Projektas „Gloria Lietuvai“: skambanti Lietuvos istorija

Autorius: Data: 2017-11-15, 10:49 Spausdinti

Projektas „Gloria Lietuvai“: skambanti Lietuvos istorija

 

Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpas, saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.);

www.voruta.lt

Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 50 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Tačiau darbas dar nesibaigė, nes iš viso planuojama įrašyti 100 varpų. Jau nufilmuota, kaip pro varpinės langą Lietuva atrodo vasarą, rudenį, savo eilės dar laukia žiemos peizažai. Šio darbo rezultatus bus galima išgirsti ir pamatyti 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“.

 

Kvietimai aplankyti Lietuvos miestų ir miestelių varpus

„Pagal pradinį planą buvome numatę įrašyti 100 vertingiausių Lietuvos varpų, kuriuos atrinkti padėjo istorikai. Tačiau panašu, kad šis sąrašas gali ir keistis, nes gauname labai daug įvairių Lietuvos miestų bei miestelių gyventojų kvietimų aplankyti jų bažnyčių varpus. Tiesą sakant, ši situacija maloniai nustebino – žmonės domisi savo krašto varpais, žino jų istoriją“, –  kalbėjo projekto idėjos autorius Dalius Abaris.

Projekto Facebook‘o paskyroje sulaukiama įdomių varpų istorijų, nuotraukų, argumentuotų kvietimų, kodėl būtina nepraleisti vienos ar kitos varpinės.

„Iš tiesų labai džiaugiamės, kad Lietuvos žmonės taip vertina ir didžiuojasi savo miestelio varpais. Mums tai akivaizdus įrodymas, kad projekto idėja pasiteisino, kad varpai išties vienija tautą“, – sako D. Abaris.

Išgirdę apie projekto idėją  varpinių šeimininkai mielai atveria jų duris. Varpais skambina ne tik bažnyčių zakristijonai ar kunigai, bet ir vietiniai žmonės: Palangoje – palangiškis kultūrininkas Nerijus Stasiulis, vilkėdamas žemaičių bajoro drabužiais; Klaipėdoje – jūrų skautas. Sutikti žmonės mielai dalijasi savo žiniomis apie vietinius varpus, skambėjusius ir jų seneliams, proseneliams, pasakojimai apie juos daugeliui girdėti jau ankstyvoje vaikystėje.

Labai įdomus „susitikimas“ buvo su vienu seniausių Lietuvoje Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpu, nulietu XIII a. II pusėje – XIV a. I pusėje. Dabar varpas saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.).

Varpų istorijos pasakoja Lietuvos istoriją

„Gloria Lietuvai“ kūrybinės komandos darbas iš šalies gali atrodyti labai romantiškas: gėriesi vaizdais, išgirsti nuostabių sąskambių.

„Realybė truputį skiriasi: atvažiuoji į naują vietą, įvertini situaciją, stačiomis girgždančiomis kopėčiomis ar ganėtinai nestabiliais laiptais bandai pasiekti varpus. Po to keliasdešimt kilogramų filmavimo įrangos susinešimas… “, – atskleidžia darbo užkulisius D. Abaris.

Tačiau tuo pačiu tai galimybė būti šalia, prisiliesti prie vertingiausių Lietuvos varpų, sužinoti jų istoriją. Tokia patirtis – neįkainuojama. Sunku net įsivaizduoti, kokią įspūdingą istoriją  galėtų papasakoti, pavyzdžiui, vienas iš Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios varpų, nuliedintas iš patrankų medžiagos, kiti varpai, iki šiol nešiojantys karų, kitų istorijos vingių paliktas žymes.

Beje, varpai nėra tik apdulkėjęs praeities reliktas – jie ir dabar skiriami svarbiems įvykiams įamžinti. Vienas tokių – Rumšiškių Liaudies buities muziejaus, miestelio bažnyčios varpinės varpas, pašvęstas Lietuvos vardo tūkstantmečiui, nulietas 2009 m. Lenkijoje.

Dar vienas „atlygis“ kūrybinei komandai už nelengvą darbą – fantastiški Lietuvos peizažai, atsiveriantys pro varpinių langus.

 

Premjera – 2018 m. vasario 16-ąją

Visi šie vaizdai, paminėtų bei kitų varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą koordinuoja VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“. Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

Lietuva , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra