Prisimenant dr. Romą Batūrą
Autorius: Voruta Data: 2021-02-18 , 11:00 Spausdinti

Dr. R. Batūra Lemonte, Kryžių kalnelyje, šalia Žalgirio mūšiui atminti skirto paminklo. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos
„Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt
Š. m. vasario 2 dieną netekome istoriko, visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Romo Batūros (1937 03 27 – 2021 02 02).
2010 m. Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ kvietimu, minint Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejų, dr. R. Batūra lankėsi Čikagoje ir dalyvavo renginiuose – skaitė pranešimus pristatant Žalgirio mūšio istoriją ir jo reikšmę.
Žalgirio mūšiui atminti skirtas medalis. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos
1960–1967 m. Romas Batūra dirbo Istorijos institute, 1967–1972 m. ėjo Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininko pareigas. 1972 m. –istorijos mokslų kandidatas, 1972–1990 m. dėstė Vilniaus universitete, nuo 1978 m. – docentas. Nuo 1990 m. R. Batūra pradėjo eiti Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros vedėjo pareigas, 2006 m. tapo Karo akademijos docentu, 1993 m. gruodžio mėn.–2000 m. – Sąjūdžio tarybos pirmininkas. R. Batūra buvo Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Istorija“ redakcinės kolegijos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis.
Svarbiausi veikalai: Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais, 1964), Lietuvos pilys (su kitais, 1971), Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą (1975), Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m. (2005), Lietuvos laisvės kovų vietos (2008). Spaudai lietuvių kalba parengė (iš lotynų kalbos vertė Leonas Valkūnas) Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką (1985). Parengė leidinius: Lietuvos kultūros paminklų sąrašas (su kitais, 1973), Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas (1998), Baltijos kelias – kelias į Laisvę (1999), Siekiant nepriklausomybės: Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988–1991 m. (2005).
Svarbiausiame savo veikale „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą“ pirmą kartą tyrė Lietuvos santykius (iki 1363 m.) su mongolais–totoriais, pateikė platų panoraminis vaizdą, kas grėsė Europos tautoms ir kas tą grėsmę sutvardė. Savo darbuose mokslininkas yra pateikęs analizę, istoriškai įvertinęs Mėlynųjų vandenų mūšio pergalę 1362/1363-siais, nagrinėjo sukilimus prieš carinę Rusiją įrodant siekį ir reikšmę atkuriant jau savarankišką Lietuvos valstybę.
Prisiminimais apie dr. Romą Batūrą su „Dirvos“ ir „Vorutos“ skaitytojais dalijasi istorikė, Valdovų rūmų atstatymo Paramos komiteto narė, JAV LB XXII Tarybos narė, Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klubo narė Violeta Rutkauskienė ir Kartografijos ir sfragistikos mokslinių tyrimų centro direktorius, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ narys inž. Rimantas A. Kunčas-Žemaitaitis.
„Istoriką dr. Romas Batūrą pirmą kartą sutikau universitete per stojamuosius egzaminus, – prisimena Violeta Rutkauskienė, – vėliau, antrame ir trečiame kursuose, jis mums dėstė istoriją. Tačiau artimiau mums susipažinti teko jau Amerikoje, kuomet jis lankėsi Čikagoje, Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejiniuose renginiuose. Rengiantis šiam minėjimui Amerikos lietuvių filatelistų draugija „Lietuva“ nusprendė iš Lietuvos pakviesti vieną žymiausių to meto Lietuvos istorikų, viduramžių specialistą dr. Romą Batūrą. Istorikas mielai sutiko atvykti. Pagrindinis Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejinis renginys LITHYPEX–POLPEX 2010 m. vyko 2010 m. spalio 15–17 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, kur paskaitų ciklo metu paskaitininkai prisiminė Žalgirio mūšio istoriją, aptarė ir pristatė aktualijas. Čikagos lietuvius žavėjo įspūdingas R. Batūros pranešimas. Jo pasakojimas išsiskyrė paprastumu, labai ramia, bet įtaigia kalba, kuomet kiekvienas ištartas žodis pasvertas, o kalbos stilius byloja apie aukštą paties prelegento kultūrą, erudiciją, patriotinius jausmus ir meilę istorijai. Renginio metu R. Batūrai buvo įteiktas Žalgirio mūšiui atminti skirtas medalis, kurį išleido renginio organizatoriai – Amerikos lietuvių filatelistų draugija „Lietuva“ ir lenkų filatelistų draugija “Polonus”, projektavo dailininkas Alvydas Každailis, pagamino dailininkas Aloyzas Janušauskas.
Renginio metu Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Iš kairės į dešinę: istorikė V. Rutkauskienė, dr. R. Batūra, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stanley Balzekas. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos
Čia lankydamasis istorikas mielai bendravo su lietuvių visuomene, atsakė į daugelį ją jaudinančių istorijos klausimų. Trumpos viešnagės metu R. Batūra spėjo aplankyti daug lietuviškų židinių, bažnyčių, muziejų, archyvų, pajusti, kuo čia gyvena Amerikos lietuviai. Prisimenu, kaip jis labai norėjo pamatyti Mičigano ežerą. Man jį nuvežus miela buvo žiūrėti į mokslininko susitikimą su Mičiganu ir džiaugsmą rankomis liečiant ir pliuškenti jo vandenis, žvelgiant į ežero tolius ir iš kito kranto tolumoje pro rūką kylančią Čikagos panoramą. Paprastas, nuoširdus ir didžiai patriotiškas istorikas R. Batūra liko jį sutikusių Čikagos lietuvių atmintyje“.
Po Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejui skirto minėjimo. Iš kairės į dešinę: R. Kunčas-Žemaitaitis, S. Kuprys, R. Batūra, V. Rutkauskienė, J. Kuprys, J. Variakojis, A. Barniškis. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos
Rimantui Kunčui-Žemaitaičiui, kurio šeimos namuose viešnagės metu buvo apsistojęs dr. R. Batūra, neišdildomą įspūdį paliko jo apsilankymas Maironio lituanistinėje mokykloje Lemonte, kur jis dalyvavo susitikime su mokiniais ir mokytojais. Mokinius taip sužavėjo istorijos mokslų daktaras ir jo pasakojimas apie Žalgirio mūšį, jog šie pakvietė jį pasilikti ir dėstyti mokykloje istoriją. „Nuvykus į Lietuvių tautinės kapinės, – prisimena R. Kunčas-Žemaitaitis, – mokslininkas nuoširdžiai išgyveno lankydamas mūsų istorinių asmenybių kapus, ypač jį sujaudino tremtiniams skirtas paminklas, prie kurio ilgai stovėjo susimąstęs. R. Batūra buvo didelis eruditas ir išskirtinai kuklus žmogus, savyje išsaugojęs pamatines vertybes, meilę savo tautai ir atsakomybę prieš savojo krašto istoriją, taigi, pasak Violetos Rutkauskienės, iš istorijos lauko išeina didieji mūsų istorikai ir, deja, kol kas nematyti, kas galėtų juos pakeisti“.
Komentarai
Naujienos
-
Antikorupcijos komisija: statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimas kontroliuojamas tik fragmentiškai
-
Tradiciniai giedojimai ,,Gavėnia giesmėse“
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija: imunitetą turi trys ketvirtadaliai medikų
-
Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė
Lietuva
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija: imunitetą turi trys ketvirtadaliai medikų
-
V. Valiušaitis. Autonomijos DNR
-
Atsakyta į mokytojams labiausiai rūpimus klausimus apie skiepus nuo COVID-19
-
Bus nagrinėjamas būsimo Seimo nario Artūro Skardžiaus šeimai išduoto statybos leidimo statyti kaimo turizmo objektą Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, atvejis
Istorija
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
-
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje
Kultūra
-
Tradiciniai giedojimai ,,Gavėnia giesmėse“
-
Kauno fotografijos galerija dalyvaus virtualioje Printed Matter meno leidinių mugėje, kurią organizuoja Niujorko ir Los Andželo knygų mugių organizatoriai
-
Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
-
Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių (receptas + video)
-
Irena Andrukaitienė. Habent sua fata libelli
Renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
-
Švęsti Užgavėnes neiškeliant kojos iš namų?
Susiję straipsniai
-
In memoriam. Valdas Faustas Kuzelis (1936-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos, Rytų Lietuva
2021-02-06, 11:10
-
Netekome istoriko, visuomenės veikėjo Romo Batūros
~ In memoriam, Lietuva
2021-02-03, 15:30
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 - 2021 02 01)
~ In memoriam, Katalikų kunigai, Lietuva, Religija
2021-02-03, 13:15
-
Su Irena Alijošiūte atsisveikinant
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-02-01, 09:50
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2021-02-25, 10:25