Prisiminimų ir atradimų ruduo su Dalia Savickaite

Autorius: Data: 2018-11-06 , 09:46 Spausdinti

Prisiminimų ir atradimų ruduo su Dalia Savickaite

Renginio organizatorių nuotraukos

Elvyra MAČIULIENĖ, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Dūkšto filialo vedėja, www.voruta.lt

Spalio 25 d. popietę Dūkšto bibliotekoje vyko jaukus ir šiltas susitikimas su knygų autore Dalia Savickaite. Pristatytos knygos ,,Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji‘‘ ir ,,Ignalinos miškų urėdija: krašto turtų sergėtoja‘‘, prisiminta bendraautorystė knygoje „Ignalinos girių paunksmėje”, „Ladakalnio” leidyba ir kt. Pristatydama Dalią aš tarsi jaučiausi grįžusi į praeitį. Mes susitikome 1990 metų gruodį. Dūkšto bibliotekoje ji dirbo nuo 1984 iki 1987 m., o tuomet – 1990 m. – Dalia, dar gyvenusi Gerkonių kaime, porai metų grįžo į Dūkšto biblioteką. Man, tuometinei jaunai specialistei, Dalios grįžimas buvo tarsi gaivus vėjo gūsis. Jau tada ji buvo kupina idėjų, veiklos, jau tada ji rašė drąsius straipsnius. Kovojo už savo nuomonę, už galimybę biblioteką perkelti į labiau tokiai veiklai tinkamas patalpas, už laisvę reikšti savo mintis. Jau tada aš jaučiau, kad Daliai čia per maža erdvės, kad jos regėjimo laukas žymiai platesnis. Apie 20 metų dirbusi Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrologe baigė socialinius mokslus ir įsidarbino Visagine. Nuo šių metų liepos ji – Visagino viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Padėkojusi seniūnui V.Kazėnui už pagalbą, dalyvavimą knygas pristatant Utenoje, pasitinkant antrąją knygą miškininkų suėjime pasidžiaugė, kad jis rado laiko apsilankyti ir šiame sambūryje, Dalia sakė, kad šešis metus turėjo žinių sisteminimui ir knygų ruošimui. 2017-ieji buvo ypač dosnūs, nes pasirodė abi knygos ir dar atsirado laiko talkinti R.Klimui sudarant jo ruošiamą „Ažvinčių kraštą…“. Ir dabar ji vis dar dega noru kurti, rašyti apie tuos, kurie tyliai dirba, kurių nuveikti darbai nepelnytai pamirštami, apie mūsų krašto šviesuolius. Apie tai renginio pabaigoje kalbėjo ir dūkštietė, tuometinė jos bendramintė, buvusi Dūkšto kultūros namų direktorė visą savo gyvenimą atidavusi kultūrai – Janina Andrejeva.


Kilusi iš pajūrio, augusi Giruliuose, bet jau susitapatinusi su mumis, mat nuo rugsėjo 22-osios pradėjo skaičiuoti 35-us gyvenimo po Aukštaitijos padange metus. Jau susitikimo pradžioje ji džiaugėsi galimybe pabūti su dūkštiečiais, nes čia jos veiklos rajone pradžia, aukštaitiškų tradicijų ir kito etninio regiono gyvenimo pažinimo laboratorija su savo linksmais ir liūdnesniais atradimais…. Dalia noriai dalinosi sukauptomis žiniomis, savo įžvalgomis. Kalbėdama apie mūsų apylinkių istorinį paveldą, neatsiejama dalimi įvardino dailininką profesorių J.Rustemą, Vilniaus universiteto filaretų ir filomatų sambūrio dalyvius, kurių tarpe ir garsusis A.Mickevičius, Rojaus įkūrėją A. Hrebnickį, generolą S.Raštikį, ichtiologą M.Girdvainį, Kaniukuose dirbusią Lietuvos fotografijos istorikę M.Matulytę, gausybę buvusios bandymų stoties darbuotojų, dainuojančias mokytojas Česlavą ir Vitą Pimpienes, B.Paukštienę ir… visą pulką šiandienos politikų bei niekur neaprašytų nuostabių apylinkių gyventojų, kylančių klasikinio dainavimo žvaigždžių E.Kazėnaitės ir E.Davidovičiaus. Dar dirbdama Dūkšte ji aptiko čia ir masonų pėdsakus, vėliau jų buvimo apylinkėse istorijas rado aprašytas įvairiuose literatūros šaltiniuose ir kvietė visus paieškoti juos identifikuojančių ženklų, buities reikmenų su jų ženklais Senojo Dūkšto dvaro apylinkių namų palėpėse, nes dalis dvaro radinių saugoma Panemunės pilių ekspozicijose… O kiek apie miškų istoriją galėtų papasakoti geležinkelio siaurukas, vedąs link Švento ežero… o miškai, kurių keliais buvo vežami varpai į įstabią Salako bažnyčią… jose besislepią pilkapiai ir piliakalniai, žeminės ir Gražutės regioninio parko paribiai, kuriuose Šidlauskis buvo įkūręs Romuvą… Kodėl gi vasarą nesuorganizuoti dailininkų plenero, skirto Rustemo atminimui – juk jis tapybos Lietuvoje pradininkas, paveikslų, saugomų Mielagėnų bažnyčioje autoriaus V.Smakausko mokytojas….
Pažėrusi daug idėjų ji padėjo tarsi iš šalies pasižiūrėti į savo kraštą ir tiesiog nustebti, kiek daug čia neįvertinto grožio, nedatalizuotos istorinės tiesos ir kultūrinio paveldo. Dalios erudicija ir išmintis verčia ja žavėtis. Renginio svečiai džiaugėsi galėdami prisidėti prie bendro kūrybinio darbo. Rašytoja G.Adomaitytė trumpai apžvelgusi knygas, prisipažino, kad ji visada mielai skaito prozą. Dalios knygos ir yra tai, ką vertėtų skaityti ir didžiuotis, kad tiek daug mūsų krašto asmenybių gyvenimų, išgyvenimų ir aplinkos socialinių situacijų aprašymų sugulė į knygas. Kaip ir dauguma jos – vienintelės Rašytojų sąjungos narės rajone – namuose apsilankančių svečių, kritiškai mąstančių kuriančių žmonių, kiekvienas Dalios knygas skaitantysis, randa jose kažką tik jam įdomaus.

Knygos „Ignalinos miškų urėdija….” nuotraukų autorius E.Ostašenkovas (Šiauliuose užaugęs vilnietis savo giminės šaknis randantis Linkmenų seniūnijoje), padaręs šimtus kadrų, kol kiekvienam fiksuojamam objektui atrado tam tikrą apšvietimą, džiaugėsi turėjęs galimybę dirbti su Dalia. Jo kolekcijoje tūkstančiai užfiksuotų renginių akimirkų. Jis kuklinosi kalbėdamas, kad jo indėlis nėra didelis. Pagrindinė jo veikla – kino operatoriaus darbas. Jis jau vaikystėje žinojo kokį kelią pasirinkti ir džiaugėsi, kad pasisekė pasiekti svajonės. Naudodamasi proga Dalia visus pakvietė į Visagino meno galeriją lapkričio 16 d. kur bus minimas E.Ostašenkovo kūrybinės veiklos 50-etis. Miškų ministru, atsikūrusios valstybės tradicijų kūrėju, kūrybingu žmogumi pristatytas R.Klimas teisinosi, kad jis tik paprastas miškininkas… Kukliai nutylėjo, kad yra ir Miko ir Kipro Petrauskų premijos laureatas… Savo kalboje jis daugiau dėmesio skyrė miškų temaiː kalbėjo, kad šiuolaikinė švietimo sistema ruošia labai siauros srities miškininkystės specialistus, o Dalios knyga galėtų tapti vadovėliu, kuris ne tik būsimam miškininkui, bet ir kiekvienam žmogui padėtų pažinti mišką ir gamtiniame, ir istoriniame, ir kultūriniame kontekste, todėl tikėtina, kad ir jų požiūris į gamtą taptų savasties dalimi, būtų atsakingesnis. Kalbėdamas vis įterpdavo jumoristinį epizodą iš savo turtingos gyvenimiškos patirties. Susirinkusiems parodė gimtuosiuose namuose iš senų laikų išlikusį miškininko antspaudą, kuris labai sudomino susirinkusiuosius. Apgailestavo, kad dabartinis jaunimas yra nutolęs nuo savo šaknų, kad jaunimo susibūrimuose nebeskamba dainos. Pateisindamas senųjų tradicijų puoselėtojo vardą, pats skambino kanklėmis ir padainavo, kvietė visus prisijungti.


Susitikimas pasiūlė naujų krypčių planuojant veiklas. Prasidėjusio rudens lietus nuplovė to susitikimo svečių ir dalyvių pėdsakus, bet bibliotekos durys vėl atviros visiems. Artėjantis metų pabaigos laukimas sutelks visų jėgas naujam apylinkių pažinimui, naujiems bendruomenės ir aktyvėjančio Dūkšto jaunimo susitikimams, naujiems planams ir renginiams puikiose bendruomenės ir bibliotekos patalpose.

 

Eugenijaus Ostašenkovo nuotr.

Kultūra , , , , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra