Priverstinai Lietuvą palikęs, amžiams sugrįžo Vytautas Jurskis

Autorius: Data: 2013-08-12, 08:33 Spausdinti

Apie garbingą Jurskių giminę reiktų didelių studijų, noriu paliesti tik vieno iš Jurskių – Vytauto (1921-2013) ilgą, sudėtingą, prasmingą gyvenimą. Šias žinias imu iš jo sūnaus Viktoro (gim. 1955 m.) atsisveikinimo su tėvu Sidnėjaus krematoriumo koplyčioje 2013 m. birželį.

Vytauto tėvas Jonas Jurskis pasirinko dirbti buhalteriu Sibire, kur jo šeima išvyko gyventi. Vytautas gimė 1921 m. Čitoje. Jam ten sulaukus dviejų metų, šeima grįžo į Lietuvą, čia, 1924 m. gimė jo brolis Jaunutis. Vytauto tėvas buvo Jonas Jurskis, radijo inžinieriaus, pulkininko leitenanto Alfonso Jurskio brolis.

Vytautas Jurskis augo Panevėžio mieste, dar besimokydamas vidurinėje susidomėjo aviacija, pradėjo konstruoti avio modelius. Dvi vasaras tarnavo karinėje aviacijoje, jis gavo teisę pilotuoti lėktuvus, deja, tuo pat metu buvo likviduota Lietuvos aviacija. 1940 m. rudenį išvyko į Kauną, kur pradėjo civilinės inžinerijos mokslus. Kai šeima pajuto, kad į ją yra atkreiptas sovietų žvalgų dėmesys, jis pasitraukė į tolimesnius Lietuvos užkampius. Nuo 1941 m. dirbo raštininku Panevėžyje,  kai 1944m. sovietų armija priartėjo prie namų, pasitraukė į jo dėdės Alfonso ūkį. Maždaug tuo laiku, mirė jo tėvas.

1944 metų rugpjūtį, kartu su pusbroliu Liutu ir pussesere Sniega arkliniais vežimais ėmė trauktis Vokietijos link. Pakely juos aplenkė sovietų kariuomenė ir pastojo jiems kelią. Bet Vytautas jurskis autoritetingu balsu jiems sušuko „Davaite darogu – jiedu damoj!“ (Duokit kelią – važiuojame namo). Jie buvo praleisti ir vėl stūmėsi per fronto liniją link Vakarų. Jis visada didžiavosi tokiu savo poelgiu: iš tikrųjų, tai buvo lemtingas veiksmas, kuris pakeitė visam laikui visų jų trijų gyvenimo eigą. Tik sumanumo dėka sugebėjo nupirkti bilietus į paskutinį traukinį, kuris važiavo į Vieną. Vienoj jis buvo areštuotas, bet sekančią dieną buvo paleistas, prieš tai, dar pavaišintas arbatos puodeliu. Net po 70 metų jis dar vis turėjo tą paleidimo dokumentą, išduotą Vienos kriminalinės policijos centro.

Vytautas Jurskis, išvargęs nuo bombonešių dūzgimo virš galvų, persikėlė į nedidelį miestelį prie Vengrijos sienos. Įsidarbino duonos kepyklo, o vėliau – sviesto gamykloj. Per 1945-tų metų Velykas ir ten jau atėjo sovietai, teko vėl bėgti -  iš Austrijos į Bavariją. Ten, pasibaigus karui, pabėgėlių stovykloj, jis vėl susitiko su giminaičiais Liutu ir Sniega. Vėliau jis įstojo į amerikieči suorganizuotas pagalbinės kariuomenės dalinius, kur vykdė įvairias pareigas. Ten jis susitiko ir Igną Bieliūną, kuris tapo jo geriausiu draugu.

Vytautas Jurskis buvo įstojęs į politiniams pabėgėliams įsteigtą Suvienytų Tautų Universitetą Miunchene, studijavo ekonomiką vokiečių kalboje. 1948 m. išvyko į Australiją, Sidnėjuj dirbo įvairius darbus ir gyveno pensionate, Glebe priemiesty. 1952 m. ten vedė Kostutę Brundzaitę, su žmona išaugino sūnus  Povilą, Viktorą ir dukrą Annemarie.

Dėl gero anglų kalbos mokėjimo ir gerų matematikos žinių, buvo paaukštintas pareigose ir iš paprasto darbininko tapo Viešųjų Darbų Departamento tarnautoju. Vytautas Jurskis daug dirbo, stengdamasis išmaitinti šeimą, aprengti ir išleisti į mokslus.Atlikęs tą pareigą jis pats vakarais studijavo ir įsigijo Ekonomikos diplomą ir gavo aukštesnį inspektoriaus postą Sveikatos Komisariate. Gerai mokėjo vokiečių, anglų kalbas, tuo pagelbėdavo atvykusiems emigrantams, sprendžiant įvairius klausimus.

Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.

Vytautas Jurskis labai džiaugdavosi savo vaikais, jų pasiekimais, mylėjo anūkus: Steven, David, Vicki, Ethan. Savo gyvenimo istoriją išpasakojo sūnui Viktorui, kuris jį lankydavo. Dėl nestiprios sveikatos vis atidėliodavo persikėlimą gyventi į Eden miestelį pas Viktoro šeimą, o į senelių namus jis niekad nežadėjo eiti. Didžiavosi, kad jis vėl išlaikė vairuotojo egzaminą ir atnaujino savo pažymėjimą, kurį jis turėjo jau virš 60 metų.

Pragyvenęs sudėtingą, prasmingą, pilną ieškojimų ir pavojų gyvenimo kelią birželio mėnesį Australijoje mirė Vytautas Jurskis. Į Lietuvą, į laidotuves atvyko Vytauto Jurskio sūnus Viktoras su anūke Vicki. Kartu buvo jo  geriausio draugo Igno Bieliūno, dukra Linda Bieliūnaitė-Woluston su vyru. Linda yra Vytauto Jurskio krikšto dukra, mokanti gerai kalbėti lietuviškai. Ji Pumpėnuose giminėms, susirinkusiesiems ir perskaitė sūnaus Viktoro kalbos vertimą (išvertė Ignas Bieliūnas).

Liepos 6 d. jo palaikai, grįžę į Lietuvą urnoje, buvo palaidoti Pumpėnų šventoriuje, šeimos kape šalia žmonos Kastutės Brundzaitės-Jurskienės. Apie jo ilgaamžiškumą ir gerą sveikatą galima spręsti vien iš to fakto, kad 2005 m. laidojant žmoną, jis pats buvo atskridęs į Lietuvą ir dalyvavo laidotuvėse. Jurskių šeimos kapą prižiūri giminės, gyvenantys Pasvalyje.

Autorės nuotr.

Nuotraukoje - Prie V.Jurskio kapo Pumpėnuose, atsisveikinimo kalbą skaito Linda Bieliūnaitė-Wolluston, šalia sūnus Viktoras, anūkė Vicki

In memoriam



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra