Prisimenant Kernavės architektą Algirdą Alekną

Autorius: Data: 2011-09-29, 14:18 Spausdinti

Prisimenant Kernavės architektą Algirdą Alekną

Angelė ŠARLAUSKIENĖ, Vilnius

Akiratyje platus interesų ratas

Šiais metais Biržų rajone, Paskevitiškio kaime, valstiečių Julijos ir Petro šeimoje, gimęs Algirdas Alekna būtų atšventęs 70-metį, tačiau jau aštuoneri metai, kai jo nebėra tarp gyvųjų. Artimiesiems leidus susipažinti su šio architekto kūrybiniu palikimu, kuris saugomas jo namelyje, pačiame seniausiame mediniame Kernavės pastate, atskleidė platų interesų ratą.

Pagal bazinį išsilavinimą A. Alekna buvo architektas. Domėjosi istorija, filosofija, religijomis, dvasiniais judėjimais, įvairiomis mantikos rūšimis, tarologija, kabalistika, netradiciniais gydymosi metodais, ekologinės statybos reikalais. Jo kaip tapytojo ankstyvieji darbai, dar 1959 m., tik baigus Liaudies kūrybos Dailės studiją Biržuose, buvo pastebėti ir įvertinti visos Lietuvos mastu. Betgi A. Alekna daugiau laiko atidavė ekslibrisui. Kuris, kaip pastebi Rūta Burneikaitė, labai architektūriškas. Jis pačiomis įvairiausiomis temomis ir apie pačių skirtingiausių interesų žmones. Jo ekslibrisai su kitų Lietuvos ekslibrininkų darbais ne kartą pristatyti užsienio šalyse, net tokiose tolimose kaip Indija, Kinija, Japonija. A. Alekna buvo vienas iš Vilniaus ekslibriso klubo steigėjų ir organizatorių. Jo sukurtas ekslibrisas puošė ir „Vorutos“ laikraščio pirmuosius virtualiuosius numerius. Beje, A. Alekna ne kartą rašė ir laikraščiui pačiomis aktualiomis temomis. Savo jėgas buvo išbandęs ir kurdamas skulptūrą. Gimė pirma ir paskutinė skulptūra, vaizduojanti parklupusią merginą, plaštaka užsidengusią akį. Ši skulptūra dabar stovi jo amžinojo poilsio vietoje Kernavėje. Betgi A. Aleknai, kaip jis pats kalbėjo, meninė kūryba buvo tik hobis.

Architektūra – svarbiausias gyvenimo tikslas

Svarbiausias gyvenimo tikslas – architektūra, gražaus Lietuvos vardo skleidimas pasaulyje ir žmonių kokybiškas gyvenimas pačioje Lietuvoje. Todėl neturėtų stebinti, kad tik architektūros studijas bebaigiantis tuometinio Kauno statybos ir projektavimo instituto architektūros studento diplominis darbas buvo pastebėtas 1966 m. Visasąjunginėje apžiūroje ir įvertintas pirmojo laipsnio diplomu. 1974 m. Visasąjunginėje jaunųjų architektų darbų apžiūroje už Nidoje pastatytą „Rūtos“ poilsio namų kompleksą jam skirtas antrojo laipsnio diplomas. Jo ikikernavinėje architekto karjeroje išsiskiria ir kiti suprojektuoti monumentalūs statiniai. Iš tokių paminėtini Palangos vandens ir purvo gydyklos, Kauno Dariaus ir Girėno stadionas su sporto sale. A. Aleknos suprojektuotų statinių galima aptikti visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Na, o kitas jo kaip architekto veiklos laikotarpis Kernavės, siejosi su noru iš esmės pakeisti ir pagerinti tarybinio kaimiečio gyvenamąją aplinką. Už Kaišiadorių gyvenvietės esamų pastatų rekonstrukcijos bei gyvenvietės sutvarkymo pasiūlymus A. Alekna buvo apdovanotas Valstybinio statybos reikalų komiteto garbės raštu. Tuomet jis darbavosi kaip kolūkio statybos projektavimo instituto Architektūros skyriaus architektų grupės vadovas. Ypač Lietuvos kolūkinių gyvenviečių architektūrinio gražinimo idėja užsidegė sugrįžęs iš Lvove, Ukrainoje, vykusio visos Tarybų Sąjungos architektūros grandų susibūrimo. Be to, imponavo ir tai, kad Kernavės, sovietmečiu turėjusios eilinės kolūkinės gyvenvietės statusą, pertvarkymui iš esmės žalia šviesa buvo uždegta iš aukščiau.

Kernavės išgrąžinimui paskirti gražiausi gyvenimo metai

Norėdamas tiesiogiai dalyvauti pertvarkant Kernavės (laikomos senąja Lietuvos sostine) architektūrą A. Alekna turėjo palikti darbą Vilniuje, kuriame užėmė vadovaujančias pareigas, atsisakyti skaityti paskaitas iš archeologijos teorijos kaip lektorius valandininkas Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabartinis Gedimino technikos universitetas), ir savo gyvenimą susieti su šia provincija. 1984 m. A. Alekna dalyvavo Kernavės gyvenvietės ir joje esančių piliakalnių ir jų prieigų sutvarkymo konkurse ir jį laimėjo. Buvo paskirtas Kernavės architektu ir visos šios pertvarkos įgyvendinimo vadovu. Taigi šiuolaikinės Kernavės architektūros veidas iš esmės yra jo veiklos rezultatas. A. Alekna džiaugėsi, kad pavyko išgelbėti, kad nebūtų nugriauti senieji klebonijos, parapijos statiniai, pasiekti, kad bažnyčios pašonėje neatsirastų prekybos centras. Jo nuopelnas – daugiau nei per metrą pakeltas Pragarinės ežero vanduo, rekreacinėms reikmėms pritaikytas Baltasis šlaitas, kuris dar vadinamas Baltuoju ar Veidrodiniu kalnu. Architektas išgyveno, kad nepavyko išsaugoti medinio vargonininko namelio, pagelbėti surandant ikikrikščionišką ir krikščionišką kultūrą atstovaujančioms pusėms kompromisą, parenkant Vytauto Didžiojo skulptūrai pastatyti tinkamiausią vietą. Vytauto Didžiojo vardu buvo pavadinta pirmoji medinė bažnyčia, atsiradusi Kernavėje XV a. pirmoje pusėje. Bet jo skulptūra pastatyta naujų parapijos namų kieme. A. Alekna prisidėjo ir atstatant Kernavės autentiką. Inicijavo senoje varpinėje skambėjusio Didžiojo Kernavės varpo, kuris buvo išmontuotas Pirmojo pasaulinio karo metais ir paslėptas pačių kernaviškių, paieškas. Prisidėjo atstatant tarpukariu čia buvusius geležinio Gedimino vilko skulptūrą ir Vytauto Didžiojo metams atminti skirtą medinį kryžių.

Užsukantys į Kernavę nustemba pamatę prie bažnyčios besipuikuojančią romantišką pilaitę – naujuosius parapijų namus su vėtrunge bokštelyje, o jos kieme išvydę kalvaitę su šventojo miesto Jeruzalės maketu. Toks maketas A. Aleknos išmonė. Taip paslėptas vaizdą gadinantis šiam statiniui apšildyti kurui laikyti skirtas bakas. Medinės koplytėlės, be kurios nebeįsivaizduojama Kernavė, kryžius su dviem į priešingas puses trimituojančiais angelais, taip pat A. Aleknos idėja. Kryžius sukurtas laikantis auksinio pjūvio proporcijų. Juo siekta net tik pamaloninti čia plūstančių turistų akis, bet tikint jo galimybe harmonizuoti čia besilankančius ir gyvenančius žmones. Kernavei subtilaus romantiškumo priduoda ir plati su stogeliu kapinių tvora, kaip ir įspūdingi vartai į jas bei netoliese panašiu stiliumi pastatyta autobusų stotelė. Nesvarbu, kad šių statinių autoriai kiti. Jų idėjoms pritarė ir jas padėjo realizuoti A. Alekna. Puoselėdamas ir gražindamas dabartinės Kernavės veidą, jis vadovavo vienuolikos organizacijų darbui.

Kernavę prilygino didžiųjų Lietuvos valdovų miestui

A. Alekna domėjosi Lietuvos istorija, o ypač didžiaisiais jos vyrais. Jam imponavo istoriko Juozo Jurginio nuostata: lietuviai neturėdami užrašyto epo, gali drąsiai prie autentiškų herojų priskirti Lietuvos kunigaikščius, kūrusius istorinę valstybę. Tuomet jie nebus pramanyti, kaip yra atsitikę pasižvalgius po artimiausių kaimynų metraščius ir kai kurie, neva kaip realiai egzistavę, persikelti į savąją istoriją. Iš dalies ir šios nuostatos paskatintas A. Alekna sukūrė šešiolikos didžiųjų Lietuvos herojų portretus medaliuose iš molio bei pavadino ciklu „Lietuvos, Lenkijos ir Kernavės didieji valdovai“. Šį darbą laikė pačiu svarbiausiu savo kaip menininko kūryboje. 2002 m. vasarą šis ciklas pristatytas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje veikusioje parodoje „Lietuvos didieji kunigaikščiai dailėje“, kuria ypač susidomėjo istorikas ir leidėjas Algimantas Liekis. Planuota net knygą „Lietuvos didieji kunigaikščiai dailėje“ išleisti. Šis medalių ciklas rudeniop buvo perkeltas eksponuoti į Kernavės medinę koplytėlę, kurios restauracijos vadovu buvo A. Alekna. Bet jis pats nesuspėjo šios parodos atidaryti. Ją išlydėjimo į amžinąją poilsio dieną atidarė vienas iš jo sūnų. A. Aleknos kunigaikščių medaliai iki šiol ten eksponuojami. Koplytėlė tapo savotišku Lietuvos, Lenkijos ir Kernavės didžiųjų valdovų panteonu. A. Alekna, Kernavę prilyginęs Lietuvos valdovų miestui, apie kažką panašaus ir svajojo.

Svajota apie sakralinio ekslibriso ekspoziciją ir architektūros muziejaus filialą Kernavėje

Beje, šioje koplytėlėje, pritariant gražių jo idėjų palaikytojui šviesaus atminimo Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonui Česlovui Krivaičiui bei Lietuvos ekslibrininkų klubo vadovui Alfonsui Čepauskui, buvo sumanyta eksponuoti nuolatinė sakralinio ekslibriso ekspozicija. Šiuo tikslu A. Alekna buvo pradėjęs rinkti tokius eksponatus iš visos Lietuvos. Buvo sumanymų ir Lietuvos architektūros muziejaus filialą Kernavėje atidaryti. Tam galėjo pasitarnauti A. Aleknos namuose 1990 metais įkurta „Kūrybinės studijos A+A“, kurios planuose buvo įprasminti, jei ne Kernavės, tai visos Lietuvos svarbius įvykius ir jų gražų vardą garsinti visame pasaulyje. Tokiam filialui atidaryti būtų tikusi A. Aleknos rinkta Kernavės ir jos apylinkių architektūrinių ieškojimų bei sprendimų medžiaga.

Akstinas Paslapčių muziejui atsirasti juodo granito akmenukas

Šis architektas savo namuose 2001 m. rugsėjį įkurtos kūrybinės studijos darbų pagrindu atidarė visuomenei prieinamą Paslapčių muziejų. Jo eksponatai – dažniausia Kernavei kaip išskirtinei vietovei įprasminimui skirtos diagramos, žmoniją pakylėjančių ir vienijančių vertybių paieška ir jų priminimas moksliškai pagrįstais ir nepagrįstais metodais. Akstinas tokiam muziejui atsirasti buvo 1993 m. pabaigoje prie Kernavės medinės koplytėlės paviršiniame grunto sluoksnyje atrastas tarp viršutinės žmogaus kaukolės dalies, blauzdikaulio kaulų, puodo šukės, dviejų metalo nuolaužų natūralaus kiaušinio dydžio akmenukas, kuris mokslininkams nepateikus išvadų, palaikytas kaip neturintis ypatingos vertės bei priskirtas prie įprastinių granito gabalėlių. Manoma, kad jis galėjo būti naudotas sakralinėms reikmėms. Panašus akmenukas buvo aptiktas Vilniaus Aukštutinėje pilyje. Nemažai tokių akmenų surasta ir Kijevo Rusios IX–XII a. kultūriniuose sluoksniuose. Šio akmenėlio tikrajai paskirčiai išsiaiškinti, remiantis kompetentingais specialistais, prireikė septynerių metų. Prieita prie tokios išvados: pagal sakralumo rodiklius tai trečiasis akmuo pasaulyje po Mekos ir Benbeno, kuris 1872 m. buvo aptiktas Egipte, Didžiojoje piramidėje bei saugomas Britų muziejuje. Tai tarsi Dievo pamėtėtas akmuo, kuriam pripažintas miesto Angelo sargo vaidmuo.

Populiarino Kernavę ir jos apylinkes

A. Aleknos dėmesį taip pat traukė ir čia dažnai privačia iniciatyva gimusių muziejų padėtis. Siekė, kad jie būtų tinkamai sutvarkyti ir visiems prieinami. Jis parengė Kernavės ir jos apylinkių lankytinų vietų bei objektų žemėlapį. Tik dabar tokie žemėlapiai tampa populiarūs. Ne per seniausiai Lietuvoje jie buvo naujiena. Dabar net Vilniaus Pilaitės mikrorajonas tokį žemėlapį turi. Ir tai ne visi A. Aleknos didesni ir mažesni darbai, gimę iš meilės Kernavei bei visai Lietuvai.

Algirdas Alekna ir jo darbai nepamirštami

A. Aleknos asmenybė ir jo kūryba nestokojo žiniasklaidos dėmesio. Neofolko muzikos ir baltiškosios pasaulėjautos sklaidos festivalis „Mėnuo juodaragis“, vykęs prie Kernavės 2004 m., buvo skirtas A. Aleknai praėjus metams nuo jo mirties. Festivalis prasidėjo jam kaip asmenybei, siekusiai išaukštinti Kernavę ir įvardinti žmonijos būties paslaptis, skirtomis dainomis, dedikuoto romano ištraukomis. Nuo šio renginio praėjus septyneriems metams, pradėtas įprasminti jo palikimas. Aprašomas, sisteminamas. Ruošiamasi jį padaryti prieinamą visuomenei. Ta proga baigiamas montuoti valandą truksiantis filmas. Jį sukurti savanorystės pagrindais padėjo A. Aleknos kūrybinės veiklos palikimą filmavęs Jonas Vaitkus, besidarbuojantis Lietuvos Genocido aukų muziejuje. Jį fotografavo Biochemijos instituto darbuotojas Jonas Šarlauskas. Visa tai apibendrino šių eilučių autorė. Filmą įgarsino Lietuvos televizijos balsu tampantis aktorius ir bardas Giedrius Arbačiauskas. Filmas skiriamas A. Aleknos 70-osioms gimimo metinėms.

Nuotraukose:

1. Architektas A. Alekna (Juozo Vercinkevičiaus nuotr.)

2. A. Alekna Kernavėje savo sodyboje (J. Vercinkevičiaus nuotr.)

3. A. Alekna (kairėje) ir Vadimas Dobrotinas (kernaviškis, ikonų restauratorius) (J. Vercinkevičiaus nuotr.)

4. Algirdas Alekna

5. A. Aleknai skirtas Alfonso Čepausko ekslibrisas

Voruta. – 2011, lapkr. 12, nr. 21 (735), p. 11.

Voruta. – 2011, lapkr. 26, nr. 22 (736), p. 11.

Kernavė , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra