Prisimintas Žalio Velnio šimtmetis
Autorius: Voruta Data: 2011-08-31 , 14:21 Spausdinti
Julius NORKEVIČIUS, Vilnius
Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius organizavo išvyką į Žaslių kraštą, kuri skirta Didžiosios Kovos apygardos vado bei kitoms šio krašto sukaktuvėms paminėti.
Išvykos pradinis taškas – prie šiandien nebeveikiančios, todėl gerokai apleistos Kaugonių geležinkelio stotelės pastato. Šalia bėgių, kuriais su trumpomis pertraukėlėmis tai viena, tai kita kryptimi dunda traukiniai, ant kalvelės kuklus paminklas: iš laukų atvežtą didoką granito riedulį puošia lietuviška metalo saulutė, kryžius ir atminimo lenta. Tautotyrininkus lydėjusi Didžiosios Kovos apygardos ryšininkė Onutė Kondrotaitė-Trakimienė – Snieguolė ir jos sūnus Gediminas paaiškino, kaip, kodėl šis paminklas pastatytas čia. Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadas 1941-1944 m. buvo Kaišiadorių policijos vachmistras Jonas Misiūnas. Jis čia pradėjo kaupti ginklus, artėjant antrajai tarybinei okupacijai organizavo pasipriešinimo grupes, būrį. Ir 1944 m. liepos 12-14 d. pirmieji kovotojai ir jų vadas, pasivadinęs Žaliuoju Velniu, pasitraukė į mišką. Greitai nedidelis kovotojų būrelis gausėjo ir išaugo į partizanų Didžiosios Kovos apygardą.
Jonas Misiūnas – Žalias Velnias, gimęs 1911 m. sausio 15 d. Poliesės dvare, Pušaloto valsčiuje (dabar Panevėžio raj. Pamiškės km.), 1931 m. išėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Tai nepaprastai gabus kariškis, turėjo organizatoriaus talentą. Buvo neapsakomai talentingas, lieknas, aukštas, vyriškai gražus, tvirtas, kariškai pasitempęs, reiklus sau ir kitiems. Jono Misiūno – Žalio Velnio organizuota ir vadovaujama Didžiosios Kovos apygarda aktyviai veikė Vilniaus, Kaišiadorių, Trakų, Ukmergės krašte ir gerai žinoma visoje Lietuvoje. Okupantai taip pat visomis išgalėmis stengėsi šią veiklią partizanų apygardą sunaikinti, bet apygarda išsilaikė iki 1953 metų.
Pasakojimą gražiai papildė partizaninės dainos. Kartu su tautotyros entuziastais keliavę Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) aštuoni dainininkai daugiausiai dainavo Kaišiadorių krašto partizanų dainas. Bet vieną kitą dainuotą ir kitose apygardose. Todėl tautotyrininkams dainininkams pritariant svajingai liejosi:
…Vėl suksis ratelis vienlangėj pirkelėj,
Ir plauks tylūs žodžiai maldos.
Veltui motinėlė lauks savo sūnelių,
Trys sūnūs negrįš niekados…
Ar tik trys?! Ne vienas klausė savęs mintyse.
Didžiosios Kovos apygardai priklausė 4 rinktinės. Kiekvienoje iš jų 4 batalionai, kelios ir net daugiau kuopų. Pradžioje buvo viena kita kuopa, kuriose kovėsi apie 3000 partizanų. Apygarda turėjo 16 000 gerai ginkluotų vyrų. Iš jų 6 000 veikė pogrindyje, vadinamajame vietiniame dalinyje ir mūšiuose dalyvavo kai reikėjo, – skaitome DK apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo – Genelio prisiminimuose. O kiek jų išliko? Pacituotų prisiminimų autorius užsiminė, kad grįžęs iš lagerių tik vieną kitą susitiko.
Tikslaus atsakymo į klausimą neišgirdome ir iš dr. K.Račkausko, kuris rodė žuvusių partizanų, beveik visi iš jo gimtųjų Bekštonių, nuotraukas. Gimtinės istorijai skirtoje monografijoje jis rašo, jog daugelis šio kaimo jaunų vyrų buvo Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Bekštonių, vyrai Zigmas Malūnavičius, Viktoras Perednis, Stasys ir Jonas Zarpnickai, Viktoras Jankūnas, Pranas Lažaunykas ir kt. buvo įkūrę DKA bataliono vado Vinco Žukausko–Putino pagalbinį ūkį. Beveik visi bekštoniečiai partizanus rėmė maistu, pinigais, drabužiais. Aktyvūs rėmėjai buvo K.Račkausko, gretimame kaime gyvenusios išvykos vadovės B.Mikulytės šeimos. Stebėtis nereikia: Bekštonių, kitos Žaslių krašto šeimos buvo gausios ir kiekviena savo vaikams skiepijo didžiausias lietuvio vertybes – meilę Tėvynei ir pareigą ją ginti, ištikus pavojui. Monografijos autorius neslepia, kad jo tėvų namuose nekartą lankėsi, nakvojo apygardos vadas Jonas Misiūnas – Žalias Velnias su artimiausiais bendražygiais. Buvo apsistojęs ir bene pačio didžiausio apygardos susirėmimo 1945 m. balandžio 12 d. su NKVD kariuomene, stribais Račkauskų sodyboje.
Po kiekvienų kautynių šeimos patyrė nemažai kančios – žiaurūs tardymai, persekiojimai. Tai kentė kiekviena partizano šeima, į priešų rankas patekę laisvės kovotojai. Apie tai prisiminta, sustojus Žasliuose prie buvusios NKVD būstinės, žvelgiant į miestelio pasikeitusią centrinę aikštę, kur buvo suguldomi išniekinimui enkavedistų nužudyti Didžiosios Kovos apygardos partizanų kūnai. Tai liudija atminimo lenta ant buvusios stribynės sienos. „Vilnelė“ padainavo graudžią dainą apie sukniubusią motiną ant enkavedistų neatpažįstamai iškankinto, sudaužyto sūnaus kūno.
NKVD agentų pastangomis ir buvusio kariuomenės draugo išduotas į priešo rankas 1946 m. rugpjūčio 14 d. pateko ir apygardos vadas Žalias Velnias. Vietoje ir Vilniuje buvo žiauriai tardomas. Kančios tęsėsi Maskvoje. Nekartą tardė ir pagarsėjęs žiauruolis L.Berija. Apie tai prof. Ona Voverienė perskaitė ištrauką iš žurnalisto I.Ignatavičiaus knygos. Manoma, kad šis garsus partizanų vadas 1947 m. kovo 11 d. nužudytas Butyrkų kalėjime.
Jonui Misiūnui – Žaliajam Velniui 1997 m. gruodžio 22 d. po mirties pripažintas Kario savanorio statusas. 1999 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. O prieš metus jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Taip pat prisimintas ir 1831 m. sukilimo, kurio 180-ąsias metines šiemet pažymime, apskrities vadas Vincentas Matuševičius, kurio 40 žmonių būrys Žasliuose susijungė su Gabrielio Oginskio būriu. Pasižymėjo Kėdainių, Baisiogalos, Auseniškių kautynėse, dalyvavo Vilniaus puolime. Neužmirštas ir netoli Žaslių dvare gyvenęs generolas leitenantas Pranas Liatukas, Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas, laikinai ėjęs vyriausiojo karo vado ir apsaugos ministerio pareigas.
Voruta. – 2011, rug. 17, nr. 18 (732), p. 4.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54
-
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė. Legendinio Merkinės mūšio 75-osios metinės
~ Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-12-16, 08:26
-
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
~ Istorija, Naujienos, Rezistencija
2020-12-07, 16:30
-
Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-30, 10:12
-
Šiandien minimos 66-osios generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-26, 10:23