinti tikrą padėtį Pietryčių Lietuvoje ir pateiks rinkėjų vertinimui šiuo klausimu savo programose konkrečią, nedviprasmišką valstybinę poziciją
 
Nuotraukoje: G. Paviržis

Voruta. – 2010, liep. 3, nr. 13 (703), p. 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra