Prisimenant senąjį Memelį

Autorius: Data: 2015-03-20, 16:44 Spausdinti

© Istorinių archyvų nuotr., ve.lt

Nors dabar Lietuvos mes neįsivaizduojame be Klaipėdos miesto, šis uostamiestis daugelį metų priklausė kitai valstybei. Be to, jis turėjo ir kitą pavadinimą, kuris yra gerai žinomas ir šių laikų Klaipėdos gyventojams. “Memel” – taip Lietuvos uostamiestį anksčiau vadino čia gyvenę prūsai bei (vėliau) vokiečiai.

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1920 m. vasario 25 d. pradėta naudoti Klaipėdos krašto vėliava. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Tarpukariu didelę įtaką mieste turėjo Klaipėdos krašto tautos partija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai.

Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombardavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos su itin išvystyta žvejybos pramone vaidmenį. Per jūrų uostą geležinkelio keltu Klaipėda–Mukranas buvo plukdomi sovietų strateginiai kroviniai į Rytų Vokietiją.

1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.

Rubrika “Senoji Klaipėda” savo skaitytojams šį kartą siūlo pasivaikščioti ne po Klaipėdos, o po senojo “Memelio” gatves.

Klaipėda , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra