Prof. V. Sinkevičius: Kovo 11-osios Aktas – visos Lietuvos Aktas
Autorius: Voruta Data: 2019-03-12 , 08:26 Spausdinti

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vygaudo Juozaičio nuotrauka
www.voruta.lt
Artėjant Kovo 11-ajai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius skaitė paskaitą „Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas?“ Profesorius dalinosi prisiminimais apie akto rengimą ir supažindino su išskirtiniais dokumentais.
Skubiai patvirtinti dokumentai – šansas laisvai Lietuvos ateičiai
Jau devintojo dešimtmečio pradžioje buvo aišku, kad Sovietų Sąjunga su planine ekonomika ir centralizuotu valdymu nesugeba pasirūpinti žmonių gerove. 1988 metais susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kurio tikrieji tikslai greitai atsiskleidė – atkurti nepriklausomybę. 1989 metais atkurta Lietuvos demokratų partija, pakeistas rinkėjų įstatymas, kuriame numatoma, kad balsavimo biuletenyje gali buti daugiau nei vienas kandidatas. 1990-ųjų vasario 24-osios rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą buvo pirmieji laisvi rinkimai Lietuvoje per 50 metų.
Atšilus politinei aplinkai, Lietuva suskubo vykdyti pokyčius, kurie vestų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo link. V. Sinkevičius mano, kad Lietuvos nepriklausomybei atkurti pasirinktas tinkamas laikas – neprasidėjus TSRS liaudies deputatų suvažiavimui kovo 12-ąją. Tuo metu buvo bijoma, kad įvykus suvažiavimui Michailas Gorbačiovas bus išrinktas prezidentu ir paskelbs nepaprastąją padėtį. V.Sinkevičius prognozavo, jog tokiu atveju valdžia būtų atitekusi kariškiams, Aukščiausioji Taryba būtų nesusirinkusi ir nepaskelbusi akto. Tad dėl šių priežasčių reikėjo skubėti skelbti nepriklausomybę.
V. Sinkevičius teigia, kad po vasario 24-osios rinkimų nebuvo galima priimti Nepriklausomybės akto, nes Aukščiausiojoje Taryboje dar nebuvo konstitucinės daugumos. Lietuvai teko šiek tiek palaukti iki kovo 10-osios dienos vakaro, kai jau buvo išrinkti visi 133 deputatai. Profesorius susirinkusiems demonstravo raštus, iš kurių galiausiai gimė Kovo 11-osios aktas: Vytauto Landsbergio užrašus, tris Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo projektinius dokumentus. Laiko tarpas, kurio metu lietuviai sugebėjo teisiškai sutvarkyti ir pagrįsti nepriklausomybės atkūrimą, buvo gana trumpas. Lietuvos Nepriklausomybės aktas sukurtas skubotai, pradėtas rengti kovo 3-iąją, baigtas kovo 9-ąją, iš viso buvo parengti 5 dokumentai.
Kovo 11-osios balsavime dalyvavo 130 žmonių, už balsavo 124, prieš nei vienas, 6 susilaikė. V. Sinkevičius prisimena – beveik vidurnaktį Virgilijus Juozas Čepaitis pasiūlė pasirašyti Nepriklausomybės aktą visiems, kurie dalyvavo balsavime. Pagal įstatymą, dokumentus turėjo pasirašyti tik du žmonės – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir sekretorius, tačiau tai buvo simbolinis aktas. Pasak V. Sinkevičiaus, norint surinkti parašus, teko paplušėti: „Kovo 11-osios aktą deputatai pasirašinėjo net dvi dienas, mat, naktį suradus ir atvežus spausdintuvą A3 formato lapui atspausdinti, dalis balsavusiųjų jau buvo išsiskirstę.“
Aukščiausioji Taryba nusiuntė M. Gorbačiovui kreipimąsi, į kurį buvo įtrauktos išverstų dokumentų kopijos, tada pastarasis sudarė specialią komisiją. Ši komisija Kovo 11-osios aktą pripažino kaip prieštaraujantį TSRS konstitucijai. „TSRS pareikalavo ultimatyviai atšaukti aktą, bet Aukščiausioji Taryba jiems atsakė, kad neturi įgaliojimų atšaukti akto, nes tauta jiems suteikė įgaliojimus atkurti nepriklausomybę“, – pasakojo V. Sinkevičius. Dėl to prasidėjo ekonominė blokada. „Aukščiausioji Taryba išreiškė tautos valią. […] Kovo 11-osios aktas yra visos Lietuvos aktas“, – teigia V. Sinkevičius.

Prieškario Lietuva tapo Lietuvos Respublikos atkūrimo pagrindu
Išrinkus Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, reikėjo nuspręsti, kuo remiantis bus kuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. „Ar tai naujas tautų apsisprendimo realizavimas, ar modifikuota Lietuvos TSR, ar tai atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos, išstojimas iš jos, ar tai pratęsimas prieškario Lietuvos valstybės, kuri egzistavo nuo 1918 iki 1940-ųjų metų?“ – iškilusius TSR Aukščiausiajai Tarybai juridinius klausimus vardijo V. Sinkevičius. Pasak jo, atspirties taškas buvo teisiškas prieškario Lietuvos valstybės egzistavimas. Tačiau kokie požymiai rodė, kad Lietuva vis dar egzistuoja? Tai buvo Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje. Užsienio šalyse vis dar buvo pripažįstami prieškario Lietuvos pasai, saugoma nuosavybė. „Tikriausiai, nėra tokio atvejo, kai 50 metų okupuota valstybė užsienyje turėtų veikiančių diplomatinių atstovybių. […] Apie 50 valstybių nepripažino Lietuvos aneksijos į Sovietų Sąjungą – valstybė teisiškai egzistavo“, – džiaugėsi V. Sinkevičius. 1980-aisiais pasibaigus Lietuvos auksui ir doleriams, Latvija prisidėjo prie Lietuvos kovos – sutiko skolinti 150 000 dolerių per metus, kad Lietuva pajėgtų išlaikyti diplomatines atstovybes užsienyje. Tai tęsėsi iki 1990-ųjų, 2006-aisiais Lietuva Latvijai grąžino skolą.
Siekiant sėkmingos teisinės ir fizinės Lietuvos nepriklausomybės buvo pervadinti strateginiai valdžios organai. Nuo 1990 m. kovo 11-osios 18 valandos Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pervadinta į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Tačiau Lietuvos Aukščiausioji Taryba vis dar veikė Lietuvos TSR, tad buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo keitimo – atsirado Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba galėjo priimti nepriklausomybės aktą“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Gintaras Songaila. Už tautinę valstybę (video)
~ Kovo 11-oji, Lietuva
2020-03-13, 09:58
-
Zigmas Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį...
~ Kovo 11-oji, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tamakauskas Zigmas
2020-03-03, 10:12
-
Nepriklausomybės atkūrimo – 30-oji sukaktis
~ Kovo 11-oji, Renginiai
2020-03-02, 09:26
-
Vytautas Landsbergis. Suluš tavo peiliai. Ką sakė Antanas iš Anykščių ciesoriui Rasėjos
~ Kalbos, Kovo 11-oji
2019-03-12, 15:19