Prisimenant kartografijos istoriką Romualdų Girkų (1940 02 29 -2020 02 05)

Autorius: Data: 2020-06-04 , 08:09 Spausdinti

Prisimenant kartografijos istoriką Romualdų Girkų (1940 02 29 -2020 02 05)

R. Girkus 2011 m. po apsilankymo Radvilų rūmų muziejuje. T. Duksos archyvo nuotr.

Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt

Šių metų vasario 5 dieną Lietuvos geodezininkai, geografai, kartografai, istorikai, Kauno, Anykščių, Plungės krašto bendruomenė neteko iškilaus geodezininko, istorinės kartografijos tyrinėtojo ir populiarintojo, žemėlapių kolekcininko, Lietuvos kartografų draugijos nario Romualdo Girkaus. Vasario 29 dieną jis būtų atšventęs gražų aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Praėjus keliems mėnesiams nuo jo netekties prisiminimai aplanko tuos, kuriems teko garbė jį pažinti, su juo kartu dirbti, gyventi.

R. Girkus gimė 1940 m. vasario 29 d. Kėdainiuose. Jo vaikystė prabėgo Anykščiuose, kur pradėjo mokytis J. Biliūno vardo vidurinėje mokykloje. Tačiau paskutinę mokyklos klasę 1956-1957 m. jam teko užbaigti Plungėje. R. Girkus 1957-1962 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) ir 1962 m. įgijo geodezininko – inžinieriaus diplomą. Baigęs mokslus jis įsidarbino sąjunginio pavaldumo įmonės „Žemės ūkio aeronuotrauka“ Vakarų filiale, kuri buvo įsikūrusi Kaune.

Septintojo dešimtmečio pradžioje, trūkstant geodezijos srities specialistų Latvijoje, R. Girkui kelis metus teko dirbti ekspedicijos viršininku, vadovauti šios šalies topografinio kartografavimo darbams, būti Pliavinių hidroelektrinės statybos liudininku. Tolesnės profesinės savybės lėmė, kad pradėjęs dirbti inžinieriumi, R. Girkus greitai kopė profesines karjeros laiptais tapo partijos/grupės vadovu, vėliau „Žemės ūkio aeronuotrauka“ Vakarų filialo Technines kontroles skyriaus viršininku. Sąjunginę įstaigą pertvarkius į Sąjunginį žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutą (rusiškas trumpinys VISCHAGI), R. Girkus tapo šio instituto Vakaru filialo Techninio skyriaus viršininku.

R. Girkus 2010 m. švenčiant 70-ties metų jubiliejų UAB „Aerogeodezijos institutas‟. R.Girkaus archyvo nuotr.

Techninis skyrius rengė ir diegė į gamybą naujas technologijas, rengė vykdomų aerofotogeodezinių darbų techninius projektus. 1992 m. R. Girkus tapo Valstybinio aerofotogeodezijos instituto vyriausiuoju inžinieriumi, o po jo reorganizacijos į UAB „Aerogeodezijos institutas“ – Techninio skyriaus vadovu. Jam ypač rūpėjo geodezijos ir kartografijos veiklos sritys. Nuo 1994 m. R. Girkus buvo aktyvus Jungtinių Tautų geografinių vardų ekspertų grupės Baltijos skyriaus narys. Nemažai jis buvo nuveikęs vietovardžių standartizavimo srityje, pateikęs Baltijos skyriui eilę straipsnių, kuriuose tyrinėjo opius hidronimų rašybos žemėlapiuose klausimus. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, jis turėjo ir vyriausybinių pavedimų. R. Girkus buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 984 sudarytos komisijos narys „Dėl Lietuvos teritorijos kartografinės – geodezinės medžiagos perdavimo“.

Po Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių pasirašyto susitarimo Lietuvos teritorijos geodezinė, topografinė ir kartografinė medžiaga, saugota Baltarusijoje, 1997 m. rugpjūčio 28 d. buvo atvežta į Lietuvą. 1995-1998 m. įsigijus JAV Nacionalinės vaizdų ir kartografavimo agentūros sertifikatus kartografinės kokybės kontrolei, jūrų kartografavimui ir kosminių vaizdų panaudojimui kartografavimo srityje, UAB „Aerogeodezijos institutas“ R. Girkus buvo paskirtas atsakingu už Lietuvos kartografavimo darbus: pirmojo Lietuvos jūrlapio ir pirmųjų 1:50 000 mastelio topografinių žemėlapių sudarymą. Jo iniciatyva buvo parengtas Kauno miesto 1: 25 000 mastelio ortofotografinis žemėlapis. Kartu su Šveicarijos specialistais R. Girkus dalyvavo įdiegiant pažangesnę 1:10 000 mastelio topografinių žemėlapių sudarymo technologiją. Optimizuojant įstaigos struktūrą, UAB „Aerogeodezijos institutas“ Techninis skyrius įtrauktas į Komercijos centrą, o R. Girkus buvo paskirtas vyriausiuoju specialistu, atsakingu už geodezinį, fotogrametrinį ir kartografinį paveldą.

Jo iniciatyva ir pastangomis UAB „Aerogeodezijos“ institutas buvo įsteigta ir kruopščiai prižiūrima geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos ekspozicija, kurioje svarbią vietą užėmė žymaus tarpukario Lietuvos geodezininko doc. Jono Deksnio archyvo dalis bei doc. Antano Ražinsko sukaupta medžiaga. Ši bendrovėje esanti ekspozicija buvo atvira įvairiems šalies šviesuomenės, kultūros žmonėms, su kuriais R. Girkus nuoširdžiai bičiuliavosi ir garsino UAB „Aerogeodezijos institutas“. Jis buvo aktyvus visuomeninėje geodezinėje, kartografinėje veikloje. Be gamybinių, mokslo tiriamųjų darbų R. Girkui teko dirbti ir pedagoginį darbą, jis yra dėstęs kartografiją Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Lietuvos žemės ūkio universitete. Jo mokslinių tyrimų kryptys: geodezijos ir kartografijos istorija. R. Girkus dalyvavo mokslinėse geodezijos, kartografijos konferencijose, skaitė pranešimus apie UAB „Aerogeodezijos instituto“ parengtus įvairaus mastelio žemėlapius, skaitmeninę kartografiją, geodezinius matavimus ir kt.

Pažymėsime, kad R. Girkus didesnį dėmesį skyrė ne geodezijai, bet kartografijai, jis labiau nusipelnė istorinės kartografijos srityje. Nėra abejonės, kad senoji kartografija tapo pagrindine Romualdo veiklos sritimi, todėl jį drąsiai galima vadinti kartografijos istoriku. R. Girkus buvo aistringas istorinių žemėlapių kolekcionierius. Jam buvo svarbu, kad ištyrinėjus šiuos senųjų žemėlapių rinkinius ir paskelbus mokslines išvadas, Lietuvos istorija būtų papildyta naujais faktais. R. Girkus buvo surinkęs Lietuvos teritorijos įvairių laikotarpių topografinių, etnografinių, istorinių žemėlapių kolekciją, kurių dalis buvo publikuota 2002 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus pasaulinei Frankfurto knygų mugei išleistoje knygoje „Lietuva žemėlapiuose“ anglų kalba. Ji buvo šios mugės viena iš populiariausių ir Lietuvą reprezentuojančių knygų. R. Girkui rūpėjo, kaip Baltijos jūros šalių, tarp jų ir Lietuvos, istorija atsispindi kartografijoje tiriant įvairių epochų žemėlapius, atlasus.

Domėdamasis kartografijos istorija, jis buvo sukaupęs daug senos kartografinės medžiagos, rūpinosi istoriniu jos palikimu. R. Girkus tiesiog gyveno savame istorinės kartografijos pasaulyje, dirbo savo mėgstamą darbą, daug dėmesio skirdamas Lietuvos tarpukario istorijai, kartografijai ir topografijai, siekdamas platesnio to laikmečio pažinimo. Jį imponavo tarpukario žinomų mokslininkų prof. S. Dirmanto, prof. K. Šleževičiaus, prof. S. Kolupailos, prof. B. Kodaičio, doc. M. Ratauto, doc. A. Krikščiūno, doc. J. Deksnio darbai geodezijos, topografijos, kartografijos srityse. Tai paskatino R. Girkų su kolegomis 2009 metais išleisti elektroninį leidinį „Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai 1:25 000, 1:100 000, 1:400 000“. R. Girkaus nuomone istoriniuose žemėlapiuose galime atrasti pačios įvairiausios informacijos, kuri žymiai vaizdingesnė už rašytinę.

Originaliu turiniu išsiskiria R. Girkaus paskelbti straipsniai, kurie parašyti tyrinėjant ir analizuojant senuosius žemėlapius: „XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai“, „Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais“, „Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai“, „Lietuvos Užnemunės (Suvalkijos) kartografavimas“, „Pirmasis lietuviškas Suvalkijos žemėlapis“, „Senosios kartografijos parodos“, „Žiemgala senuosiuose Europos žemėlapiuose“, „Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai“ ir kiti. Pažymėtina, kad R. Girkus buvo vienas iš žymesnių Lietuvos kartografinio paveldo žinovas, eilės kartografinių knygų recenzentas, konsultantas, suteikęs galimybę kitiems autoriams pasinaudoti jo archyvo žemėlapiais. Jo kolekcijos istorinius žemėlapius galima atrasti šio laikotarpio kartografijos srities knygose: Algirdas Antanas Gliožaitis „Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose“ (2008 m.), Algirdas Antanas Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII-XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ (2013 m.), Z. Kumetaičio, Č. Laurinavičiaus, Z. Medišauskienės, R. Šmigelskytės-Stukienės knygoje „Lietuvos sienos tūkstantmečio istorija“ (2009 m.), kurioje apie 90 procentų iliustracijų sudaro R. Girkaus rinkinio žemėlapiai.

Mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas, parašytas R. Girkaus Lietuvos kultūrinio paveldo, geodezijos, istorinės kartografijos temomis, mes aptiksime respublikinėje spaudoje: Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnale „Geodezija ir kartografija“, istorijos ir kultūros žurnale „Žiemgala“, žurnaluose „Vandens ūkio inžinerija“, „Žemėtvarka ir hidrotechnika“, „Žemėtvarka ir melioracija“, leidiniuose „Kauno istorijos metraštis“, „Karo archyvas“ (Lietuvos karo akademijos leidinys), „Matavimų inžinerija ir GIS“ (Kauno kolegijos straipsnių rinkinys) bei užsienio spaudoje. R. Girkus, kaip retas tyrinėtojas, gebėjo nuodugniai įsigilinti į tyrinėjamus istorinius objektus, kartografinę medžiagą, todėl jo straipsniai buvo pripažinti vertingais Lietuvos istorijai, dalis jų įtraukti į Lietuvos istorijos instituto tęstinį leidinį „Lietuvos istorijos bibliografija“ (1998 – 2000 metai).

R.Girkus kviečia lankytojus susipažinti su UAB „Aerogeodezijos institutas‟ nauja ekspozicija. R. Girkaus archyvo nuotr.

R. Girkus su kolegomis kartografine tematika buvo išleidęs keletą skaitmeninių diskų. Vienas iš paskutiniųjų R. Girkaus, Lietuvos kartografų draugijos ir Neries regioninio parko išleistas diskas: „Nerimi nuo ištakų iki Nemuno“. Pažymėsime, kad šio disko atsiradimui turėjo šis faktas: 2007 m. vasarą Romualdas kartu su žmona Zita dalyvavo ekspedicijoje Nerimi po 150 metų pakartojant grafo K. Tiškevičiaus maršrutą. Lietuvos archeologų draugijos, Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto leidžiamame mokslo žurnale „Lietuvos archeologija“ mes atrandame įvairių mokslininkų, tarp jų ir R. Girkaus darbus, kurie susiję su istorine kartografija, senųjų žemėlapių rinkiniais, kurie yra svarbūs Lietuvos archeologiniams tyrimams.

Pažymėsime, kad R. Girkus eilę metų buvo Lietuvos kartografų draugijos valdybos narys, šios draugijos kartografijos istorijos sekcijos vadovas, aktyvus Lietuvos kartografų, geodezininkų bendruomenės narys. Jis būdavo dažnas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos retų spaudinių skyriuose. Romualdą galima buvo pamatyti įvairiuose archyvuose ir muziejuose, kuriuose buvo saugomi Lietuvos įvairių laikotarpių žemėlapiai, planai ir kiti vertingi istoriniai dokumentai. Čia jis rinkdavo medžiagą savo naujiems straipsniams. Prisimenu kuomet po mūsų apsilankymo K. Varnelio name – muziejuje Vilniuje pasirodė R. Girkaus straipsnis „Kartografija prof. K. Varnelio kolekcijoje“. Romualdas skatino ir kitus domėtis istorine kartografija, savo darbštumu, veržlumu, įdėjų drąsumu buvo pavyzdžiu savo bendrakursiams, bendradarbiams, kolegoms. R. Girkus palaikė nuolatinius ryšius su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetų, Lietuvos istorijos instituto, Kauno kolegijos mokslininkais.

2010 m. R. Girkus, atšventęs savo gražų 70 metų jubiliejų, atsisveikino su UAB „Aerogeodezijos institutas“ kolektyvu, kuriame išdirbo daugiau nei 45 metus. Šis prabėgęs laikas Aerogeodezijos institute matuojamas jo nuveiktais prasmingais darbais. R. Girkus bendradarbių, bendramokslių, kolegų atmintyje išliks kaip plačios erudicijos geodezininkas, kartografas, istorikas, kaip nerimastinga, talentinga, įdomi asmenybė, kuri savo gyvenimą skyrė Lietuvos kultūros paveldo, kartografijos istorijos, geodezijos puoselėjimui, kuri darbuose buvo nepaprastai reikli ir sau, ir kitiems. R. Girkus mums paliko neblėstantį savo asmenybės žavesį, įsimintinas savo gyvenimo istorijas ir tą laikotarpį, kuomet buvo laimė su juo dirbti, su juo susitikti Vilniuje, Kaune UAB „Aerogeodezijos institutas“, jo gražioje sodyboje ties Lapių gyvenviete Kauno rajone, kuri buvo  kūrybos ir poilsio vieta, atgaiva jam, jo šeimai ir draugams.

In memoriam Lietuva , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra