Projektas „Geriau pažinkime Lietuvos istoriją“

Autorius: Data: 2017-10-14, 16:59 Spausdinti

Projektas „Geriau pažinkime Lietuvos istoriją“

Ona AVIŽINIENĖ, Vilniaus r. Mickūnų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos narė, www.voruta.lt

Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga, subūrusi šio regiono mokytojus, dirbančius lietuvių ir kitomis kalbomis ugdomose švietimo įstaigose, organizuoja mokytojų švietimą, skatina kultūrinį bei istorinį Lietuvos pažinimą,dažnai rengia įvairius renginius, organizuoja pažintines bei edukacines išvykas.

Smagu, jog šių metų spalio 7 d. Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga  pakvietė istorijos ir kitų dalykų mokytojus dalyvauti edukacinėje  programoje ,,Geriau pažinkime Lietuvos istoriją“. Visi išvykos dalyviai nekantravo pamatyti Pakruojo dvarą ir tapti Gyvojo muziejaus dalyviais.

 Susipažinę su dvariškio gyvenimo dienotvarke, pasijutome, tarsi gyventume XIX a. Supratome, kad Pakruojo dvaro praeitis tapo realybe – mes, kaip pilnateisiai dvariškiai, net prisiekę, vykdėme visus tijūno nurodymus, leidome dvarišką dieną. Tijūnas gerai organizavo dvariškių darbus: kūlimą, malimą, skalbimą. Visi nekantravome sulaukti iš kelionių grįžtančio barono. O jo keliauta daug. Visa, kas ūkyje to meto Europoje buvo pažangu, baronas per Rygą atsiveždavo į Pakruojo dvarą. Gyvenimas virė lyg prieš šimtą metų: Tado Blindos meilė baronaitei, šio razbaininko viešas plakimas, ristūnų azartiškos varžybos, pietūs Baltojoje pokylių menėje, koncertas.

Įžengę į išpuoselėtus dvaro rūmus atkreipėme dėmesį, kaip rūpestingai, išmaniai buvo kuriama rūmų apdaila, o dvarininkaitė, pasakojusi apie baronų gyvenimą, atrodė kaip tikra 1896 – ųjų metų kilminga dama.Sužinojome, jog dvare lankėsi ir net septynerius metus gyveno bei dirbo garsus to meto parfumeris Žako, sukūręs ir šiandien maloniai svaiginantį  kvapų pasaulį.

   Koks gi dvaras be alaus? Apie alaus gamybą, stiprumą ir gėrimo kultūrą šmaikščiai pasakojo aludaris Žaldokas, savo pasakojimą paįvairindamas akordeono melodijomis, dainomis, nuotaikingais pasakojimais.

Visi norintys apsilankė kalvėje, keldami kūjį, bandė savo rankos stiprumą. Pirkioje stebėjo, kaip kaimo krosnyje kepama duona, kaip liejamos žvakės, siuvami rūbai.

Kadangi mūsų edukacinė išvyka siejama su Mokytojo diena, tai  barono sveikinimo žodžiai mokytojams mūsų širdis tarsi balzamu patepė ir paskatino švęsti dvariškai! Sakoma, kad iš kelionių žmonės  negrįžta tokie patys. Tikra tiesa – parvažiavome iš Pakruojo dvaro, didžiausios Lietuvoje iki šių laikų išlikusios vokiečių valdytos  dvaro sodybos, kur  restauruoti 26 sodybos pastatai ir XIX a. dvasia, praturtėję, supratę, kaip svarbu pažinti savojo krašto istoriją, gerbti bei tausoti anuomet gyvenusių žmonių palikimą, ir, aišku, pamąstyti, o kaip aš, XXI a. žmogus, kuriu savo, savo šeimos, giminės, Lietuvos istoriją. Ką įdomaus, nepamirštamo sukuriame mes šiandien, ar apie tai bus įdomu XXIII ir kitų amžių žmonėms?

Tiems, kurie dar nebuvo Gyvajame muziejuje, kur šimtametė istorija mūsų akyse virsta realybe, vertėtų apsilankyti ir pasijusti dvaro dvariškiu. Juk, kaip sako organizatoriai: ,,Būti dvariškiu – tai Jūsų orus apsisprendimas saugoti, gerbti ir puoselėti dvarišką kultūrą, būti dvariško gyvenimo dalimi“.

    Už nepakartojamą ir įsimintiną edukacinę išvyką dėkojame mūsų energingosioms organizatorėms: Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkei Danguolei Sabienei bei Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos organizacinio skyriaus vadovei Aldonai Kodytei. Ačiū, kad skatinate kolegas pažinti, pamilti ir vertinti gimtąjį kraštą.

Rytų Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra