Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80
Autorius: Voruta Data: 2020-05-12 , 08:56 Spausdinti

Prof. Aloyzas Gudavičius. eo.wikipedia.org nuotr.
Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, Kaunas, www.voruta.lt
2020 m. gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.
Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus.
Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą.
Tik 1966 – 1969 m. jis buvo Vilniaus universiteto aspirantas. Visus kitus metus jis užėmė praktiškai visas įmanomas administracines, mokslines ir pedagogines pareigas iš pradžių Šiaulių pedagoginiame instiutute, o nuo 1997 m. Šiaulių universitete.
1970 m. jis apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1990 humanitarinių mokslų daktaro habilitacinį darbą. 1994 m. jam buvo suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
1975 – 1983 m. jis buvo ŠPI Filologijos fakulteto dekanas, 1984 – 1991 m. ir 2001 – 2010 m. jis – Šiaulių universiteto Rusų kalbos katedros vedėjas.
1991 m. jis tampa Šiaulių pedagoginio instituto, o vėliau Šiaulių universiteto rektoriumi iki 1998 m.
1990 – 1991 m., 2001 – 2005 m., 2005 – 2011 m. jis – ŠPI, vėliau Šiaulių universiteto Senato pirmininkas.
Nuo 2010 m. jis yra Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto užsienio kalbų studijų katedros profesorius.
Be to, jis dar yra vizituojantis Klaipėdos universiteto profesorius.
Taip pat Aloyzas Gudavičius yra mokslinio žurnalo „Filologija“ atsakingasis redaktorius.
Aloyzas Gudavičius yra pripažintas kalbotyros specialistas ne tik Lietuvoje , bet ir užsienyje – Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje.
Jo moksliniai interesai yra gana platūs – leksinė gretinamoji semantika, etnolingvistika, interlingvistika, bendrosios kalbotyros dalykai.
Jis yra išleidęs keturias solidžias monografijas, tris vadovėlius ir studijų knygas, paskelbęs per 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje spaudoje ( lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, esperanto kalbomis ) , keletą kitų knygų.
Jo mokslinė veikla yra įvertinta 2009 m. Aloyzą Gudavičių paskelbiant Šiaulių universiteto metų mokslininku.
Įvertinus visus jo nuopelnus Šiaulių miestui 2012 m. jis yra išrinktas Šiaulių miesto Garbės piliečiu.
Norisi labiau pabrėžti dar vieną mažiau žinomą jo įvairiapusės veiklos sritį.
Dar studijų metais jis susidomėjo tarptautine esperanto kalba , ją išmoko ir jau 1961 metais dalyvavo 3-iojoje Pabaltijo esperantininkių stovykloje Molėtuose. Ši aistra nenutrūko ir visais vėlesniais metais ir vis iškildavo tiek Aloyzo Gudavičiaus mokslinėje, tiek ir praktinėje veikloje.
1988 m. atkūrus 1919 – 1940 metais veikusią Lietuvos esperantininkų sąjungą 1993 m. jis tampa šios organizacijos Valdybos pirmininko pavaduotoju iki pat 2003 m.
Besidomėdamas viena iš savo mokslinės veiklos sričių interlingvistika 2002 m. jis išleidža vadovėlį „Interlingvistikos įvadas“ , kuriame plačiai apžvelgia ir interlingvistikos šakos esperantologijos tematiką.
2005 m. Vilniuje organizuojant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą, vykusį liepos 23-30 dienomis, ir kuriame dalyvavo 2344 asmenys iš 62 pasaulio šalių, prof. Aloyzas Gudavičius tampa šio kongreso tarptautinio universiteto rektoriumi ir prelegentu. Profesorius be šio kongreso dalyvavo dar penkiuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.
Aloyzas Gudavičius dalyvavo ne vienoje Tartu universiteto organizuojamoje mokslinėje interlingvistikos ir esperantologijos konferencijoje ir jose skaitė pranešimus. Jo pranešimai yra paskelbti tęstiniame moksliniame Tartu universiteto leidinyje „Interlinguistica Tartuensis“.
Už nuopelnus interlingvistikos ir esperantologijos srityse 2009 m. jis apdovanotas prestižine Tartu universiteto „Academicus Ariste“ premija. Jis yra pirmasis ir vienintelis lietuvis gavęs šią premiją.
Aloyzas Gudavičius Šiaulių universitete dėstė įvairius interlingvistikos kursus studentams, vadovavo diplominiams darbams šia tematika.
Taip pat profesorius yra nepakeičiamas kas tris metus Lietuvoje vyksiančių Baltijos esperantininkų dienų, kurios šiuo metu yra tapusios visos Europos esperantininkų renginiu, prelegentas.
Aloyzas Gudavičius yra ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, 2009-2010 m. yra buvęs Šiaulių Alka LIONS klubo prezidentu.
Garbingam jubiliatui norisi palinkėti šviesių minčių ir tolesnių viršukalnių jo plačioje veikloje.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
„Išėjom sustiprinę pagarbą savo Artimam – Tėvui, Motinai, Mokytojui, apskritai Žmogui…“
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-07-15, 11:55
-
Sveikiname
~ Jubiliejai, Naujienos, Trakai, Vilnius, Virvičienė Aušra
2020-07-14, 08:48
-
Gegužės 8-ąją Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-05-08, 07:23
-
Esu Tverečiaus vaikas... Broniaus Saplio (1920-04-08–2013-06-03) šimtmečiui
~ Jubiliejai, Lietuva, Rytų Lietuva
2020-04-03, 15:08
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-18, 16:36