Pagrindinis puslapis Lietuva Pritarta siūlymui įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą

Pritarta siūlymui įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą

Pritarta siūlymui įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą

www.voruta.lt

Seimas po svarstymo pritarė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektui (Nr. XIVP-415(2), kuriuo siekiama įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus.

Projekte numatoma įtvirtinti, kad Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.

Pagal numatomą reglamentavimą Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažintų ir pažymėjimus išduotų Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija. Šią komisiją sudarytų Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į komisiją galėtų kreiptis pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas būtų pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.

Šis statusas nebūtų pripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos, taip pat asmenims, neatitinkantiems Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.

Komisija sprendimą dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas komisijos sprendimą nepripažinti Laisvės gynėjo teisinio statuso turėtų teisę apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Laisvės gynėjo teisinis statusas galėtų būti panaikintas tik teismo sprendimu.

Už šį projektą po svarstymo balsavo 107 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Naujienos iš interneto