Pro memoria: Romualdas Lankas (1940–2010 m.)
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilinio žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi.
R. Lankas gimė 1940 m. gruodžio 2 d. Kaune, išaugo vaikų namuose. Įgijęs staliaus specialybę amatų mokykloje, baigė Klaipėdos politechnikumą. Po tarnybos sovietinėje armijoje dirbo Baltijos laivų statykloje, aktyviai sportavo – tapo akademinio irklavimo SSRS sporto meistru, daugkartiniu LSSR čempionu. Vėliau dirbo Trakuose – „Žalgirio“ ir „Dinamo“ sporto bazėse.
Atgimimo priešaušryje R. Lankas įsijungė į ekologinį ir paminklosauginį judėjimą, įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Trakuose, buvo vienas aktyviausių Sąjūdžio narių. Jo iniciatyva 1988 m. birželio 21 d. įvyko pats pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje. Romualdas entuziastingai ir pasiaukojamai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Jo aktyvi veikla buvo pavyzdys, buriantis bendraminčius. Lietuvos laisvės siekis Romualdui buvo šventas. Iki paskutiniosios dienos jis nepaliovė stebinti bendražygių neišsenkančia ir degančia energija. Drąsios Romualdo idėjos tapdavo konkrečiais svariais darbais, o veikla atvedė Jį į Sąjūdžio suvažiavimą, Baltijos kelią, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Per lemtingus Sausio įvykius Romualdas su keturiais savo mažamečiais vaikais išskubėjo ginti parlamento. Laisvės gynėjas anglimi iš laužo ant barikadų parašė istorija tapusius šūkius: „Lietuvos širdis“, „Laisvę Lietuvai“, „Žūsime, kad gyventume“. Per barikadas nešantys trispalvę jo vaikai, naujieji gavrošai, tapo laisvos nuo vergijos šalies simboliu.
R. Lankas buvo daugelio pilietinių iniciatyvų autorius. Jo begalinio atkaklumo dėka pasiekta, kad tarnybos laikas sovietinėje kariuomenėje būtų įtrauktas į darbo stažą. Šią nuostatą po dvejų metų teismų ir ministerijų durų varstymo 2004 m. įstatymu įtvirtino Seimas. Pagalbos ranką ištiesė ir profesorius Vytautas Landsbergis, padėjęs atstatyti teisingumą. Ši išskirtinė žmogaus teisių gynimo byla surašyta knygoje „Kareivis ieško teisybės“.
Aktyviai dalyvaudamas visuomenės gyvenime, Romualdas suprato ir istorinę Sąjūdžio archyvų tvarkymo svarbą. Jis sukaupė aibę unikalių dokumentų, fotonuotraukų, straipsnių, atsiminimų, parašė knygos „Trakų Sąjūdžio istorija“ didžiąją dalį, rinko medžiagą leidiniui „Kovų ir kančių kelias Lietuvoje“, parašė knygą „Klaipėdos irklavimo istorija“.
Romualdas buvo amžinas kareivis, kuris ieškojo teisybės, gynė žmonių teises, visuomenės interesus ir liko ištikimas savo idealams iki paskutinio atodūsio. Jis daug jėgų atidavė rengiamoms įstatymo pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Sąjūdietis aktyviai bendravo su daugeliu Seimo narių, siūlydamas tobulinti įstatymus, buvo gerai pažįstamas ir savas daugeliui šalies politikų, su kuriais jį siejo laisvės kovų praeitis ir dabarties lūkesčiai.
R. Lankas buvo aktyvus Trakų istorinio nacionalinio parko visuomeninės tarybos, Trakų bendruomenės „Santalka“ narys, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Romualdas turėjo puikią šeimą, išaugino penkis vaikus, sulaukė vaikaičių. Gyvenimo pilnatvę sutrikdė netikėta žmonos Anos netektis. Didelė, jautri širdis neatlaikė, paskui žmoną Jis išėjo lygiai po savaitės.
R. Lanko atminimas jį pažinojusiųjų atmintyje išliks sunkiai prilygstamas pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdys, teisingumo visiems, geresnės visuomenės kūrimo įsikūnijimas.
Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Gintaras Abaravičius, Rūta Baškytė, Vytautas Briedis, Eugenijus Čerškus, Kęstutis Daukšys, Nijolė Dočkuvienė, Janina Gadliauskienė, Aldona Gaidienė, Bronislovas Genzelis, Juozas Janonis, Arvydas Juozaitis, Aleksandras Klumbys, Egidijus Klumbys, Gintaras Kupčinskas, Rytas Kupčinskas, Vytautas Landsbergis, Stasys Markevičius, Liudvikas Mileška, Dangutė Mikutienė, Jonas Milerius, Jonas Mišeikis, Petras Vyrmantas Mockus, Kazimieras Motieka, Danguolė Narkevičienė, Vytautas Narkevičius, Sigita Nemeikaitė, Romualdas Ozolas, Jonas Pinskus, Marija Pulauskienė, Romualdas Rudzys, Angonita Rupšytė, Gintaras Songaila, Aurelija Stancikienė, Rimvydas Survila, Eugenijus Vaitkevičius, Zigmas Vaišvila, Juozas Vercinkevičius, Kęstutis Vilkauskas bei kiti Romualdo Lanko bendražygiai, liekantys ištikimi Jo idėjoms ir siekiams
Trakai, 2010 m. balandžio 10 d.
Nuotraukose: Kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės R. Lankas
Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 15.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Knyga, kuri niekada nebuvo ir nebus išleista Rusijoje – „FST sprogdina Rusiją“
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas