Slaptai Pagrindinės koncepcijos nuostatos

Prieš Objektą rengiamos kampanijos priežastys ir prielaidos

Realiai ir potencialiai egzistuoja šie Objekto politinio ir informacinio puolimo šaltiniai:

– verslo konkurentai Lietuvoje;
– verslo konkurentai Rusijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje (NVS);
– verslo konkurentai už posovietinės erdvės ribų;
– Lietuvos politinės grupės, suinteresuotos Prezidento ekonominės ir kadrų bazės susilpninimu.

Šiuo atveju mes, matyt, daugiausiai reikalų turime su ketvirtuoju šaltiniu.

Prezidento pergalė rinkimuose (2003 01 05) sukėlė sąmyšį Lietuvos valdančiojo elito gretose. Kai kuriems sisteminiams susitarimams tarp šalyje vyraujančių tradicinių politinių pažiūrų atstovų iškilo pavojus. Yra rimtų priežasčių manyti, kad per laikotarpį, likusį iki parlamento rinkimų (2004 metais), pagrindinės įvairaus politinio statuso jėgos – nuo A. Brazausko iki V. Landsbergio – padarys viską, kas įmanoma, kad pakirstų R. Paksą palaikančią bazę ir suduotų Prezidentui skausmingą smūgį. Valdančioji biurokratija dabar ir ateityje darys viską, kad de facto diskredituotų Prezidentą ir paliktų jį be realių įtakos vidaus politikai, ekonomikai, padėčiai šalyje ir už jos ribų svertų. Šia prasme R. Pakso atsisakymas vykdyti pirmalaikio parlamento paleidimo operaciją (žr. Priedą) negali būti vertinamas kaip strategiškai stiprus žingsnis.

Objektas šioje situacijoje tapo „silpnąja grandimi“ – patogiausiu taikiniu. Su Objektu siejami keli vaizdiniai/stereotipai, patogūs Prezidentui ir Liberalų demokratų partijai diskredituoti. Todėl artimiausioje ateityje galima tikėtis politinio-administracinio ir informacinio spaudimo sustiprėjimo. Norint atsilaikyti prieš šį puolimą, reikia veiksmingo „asimetriško atsako“.

Asimetriškas atsakas. Trumpalaikė veiksmų programa

Politinių ir informacinių karų posovietinėje erdvėje patirtis rodo, kad tokiuose karuose tiesioginiai atsakomieji veiksmai niekada nebūna veiksmingi. Bet kokia kampanija su žodeliu „ne“ suprantama kaip išplėstinis pasiteisinimas ir netiesioginis kaltinimų pripažinimas.

Situacijoje, į kurią dabar pateko Objektas, veiksmingu turi būti pripažintas konteksto pakeitimo metodas: kai sukuriama nauja informacinė poerdvė, kurioje visos vakarykštės problemos vienaip ar kitaip tampa antraeilės. Tai ir yra asimetriškas atsakas.

Šiuo atveju būtina sukelti didžiulį viešą politinį-ekonominį skandalą, kuriame:

– pagrindiniai neigiami veikėjai – Lietuvos politinių grupių atstovai, veikiantys kaip Objekto puolimo šaltinis, pirmiausiai A. Brazauskas ir jo kabinetas;

– akivaizdūs ne tik pavieniai korupcijos atvejai, bet ir absoliuti visos valdančiosios biurokratijos korupcija;

– įrodytas tam tikrų Rusijos politinių jėgų ir oligarchų suinteresuotumas sisteminių Prezidento oponentų veikla, ypač dabartinės vyriausybės ir ją suformavusių partijų veikla.

Siūloma skandalo centru padaryti įmonę „Mažeikių nafta“.

Bendras skandalo scenarijus

Tam tikri Rusijos žmonės/struktūros (Valstybės Dūmos deputatai, privačios specialiosios tarnybos ir pan.) aptinka dokumentus, atskleidžiančius korumpuotą schemą, pagal kurią Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir asmeniškai A. Brazauską finansavo Rusijos naftos kompanija „Jukos“. „Jukos“ tikslas buvo įgyti įmonės „Mažeikių nafta“ kontrolę. Tikslas pasiektas per 2000-2003 metus. Beje, Rusijos naftininkams kontrolinį akcijų paketą pavyko įsigyti prieš pat naujojo Lietuvos Prezidento inauguraciją.

Šio proceso tarpininkas tarp Rusijos užsakovo ir korumpuotų Lietuvos politikų/biurokratų buvo ne kas kitas, kaip praeityje aukštas pareigas užėmęs SSRS KGB darbuotojas (jo vardas – žinomas, jo žygdarbis – nemarus).

Pusiau oficialiais (atvirais) kanalais ši medžiaga perduodama į Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisiją, kuriai vadovauja Prezidento sąjungininkė K. Prunskienė. Tuo pačiu metu K. Prunskienė viešai paskelbia šią medžiagą už Lietuvos ribų (pavyzdžiui, per spaudos konferenciją Londone) ir iškelia „Mažeikių naftos“ privatizavimo teisėtumo klausimą. Ši medžiaga pasirodo įtakinguose Rusijos spaudos leidiniuose.

Toks skandalas ne tik visiškai atitrauks dėmesį nuo Objekto, bet ir suformuos naują kontekstą: nuo šiol jau ne Objektas, o Prezidento oponentai taps korupcijos židiniu ir pagrindine „Maskvos ranka“.

Skandalo įkarštyje oficialioje Rusijos žiniasklaidoje („Rosijskaja gazeta“ ir kt.) gali pasirodyti išsamūs prokremliškų pažiūrų politologų straipsniai, palaikantys A. Brazauską kaip asmenį, atitinkantį Rusijos interesus Lietuvoje.

Bazinis skandalas (BS) gali būti organizuotas per 15-20 dienų po jo koncepcijos patvirtinimo. Palaikyti pakankamą susidomėjimą BS tema galima mažiausiai 60-90 dienų, atsižvelgiant į tikslingumą ir turimus išteklius.

Pirmasis BS šūvis gali nuaidėti trečiąją balandžio dekadą. Tolesni šūviai informacijos prasme išretėjusioje aplinkoje pirmąją gegužės dekadą BS padarys svarbiausiu nacionaliniu įvykiu. Beje, svarbu, kad BS kulminaciją pasiektų antrąją gegužės dekadą – laikotarpiu po švenčių.

Greta bazinio skandalo (BS) siūloma surengti dvi šalutines akcijas.

1-oji šalutinė akcija. Gegužės pirmoji pusė

Iš Rusijos į Lietuvą oficialiais/pusiau oficialiais kanalais patenka medžiaga, liudijanti, kad viena iš Rusijos viešųjų ryšių agentūrų gavo užsakymą organizuoti Prezidentą ir Objektą diskredituojančią kampaniją. Tarp tos medžiagos yra ir pati koncepcija. Vėliau informacija apie atitinkamos medžiagos perdavimą pasirodo viename ar dviejuose įtakinguose Rusijos spaudos leidiniuose. Straipsniai perspausdinami Lietuvoje.

2-oji šalutinė akcija. Birželio antroji pusė

Grupė Rusijos kairiųjų politikų nacionalistų (pavyzdžiui, V. Iliuchinas, V. Alksnis ir kiti) teminiame renginyje dėl Kaliningrado eksklavo problemos aštriai kritikuoja Lietuvos Prezidentą ir faktiškai palaiko A. Brazauską, kaip tinkamesnę (Rusijos patriotams) Lietuvos politinio establišmento figūrą. Patriotai komunistai pabrėžia, kad Rusija pralaimėjo Prezidento rinkimus Lietuvoje, leisdama išrinkti R. P., ir dabar reikia nepakartoti šios klaidos 2004 metų parlamento rinkimuose. Reikia pasikliauti A.Brazausku (galbūt A. Paulausku ar dar kuo nors, priklausomai nuo susidariusių aplinkybių).

Šio renginio medžiagą paskelbia Rusijos žiniasklaida, ji perspausdinama Lietuvoje.

Piedas: medžiaga „Kai kurie politinės padėties Lietuvoje aspektai“, parengta šio rašto autorių 2003 metų sausio pabaigoje.

Kai kurie politinės padėties Lietuvoje aspektai

Prezidento rinkimai Lietuvoje yra paženklinti naujų, nesisteminių politinių jėgų pergalės. R. Pakso pergalė (palaikant Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai) – paradigmų (teorinių ir metodologinių prielaidų visumos. – Red. past.) pakeitimo principo veikimo apraiška ir politinės sistemos, susiklosčiusios Lietuvoje praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, krizės įrodymas.
Antra vertus, kadangi Lietuva – parlamentinė respublika, pagrindinis mūšis dėl valdžios vyks 2004 m. rugsėjį per įstatymų leidybos organo rinkimus. Tai yra naujoms jėgoms teks ištverti pusantrų metų išbandymą dirbant su dabartine parlamentine dauguma ir paskutinio dešimtmečio politinės sistemos sąlygomis. Šioje sąveikoje slypi daug pavojų, kurių klaidingas valdymas gali baigtis R.Pakso (Lietuvos liberalų demokratų partijos) sutriuškinimu ir jo šalininkų-satelitų pralaimėjimu per 2004 metų rinkimus.

Apytikris pavojų (grėsmių) sąrašas:

1. Per 18 mėnesių bus visiškai niveliuotos naujumo ir statmenumo apraiškos (paradigmų pakeitimo principo pasireiškimas), kurios padėjo R. Paksui laimėti prezidento rinkimuose.

2. Per pusantrų metų laikotarpį pergalės aura, kuri šiandien veikia kaip pagrindinis R. Pakso ir jo šalininkų sėkmės katalizatorius, ištirps.

3. Jei 2003 metų kovo pradžioje, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucija, Prezidentas R. Paksas parlamentui pateiks svarstyti premjero, sisteminės daugumos atstovo (pavyzdžiui, A. Brazausko), kandidatūrą, jis drauge prisiims atsakomybę už būsimos vyriausybės, faktiškai už savo oponentų kabineto, veiksmus, už šio kabineto neveiksmingumą ir nepopuliarius sprendimus. Be to, artimiausiais 1,5 metų prognozuojamas daugumos gyventojų padėties pablogėjimas (nepriklausomai nuo vyriausybės sudėties) bus inkriminuotas Prezidentui – tuo R. Pakso oponentai parlamente ir vyriausybėje tikrai pasirūpins.

4. „Bendras gyvenimas“ (cohabitation) su oponentų vyriausybe ne tik niveliuoja paradigmų pakeitimo principo veikimo padarinius (žr. 1 punktą), bet ir pasmerkia Prezidentą R. Paksą nuolatinei sąveikai su stipria, atsparia ir jam nedraugiška biurokratine mašina. O ši mašina tikrai veiks prieš R. Paksą ir jo šalininkus, prieš jų sėkmę parlamentiniuose rinkimuose. Prezidentas bus nuolat „pakišamas“, subtiliai diskredituojamas ir panašiai.

5. Išsaugoję daugumą parlamente ir suformavę naują vyriausybę, naujojo prezidento oponentai/konkurentai išlaikys savo rankose galingų administracinių išteklių, kurie visus ateinančius 18 mėnesių dirbs liberalų demokratų ir jų šalininkų nenaudai, kontrolę. Šie ištekliai atsisuks prieš R. Paksą ir pačių parlamento rinkimų metu.

6. R. Pakso pasitraukimas iš liberalų demokratų lyderio posto susilpnins partiją ir (nesant stipraus alternatyvaus lyderio) partijos rinkimines pozicijas per vidutinės trukmės laikotarpį padarys silpnesnes.

7. Tikėtinos negatyvios pasekmės, aprašytos 1-6 punktuose, gali sukelti R. Pakso šalininkų koalicijos skilimą ir parlamento rinkimų išvakarėse paskatinti kitos, neabejotinai prezidentui nepalankios politinės konfigūracijos susiformavimą.

8. Rugsėjo mėnesį vykstant rinkimams, R. Pakso/jo šalininkų oponentams pavyks užtikrinti gana aktyvų rinkėjų dalyvavimą, o tai nepalankiai paveiks liberalų demokratų ir jų šalininkų rinkimų perspektyvas (jeigu remsimės prielaida, kad mažas rinkėjų aktyvumas suvaidino teigiamą vaidmenį R. Paksui siekiant pergalės per prezidento rinkimus).

Būtina nurodyti, kad „bendro gyvenimo“ (cohabitation) scenarijus (žr. 3-5 punktus) su visomis savo pasekmėmis oponentų yra laukiamas, todėl tokio scenarijaus žlugimas jau suteiktų Prezidentui ir jo šalininkams pranašumo.

Visi išvardytieji pavojai/grėsmės mums atrodo pakankamai rimti. Jiems neutralizuoti ir R. Pakso bei jo šalininkų/satelitų pergalei parlamento rinkimuose užtikrinti siūlomas pirmalaikių rinkimų scenarijus. 

Orientaciniai biudžetai:

Bazinis skandalas: 60-80 tūkst. dolerių.
1-oji šalutinė akcija: 35-40 tūkst. dolerių.
2-oji šalutinė akcija: 30-35 tūst. dolerių.

Išsamūs veiksmų planai ir biudžetai gali būti pateikti iš karto po projekto „Laumžirgis“ koncepcijos patvirtinimo.