Prisimenant profesorių N. Vėlių

Autorius: Data: 2013-01-23, 20:05 Spausdinti

Prisimenant profesorių N. Vėlių

Libertas KLIMKA

Šis sausio mėnuo pažymėtas renginiais, kuriuose minima profesoriaus Norberto Vėliaus 75 metų sukaktis. Tautosakininkas, mitologas, etnologas ir kraštotyrininkas, – tiek daug gebėjo aprėpti. Tauri ir šviesi asmenybė, savo ryžtu, viltingu nusiteikimu visus aplinkinius net nepalankiausiomis sovietmečio sąlygomis skatinusi, raginusi į būtinus tautos gyvasčiai darbus.

Su N. Vėliaus (1938–1996) vardu siejamos bene svariausios baltų mitologijos ir religijos studijos bei šių tautos dvasinės kultūros ištakų žinių sklaida, taip pat folklorinės struktūrinės metodologijos sukūrimas, šaltinių bei istoriografijos publikavimas. Lygiai ir kraštotyros judėjimo atgaivinimas, nuo 1963 metų rengiant pagarsėjusias kasmetines kompleksines ekspedicijas. Nekalbant apie mokslinius rezultatus, kraštotyros ekspedicijos buvo puiki tautiškumo ugdymo mokykla. Daugybei jaunų žmonių tos ekspedicijų vasaros padėjo suvokti tautos istoriją, pažinti mūsų dvasinės kultūros vertybes, pamilti gimtinės gamtą; apskritai visam gyvenimui suformavo vertybių skalę. Kraštotyros ekspedicijose brendo ir būsimųjų mokslininkų karta, šiandien vaisingai triūsiančių mokslo įstaigose, muziejuose, aukštosiose mokyklose. Tautinės kultūros pamokas jose gavo ir jaunimas. Iš jų vėliau radosi profesionalūs dailininkai, kompozitoriai. Jų kūryboje visada  išliks ryški tautiškumo spalva.

 N. Vėlius savo gyvenimą susiejo su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, kuriame palengva kopė visais  pareigybių laipteliais – nuo laboranto iki vyriausiojo mokslinio bendradarbio. Palengva todėl, kad represinės struktūros visaip ribojo ir trukdė veiklą, net etnologijos mokslo darbuose – tautosakos, folkloro, mitologijos tyrimuose – įžvelgdavusios grėsmę totalitariniam režimui.

1989 metais apgynusiam habilitacinę disertaciją, mokslininkui teko prisiimti ir svarbių mokslo administravimo bei organizavimo pareigų: vadovauti Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir tautosakos katedrai, posėdžiauti šio ir Klaipėdos universitetų senatuose, globoti būrį doktorantų. Neįmanoma suminėti visų profesoriaus darbų ir visuomeninių įsipareigojimų – jų būta tiek daug ir tokių reikalingų. Moksliniai N. Vėliaus darbai turėjo ir tebeturi ne vien akademinę vertę, jie itin svarbūs mūsų tautinei tapatybei, etninės kultūros išlikimui ir aktualinimui. Todėl ir pažymėti J. Basanavičiaus, M. Slančiausko, Nacionaline premijomis.

Kiekvienas, besidomintis tautos kultūros ištakomis, žino reikšmingiausias N.Vėliaus monografijas. Tai: „Mitinės lietuvių sakmių būtybės“ (1977), „Senovės baltų pasaulėžiūra (1983, yra ir vertimas į anglų kalbą), „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“(1987, 2012). O jo sumanytas ir suredaguotas „Baltų religijos ir mitologijos šaltinių“ keturtomis bei „Lietuvių mitologijos“ tritomis – parankinės kiekvieno tyrinėtojo knygos. Tokie veikalai – tai šimtmečio darbai, nes tarnaus ne vienai kartai tautotyrininkų, pedagogų, lietuvybės puoselėtojų.

Sausio 15 dieną į Vilniaus rotušėje surengtą prisiminimų vakarą susirinko N. Vėliaus bendraminčiai ir bendražygiai. Jau prabėgo 16 metų, kai mus paliko iškili N. Vėliaus asmenybė. Sakoma, kad nėra nepakeičiamų žmonių. Netiesa – profesoriaus netektį ir kaip mokslininko, ir kaip moralinio autoriteto akademinė visuomenė skaudžiai jaučia ir dabar… Tačiau prisiminimų ir vertinimų kalbose nebuvo perdėtos retorikos, nudailintų frazių, pasišnekučiuota nuoširdžiai, tarsi ekspedicijų vakaronėse. Ir prisiminta, koks melodingas žemaitiškomis priegaidėmis būdavo paties N. Vėliaus kalbėjimas… Jausmus lietuviai išreiškia daina, tad pabaigoje skausmingais atodūsiais nuvilnijo per pilnutėlę salę profesoriaus pamėgtoji „Lek gervė, lek gervelė…“ Sukakties paminėjimą pratęs Laukuvos N. Vėliaus gimnazija, kviesdama sausio 31-ąją į tam skirtą konferenciją.

Kaip N. Vėliaus priesakų vykdymu galima pasidžiaugti neseniai iš spaudos pasirodžiusiu 5-uoju žurnalo „Gimtasai kraštas“ numeriu. Nors nedidelė, tačiau vis dėlto sukaktis, rodanti sumanymo gyvybingumą ir perspektyvą.  Leidinys nuo 2008-ųjų pakeitė almanachą „Mūsų kraštas”, kurio Kraštotyros draugijos pastangomis buvo išleista 14 numerių.  Pakeitimas labai prasmingas, nes tuo pažymėtas pirmojo kraštotyrinės ir etnologinės krypties periodinio žurnalo tęstinumas. Juk „Gimtasai kraštas“ buvo atgaivintas kaip garsiojo 1934–1943 metais Šiauliuose kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus leisto to paties pavadinimu  žurnalo  tęsinys. Tuometinio leidinio sumanytojas ir nuolatinis redaktorius buvo advokatas ir kultūrininkas Peliksas Bugailiškis (1883–1965).

„Gimtasai kraštas“ – tai universalus kraštotyros žurnalas, jame skelbti archeologijos, etnografijos, folkloro, gamtotyros, istorijos, muziejininkystės sričių tyrinėjimai ir medžiaga. Taip pat buvo rašoma paminklosaugos klausimais, publikuoti straipsniai, raginantys užsiimti tautotyra, bei metodiniai nurodymai, kaip tai daryti, spausdintos ir kronikos, recenzijos, bibliografijos. Etnografinio pobūdžio  straipsniai užėmė didesnę pusę  visų spausdinamų tekstų. Profesorius Vacys Milius 1996 metais sudarė „Gimtojo krašto“ bibliografiją, nes žurnalas – vertingas etnologijos šaltinis.

Dabartinio „Gimtojo krašto“ tomai leidžiami Kaune, „Žiemgalos“ leidykloje. Žurnalo atsakingasis redaktorius yra Vytautas Didžpetris. Leidinio paantraštė sako, kad tai „Praeities ir dabarties kultūros metraštis“. Taigi čia nagrinėjamas netik paveldas, bet ir aktualios nūdienos etninės kultūros problemos, pavyzdžiui, tautiškumo ir pilietiškumo santykis; lietuvybė išeivijoje; kultūros paveldas ir etninės kultūros raiška; etnografinių regionų savitumo išsaugojimas ir kitos. Savo prieškarinį pirmtaką leidinys toli pralenkęs spaudos kokybe; jis didesnio formato, turi spalvotų iliustracijų, dailiai sumaketuotas. Leidinio išskirtinumas – mokslo darbų santraukos, sudėtos į atskirą priedo sąsiuvinį,  jos yra net keturiomis kalbomis – kaimynų latvių, lenkų, rusų ir anglų. Naudingas ir gražus leidinys, pravartus tiek akademinei bendruomenei, tiek švietimo įstaigoms ir plačiajai visuomenei.

Pasakojimas skambėjo per LRT radiją.

Lnb.lt nuotr.

Etninė kultūra , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra