Prof. V. Drotvinui skirta paroda

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje, 2009 m. gruodžio 1-6 d., veikia prof. Vincento Drotvino 80–mečiui skirta paroda (atidaryta 2009 m. lapkričio 26 d.), kurioje eksponuojamas ir naujausias prof. V. Drotvino parengtas rankraštinis XVIII amžiaus žodynas (pirmasis iš trijų numatomų išleisti tomų): Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm : rankraštinis XVIII amžiaus žodynas : dokumentinis leidimas su faksimile, perrašu ir žodžių registru / Jokūbas Brodovskis ; parengė Vincentas Drotvinas. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009-. – ISBN 978-609-411-025-2
 
T. 1: Abtilgen die Gesetze – Futter unter Sattel = Įƒtátimus ißgaißinti – Paklódas. – 2009. – LVI, 952 p. : faks. – Santr. angl., vok. – ISBN 978-609-411-022-1
 
Jokūbas Brodovskis žodynininkas
 
Santrauka
 
Straipsnyje preliminariai apžvelgiama J. Brodovskio žodyno istorija, leksikos šaltiniai ir jų pateikimas.
 
J. Brodovskis tęsė Mažosios Lietuvos dvikalbių žodynų tradiciją, Biblijos konkordansams (pagal Conrado Agricolos 1674 m. leidimą) pateikdamas lietuviškus atitikmenis. Be biblinės leksikos, žodyne pateikiama autoriaus per 30 metų surinkti kasdienės kalbos žodžiai – apeliatyvai (amatininkų, augalų, gyvūnų, lietuviškų mitonimų ir kt. pavadinimai) ir onomastika (Mažosios Lietuvos bažnytkaimių, miestų, Vokietijos ir kitų Europos šalių, miestų, upių ir kt. vardai).
 
Kilminių grupių (slavizmai, germanizmai, naujosios vokiečių kalbos skoliniai) apžvalga rodo kalbų kontaktų pobūdį ir palaipsnio skolinių įsigalėjimo lietuvių kalboje dinamikos polinkius.
 
Originaliausias žodyno bruožas yra patarlės ir priežodžiai, kuriais iliustruojami vokiečių ir lietuvių kalbų žodžiai, be to, jie turi savarankišką paremiologinį statusą. Vokiškoms patarlėms iš Antikos M. Lutherio Biblijos ir kitų šaltinių pateikiami lietuviški atitikmenys (verstiniai arba gyvosios vartosenos). Iškeliamas vokiečių ir lietuvių patarlių semantikos ir struktūros bendrumas, drauge lietuviškų savitumas. J. Brodovskio priežodžiai praturtino dabartinę lietuvių frazeologiją.
 
Leksikografinio medžiagos pateikimo požiūriu žodynas kiek atsilieka nuo ankstesnių dvikalbių žodynų. Nors vokiečių kalbos polisemantų kalbos dalys skiriamos lotyniškais sutrumpinimais, lietuviškų žodžių gramatinė charakteristika nesisteminga. Nežiūrint to, J. Brodovskio žodynas dėl sukauptos šnekamosios kalbos leksikos ir frazeologijos yra ryškiausias XVIII a. žodynas, nepraradęs reikšmės ir šiandien.
 
Mažosios Lietuvos žodynininkas ir tautosakos rinkėjas J. Brodovskis (1692–1744), kilęs iš Galdãpės (dab. Varmijos Mozūrai, Lenkija), studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, nuo 1713 metų iki mirties dirbo Dárkiemio apskrities Trempų (dab. Novostrojevas) evangelikų liuteronų parapijos precentoriumi. Veikiamas neseniai vykusios filologinės polemikos atgarsių ir dirbdamas gana lietuviškoje aplinkoje, Brodovskis per 30 metų sukaupė bene didžiausią XVIII amžiaus lietuvininkų rašomosios kalbos, gyvosios leksikos ir smulkiosios tautosakos thesaurus. Tai rankraštinis žodynas Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm, reikšmingiausias XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos leksikografijos darbas. Rankraštis buvo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vadovo prof. Liudviko Gedimino Rėzos lituanikos fonde, Karaliaučiaus valstybiniame archyve, per karą slapstytas Prūsijos pakraštyje, Laukstýčių bažnyčios požemiuose. Ten jį, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kartu su kitais mūsų kultūros paveldo rašytiniais šaltiniais išgelbėjo Mokslų akademijos mokslininkų ekspedicija, vadovaujama prof. Povilo Pakarklio ir parvežė į Lietuvą (deja, tik nepilną pirmąją vokiečių–lietuvių kalbų dalį (p. 39–1050). Dabar žodyno originalas laikomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (F 137–15).
 
Savo apimtimi ir medžiagos pateikimu J. Brodovskio žodynas gerokai pralenkė ankstesnius rankraštinius žodynus, taip pat ir pirmąjį Prūsijoje spausdintą vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną – Friedricho Wilhelmo Haacko Vocabvlarivm Litthvanico–Germanicvm et Germanico–Litthvanicvm (Halle, 1730), kuris neatspindėjo visos evangelikų liuteronų raštų leksikos, jame nebuvo šnekamosios kalbos žodžių ir jų iliustracijų. Savo darbą Brodovskis skyrė ,,vien Dievo garbei ir lietuvių kalbos mylėtojų labui“. Žodyno užmojį rodo trijų lygmenų vokiškas inventorius, kurį sudaro Vocabula Biblica Veteris et Novi Testamenti, t. y. Martino Lutherio Biblijos konkordansų žodžiai, pateikiant jiems lietuviškus atitikmenimis, Vocabula Domestica – namų aplinkos, amatininkų, naminių bei laukinių augalų, audimo, žvejybos, senojo lietuvių tikėjimo terminai, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos vietovardžiai ir kt. leksika, atspindinti įvairias lietuvininkų gyvenimo sritis. Ypatingą vertę žodynui suteikia Proverbia, Ænigmata Lithvanica ir Phrases (per 1 000), kurios ne tik naudotos žodžių reikšmių iliustracijoms, bet ir sudaro savarankišką patarlių rinkinį.
 
J. Brodovskio žodyno leksiką ir smulkiąją tautosaką amžininkai vertino dėl patikimumo. Gotfrydas Ostermejeris žodyno mitonimus panaudojo savo poleminiuose darbuose apie prūsų (baltų) kilmę (1780). Kristijonas Gotlybas Milkus savo žodyną (1800) praturtino 300 Brodovskio patarlių ir priežodžių. Mitinę senųjų lietuvių leksiką didžiai vertino indoeuropeistas Augustas Schleicheris (1853). Žodynu rėmėsi leksikografai Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas (1851) ir Frydrichas Kuršaitis (1870–1874, 1883), akademinio Lietuvių kalbos žodyno (1941–2002) sudarytojai ir redaktoriai. JH. Brodovskio surinktas patarles, priežodžius ir mįsles paskelbė Jurgis Lebedys (Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. Priežodžiai, patarlės, mįslės, 1956). Pastaraisiais dešimtmečiais žodyną yra apžvelgę ir vertinę lietuvių kalbos, raštijos, folkloro istorijos tyrėjai. Tačiau žodyno rankraštis, nelengvai prieinamas dėl sunkiai įskaitomo gotikinio greitraščio ir originalo tausojimo, iki šiol nesulaukė platesnių tyrimų. Siekiant praplėsti senosios leksikografijos tyrimų bazę, J. Brodovskio žodyno leidimas buvo ir yra lituanistų istorikų ir visų Mažosios Lietuvos kultūros paveldu besidominčiųjų laukiamas veikalas.
 
Čia pravartu pasakyti keletą žodžių apie tai, kaip brendo Brodovskio žodyno publikacijos mintis ir kokį ryšį su ja turi šio leidinio parengėjas. Mano pirmoji pažintis su žodynu buvo aspirantūros laikais, kai rinkau empirinę medžiagą kandidato disertacijai apie senųjų raštų sudurtinius žodžius. Žodyno skaitymas stiprino norą jį pažinti ir su juo supažindinti kitus (pirmiausia studentus). Tačiau kiti darbai neleido atsidėti žodyno studijoms. Po kelių dešimčių metų pertraukos, maždaug 1993 metais, su Vilniaus pedagoginio universiteto Didaktinės lingvistikos institute įvairiu laiku dirbusiais bendradarbiais imtasi rankraštį kartografuoti. Viena iš bendradarbių buvo Danguolė Stonytė. Ji, ryškėjant žodyno leidimo galimybėms, parengė žodžių rodyklę.
 
Minėta Lebedžio smulkiosios tautosakos chrestomatija pateikė ir nemaža biografinių žinių apie Brodovskį, todėl vieniems atrodė, kad apie jo žodyną žinome pakankamai, kitiems tik pabrėžė žodyno leidimo ir jo tyrimo poreikį. Aktyviausiai žodyno leidimo sumanymą kėlė vienas žodyno rankraščio gelbėtojų, 1945–1950 metais dirbęs Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriumi akad. Juozas Jurginis (1909–1994). Tačiau dėl to, kad tirti ir leisti Mažosios Lietuvos rašytinį paveldą anie laikai nebuvo palankūs, tyrėjų iš lituanistų ar istorikų mokslo institucijų neatsirado. Tuometinis bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Adolfas Ivaškevičius (1904–1992) nuolat kvietė rengti Brodovskio žodyno leidimą. Supratau tokio darbo sunkumus (tuo metu nebuvo išleistas nė vienas rankraštinis žodynas) ir dėl to maniau, kad tikslingiau pradėti nuo seniausių leksikografijos paminklų. Bibliotekos direktoriui dr. Juozui Marcinkevičiui su šia nuomone sutikus, parengiau spaudai XVII amžiaus rankraštinius vokiečių–lietuvių kalbų žodynus: Lexicon Lithuanicum (1987) ir Clavis Germanico-Lithvana (I–IV d., 1995–1997), kuriuos išleido Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
 
J. Brodovskio žodyno rengimo spaudai idėja tapo konkretesnė, kai baltistų konferencijose buvo pabrėžiama, kad senųjų lietuvių kalbos paminklų leidimas yra bet kokio tiriamojo darbo pagrindas filologams, kalbos istorikams. J. Brodovskio žodyno leidimas išvysta dienos šviesą bendromis mokslo institucijų pastangomis.
 
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva sudarant lietuvių kultūrai reikšmingų publikuotinų raštijos paminklų sąrašą, buvo pripažinta, kad Brodovskio žodyno rankraštis atitinka Valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir ugdymo programos 1996–2005 metais teikiamus prioritetus (Raštijos paminklų parengimas ir leidyba), yra derinamas su Lietuvių kalbos institute rengiamomis senųjų raštų publikacijomis ir jų žodžių indeksais kaip medžiaga planuojamam senųjų raštų kalbos žodynui, todėl priskirtinas remiamų raštijos paveldo išteklių grupei. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2007 metų vasario 15 dienos posėdyje pritarė žodyno rengimui spaudai pagal 2004 metų rugsėjo 15 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1177 patvirtintos Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programos 3.3 punktą ,,Rengti spaudai senuosius raštijos paminklus, kalbos ir kultūros paveldo veikalus ir kitas publikacijas“. Ji finansiškai rėmė originalo perrašo darbą (2003), žodyno apžvalginio straipsnio bei žodžių indekso rengimą (2007–2008). Už tai nuoširdžiai dėkoju Komisijos pirmininkei dr. Irenai Smetonienei.
 
Padėkos nusipelno Lietuvos mokslų akademijos biblioteka (direktorius dr. Juozas Marcinkevičius), jau septintas dešimtmetis savo fonduose sauganti žodyno originalą ir mielai sutikusi padaryti jo skaitmeninę kopiją (atliko Reprografijos skyriaus vedėjas Egidijus Gotalskis).
 
Reikšminga, kad J. Brodovskio žodyno leidimą globoja Lietuvių kalbos institutas. Už nuolatinį palankų dėmesį nuoširdžiai dėkoju Lietuvių kalbos instituto direktorei doc. dr. Jolantai Zabarskaitei, taip pat Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovei prof. habil. dr. Danguolei Mikulėnienei, leidybos skyriaus vadovei Daliai Saukaitytei, maketuotojui Sauliui Juozapaičiui ir dailininkei Daliai Šimavičiūtei.
 
Parengėjas nuoširdžiai dėkoja J. Brodovskio žodyno leidimo recenzentams dr. Antanui Balašaičiui, doc. dr. Stasiui Keiniui ir mokslinei redaktorei Linai Plaušinaitytei, taip pat leidimą visokeriopai skatinusiems ir palaikiusiems prof. habil. dr. Jonui Palioniui, prof. habil. dr. Domui Kaunui, prof. habil. dr. Bonifacui Stundžiai, prof. habil. dr. Vytautui Vitkauskui, habil. dr. Onai Aleknavičienei, doc. dr. Sigitui Narbutui. Padėkos nusipelno bendradarbiai: tekstą perrašiusi Rasa Daudaitė, žodžių rodyklės rengėja Danguolė Stonytė, rodyklę redagavę doc. dr. Juozas Karaciejus ir Audra Ivanauskienė, taip pat Aldona Kaluinienė ir pastaruoju metu nuoširdžiai talkinanti Diana Steiblienė.
 
Žodyno tekstas pateikiamas dviem pavidalais:
 
1) rankraščio originalo skaitmenine reprodukcija
 
2) rankraščio perrašu. Leidinį sudaro trys tomai
 
I tomas – leidinio projekto vadovo Vincento Drotvino apžvalginis straipsnis apie Brodovskio žodyną (santraukos vokiečių ir anglų kalbomis), teksto perrašo paaiškinimai ir teksto (p. 39–515) skaitmeninė reprodukcija su perrašu,
 
II tomas – teksto (p. 516–1050) skaitmeninė reprodukcija ir perrašas,
 
III tomas – lietuviškų bendrinių ir tikrinių žodžių rodyklė.
 
Leisdami J. Brodovskio žodyną, esame įsitikinę, kad tai yra vienas reikšmingiausių lietuvių tautos kultūrinio filologinio paveldo paminklų, kurio paskelbimas ir prieinamumas specialistams bei platesnių kultūrinių interesų asmenims yra prasmingas nacionalinės savigarbos pasireiškimo ir filologijos mokslo pareigos įvykdytas aktas.
 
Vilnius, 2008 m. lapkritis
 
Leidinio projekto vadovas Vincentas Drotvinas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra