Pro memoria: Romualdas Lankas (1940–2010 m.)
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilinio žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi.
R. Lankas gimė 1940 m. gruodžio 2 d. Kaune, išaugo vaikų namuose. Įgijęs staliaus specialybę amatų mokykloje, baigė Klaipėdos politechnikumą. Po tarnybos sovietinėje armijoje dirbo Baltijos laivų statykloje, aktyviai sportavo – tapo akademinio irklavimo SSRS sporto meistru, daugkartiniu LSSR čempionu. Vėliau dirbo Trakuose – „Žalgirio“ ir „Dinamo“ sporto bazėse.
Atgimimo priešaušryje R. Lankas įsijungė į ekologinį ir paminklosauginį judėjimą, įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Trakuose, buvo vienas aktyviausių Sąjūdžio narių. Jo iniciatyva 1988 m. birželio 21 d. įvyko pats pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje. Romualdas entuziastingai ir pasiaukojamai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Jo aktyvi veikla buvo pavyzdys, buriantis bendraminčius. Lietuvos laisvės siekis Romualdui buvo šventas. Iki paskutiniosios dienos jis nepaliovė stebinti bendražygių neišsenkančia ir degančia energija. Drąsios Romualdo idėjos tapdavo konkrečiais svariais darbais, o veikla atvedė Jį į Sąjūdžio suvažiavimą, Baltijos kelią, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Per lemtingus Sausio įvykius Romualdas su keturiais savo mažamečiais vaikais išskubėjo ginti parlamento. Laisvės gynėjas anglimi iš laužo ant barikadų parašė istorija tapusius šūkius: „Lietuvos širdis“, „Laisvę Lietuvai“, „Žūsime, kad gyventume“. Per barikadas nešantys trispalvę jo vaikai, naujieji gavrošai, tapo laisvos nuo vergijos šalies simboliu.
R. Lankas buvo daugelio pilietinių iniciatyvų autorius. Jo begalinio atkaklumo dėka pasiekta, kad tarnybos laikas sovietinėje kariuomenėje būtų įtrauktas į darbo stažą. Šią nuostatą po dvejų metų teismų ir ministerijų durų varstymo 2004 m. įstatymu įtvirtino Seimas. Pagalbos ranką ištiesė ir profesorius Vytautas Landsbergis, padėjęs atstatyti teisingumą. Ši išskirtinė žmogaus teisių gynimo byla surašyta knygoje „Kareivis ieško teisybės“.
Aktyviai dalyvaudamas visuomenės gyvenime, Romualdas suprato ir istorinę Sąjūdžio archyvų tvarkymo svarbą. Jis sukaupė aibę unikalių dokumentų, fotonuotraukų, straipsnių, atsiminimų, parašė knygos „Trakų Sąjūdžio istorija“ didžiąją dalį, rinko medžiagą leidiniui „Kovų ir kančių kelias Lietuvoje“, parašė knygą „Klaipėdos irklavimo istorija“.
Romualdas buvo amžinas kareivis, kuris ieškojo teisybės, gynė žmonių teises, visuomenės interesus ir liko ištikimas savo idealams iki paskutinio atodūsio. Jis daug jėgų atidavė rengiamoms įstatymo pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Sąjūdietis aktyviai bendravo su daugeliu Seimo narių, siūlydamas tobulinti įstatymus, buvo gerai pažįstamas ir savas daugeliui šalies politikų, su kuriais jį siejo laisvės kovų praeitis ir dabarties lūkesčiai.
R. Lankas buvo aktyvus Trakų istorinio nacionalinio parko visuomeninės tarybos, Trakų bendruomenės „Santalka“ narys, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Romualdas turėjo puikią šeimą, išaugino penkis vaikus, sulaukė vaikaičių. Gyvenimo pilnatvę sutrikdė netikėta žmonos Anos netektis. Didelė, jautri širdis neatlaikė, paskui žmoną Jis išėjo lygiai po savaitės.
R. Lanko atminimas jį pažinojusiųjų atmintyje išliks sunkiai prilygstamas pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdys, teisingumo visiems, geresnės visuomenės kūrimo įsikūnijimas.
Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Gintaras Abaravičius, Rūta Baškytė, Vytautas Briedis, Eugenijus Čerškus, Kęstutis Daukšys, Nijolė Dočkuvienė, Janina Gadliauskienė, Aldona Gaidienė, Bronislovas Genzelis, Juozas Janonis, Arvydas Juozaitis, Aleksandras Klumbys, Egidijus Klumbys, Gintaras Kupčinskas, Rytas Kupčinskas, Vytautas Landsbergis, Stasys Markevičius, Liudvikas Mileška, Dangutė Mikutienė, Jonas Milerius, Jonas Mišeikis, Petras Vyrmantas Mockus, Kazimieras Motieka, Danguolė Narkevičienė, Vytautas Narkevičius, Sigita Nemeikaitė, Romualdas Ozolas, Jonas Pinskus, Marija Pulauskienė, Romualdas Rudzys, Angonita Rupšytė, Gintaras Songaila, Aurelija Stancikienė, Rimvydas Survila, Eugenijus Vaitkevičius, Zigmas Vaišvila, Juozas Vercinkevičius, Kęstutis Vilkauskas bei kiti Romualdo Lanko bendražygiai, liekantys ištikimi Jo idėjoms ir siekiams
Trakai, 2010 m. balandžio 10 d.
Nuotraukose: Kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės R. Lankas
Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 15.
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose