Pagrindinis puslapis Lietuva In memoriam Pro memoria. Su istoriku Juozu Čapliku atsisveikinus

Pro memoria. Su istoriku Juozu Čapliku atsisveikinus

Pro memoria. Su istoriku Juozu Čapliku  atsisveikinus

Dr. Juozas Čaplikas

Dr. Juozas BAGUŠAUSKAS, dr. Mindaugas TAMOŠIŪNAS, www.voruta.lt

Vilniaus Liepynės kapinėse 2019 m. spalio 12 d. šalia žmonos Emilijos amžino poilsio atgulė  visuomenės veikėjas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Čaplikas (1929-03-01 – 2019-10-10).

Gimė Juozas Lenkijos užgrobtoje Vilnijoje, dabartinio Varėnos rj. Marcinkonių kaime. Marcinkonys  garsėjo savo aktyviu lietuviškumu. Patriotiškai  buvo nusiteikęs ir Juozas. Dar vaikystėje mokytojo jis buvo nubaustas už mėginimą išgirsti Kauno, t.y. Nepriklausomos Lietuvos, radiją. Nukentėjo ir jo tėvai.

 Tarybiniais metais J.  Čaplikui teko dirbti  žurnalisto, partinį ir mokslinį darbą. Vilniaus universitete 1977–1979 m. baigęs aspirantūrą ir apgynęs istorijos mokslų kandidato disertaciją (ji dabar nostrifikuota kaip humanitarinių mokslų daktaro diseracija),1981–1990 m. dirbo Partijos istorijos institute. Iš pradžių buvo vyr. mokslinis bendradarbis, o  1986–1990 m. – direktoriaus pavaduotojas, LKP archyvo vedėjas. 1988 – 1991 metais, istorinio lūžio laikotarpiu, vykstant LKP atsiskyrimo nuo TSKP ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo procesui, Juozas Čaplikas  ėmėsi sumanių veiksmų archyvo dokumentams išsaugoti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo minėto archyvo,  reorganizuoto į Lietuvos visuomenės organizacijų archyvą, direktoriumi. Jam visada rūpėjo Lietuvos kultūros, lietuvių kalbos puoselėjimo reikalai. Tad neatsitiktinai Juozas buvo aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpio istorinių įvykių dalyvis, tvirtas Lietuvos nepriklausomybės šalininkas (plačaiu žr. Vanda Kašauskienė. Kelias: Radžiūnai – Vilnius.  Atsiminimų takais. V.,2019, p. 283, 293 ir kt.).

Mokslinį ir publicistinį  J. Čapliko palikimą sudaro 4 leidiniai, tarp jų „Kėdainiai“ (V.,1963, 3,5 sp. l.), monografija „LKP vadovavimas masinės informacijos priemonėms“ (V., 1968, 6,5 sp.l.), o svarbiausia – arti šimto archyviniais šaltiniais pagrįstų straipsnių aktualiais istorijos klausimais, paskelbtų nepriklausomybę  atgavusios Lietuvos Respublikos spaudoje (žr. Lietuvos istorijos instituto biblioteka. Rankraštynas. Šifras 19–34). Savo straipsnius, dokumentų publikacijas skelbė  „Lietuvos archyvuose“,  „Trakų žemėje“, „Opozicijoje“, „Gairių“ žurnale ir ypač „Vorutos“ mėnraštyje. Yra dokumentuotai aprašęs sunkią  lietuvių padėtį tarpukariu Lenkijos aneksuotoje Vilnijoje, rašė apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, LKP pasitraukimą iš TSKP ir kelio į nepriklausomybės atkūrimą vingius, tragišką Vasario 16-osios akto signataro, istoriko, diplomato Petro Klimo (1891-1969) likimą.  Dr.  J. Čapliko publikacijos yra pagrįstos pirminiais, archyvuose saugomais, šaltiniais, taigi   neabejotinai praturtino Lietuvos istorijos mokslą ir turi išliekamąją vertę.

Naujienos iš interneto