Autorius: Voruta Data: 2021-02-18 , 11:00 Spausdinti

Dr. R. Batūra Lemonte, Kryžių kalnelyje, šalia Žalgirio mūšiui atminti skirto paminklo. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos

„Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt

Š. m. vasario 2 dieną netekome istoriko, visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Romo Batūros (1937 03 27 – 2021 02 02).

2010 m. Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ kvietimu, minint Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejų, dr. R. Batūra lankėsi Čikagoje ir dalyvavo renginiuose – skaitė pranešimus pristatant Žalgirio mūšio istoriją ir jo reikšmę.       

Žalgirio mūšiui atminti skirtas medalis. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos

1960–1967 m. Romas Batūra dirbo Istorijos institute, 1967–1972 m. ėjo Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininko pareigas. 1972 m. –istorijos mokslų kandidatas, 1972–1990 m. dėstė Vilniaus universitete, nuo 1978 m. – docentas. Nuo 1990 m. R. Batūra pradėjo eiti Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros vedėjo pareigas, 2006 m. tapo Karo akademijos docentu, 1993 m. gruodžio mėn.–2000 m. – Sąjūdžio tarybos pirmininkas. R. Batūra buvo Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų „Istorija“ redakcinės kolegijos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis.

Svarbiausi veikalai: Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais, 1964), Lietuvos pilys (su kitais, 1971), Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą (1975), Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m. (2005), Lietuvos laisvės kovų vietos (2008). Spaudai lietuvių kalba parengė (iš lotynų kalbos vertė Leonas Valkūnas) Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kroniką (1985). Parengė leidinius: Lietuvos kultūros paminklų sąrašas (su kitais, 1973), Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas (1998), Baltijos kelias – kelias į Laisvę (1999), Siekiant nepriklausomybės: Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988–1991 m. (2005).

Svarbiausiame savo veikale „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą“ pirmą kartą tyrė Lietuvos santykius (iki 1363 m.) su mongolais–totoriais, pateikė platų panoraminis vaizdą, kas grėsė Europos tautoms ir kas tą grėsmę sutvardė. Savo darbuose mokslininkas yra pateikęs analizę, istoriškai įvertinęs Mėlynųjų vandenų mūšio pergalę 1362/1363-siais, nagrinėjo sukilimus prieš carinę Rusiją įrodant siekį ir reikšmę atkuriant jau savarankišką Lietuvos valstybę.

Prisiminimais apie dr. Romą Batūrą su „Dirvos“ ir „Vorutos“ skaitytojais dalijasi istorikė, Valdovų rūmų atstatymo Paramos komiteto narė, JAV LB  XXII  Tarybos  narė, Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klubo narė Violeta Rutkauskienė ir Kartografijos ir sfragistikos mokslinių tyrimų centro direktorius, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ narys inž. Rimantas A. Kunčas-Žemaitaitis.

„Istoriką dr. Romas Batūrą  pirmą kartą sutikau universitete per stojamuosius egzaminus, – prisimena Violeta Rutkauskienė, – vėliau, antrame ir trečiame kursuose, jis mums dėstė istoriją. Tačiau artimiau mums susipažinti teko jau Amerikoje, kuomet jis lankėsi Čikagoje, Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejiniuose renginiuose. Rengiantis šiam minėjimui Amerikos lietuvių filatelistų draugija „Lietuva“ nusprendė iš Lietuvos  pakviesti vieną žymiausių to meto Lietuvos istorikų,  viduramžių specialistą dr. Romą Batūrą. Istorikas mielai sutiko atvykti. Pagrindinis Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejinis renginys LITHYPEX–POLPEX  2010 m. vyko 2010 m. spalio 15–17 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, kur paskaitų ciklo metu paskaitininkai prisiminė  Žalgirio mūšio istoriją, aptarė ir pristatė aktualijas. Čikagos lietuvius žavėjo įspūdingas R. Batūros pranešimas. Jo pasakojimas išsiskyrė paprastumu, labai ramia, bet įtaigia kalba, kuomet kiekvienas ištartas žodis pasvertas, o kalbos stilius byloja apie aukštą paties prelegento kultūrą,  erudiciją, patriotinius jausmus ir meilę istorijai. Renginio metu R. Batūrai buvo įteiktas Žalgirio mūšiui atminti skirtas medalis, kurį išleido renginio organizatoriai – Amerikos lietuvių filatelistų draugija „Lietuva“ ir lenkų filatelistų draugija “Polonus”, projektavo  dailininkas Alvydas Každailis, pagamino dailininkas Aloyzas Janušauskas.

Renginio metu Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Iš kairės į dešinę: istorikė V. Rutkauskienė, dr. R. Batūra, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stanley Balzekas. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos

Čia lankydamasis istorikas mielai bendravo su lietuvių visuomene, atsakė į daugelį ją jaudinančių istorijos klausimų. Trumpos viešnagės metu R. Batūra spėjo aplankyti daug lietuviškų židinių, bažnyčių, muziejų, archyvų, pajusti, kuo čia gyvena Amerikos lietuviai. Prisimenu, kaip jis labai norėjo pamatyti Mičigano ežerą. Man jį nuvežus miela buvo žiūrėti į  mokslininko susitikimą su Mičiganu ir džiaugsmą rankomis liečiant ir pliuškenti jo vandenis, žvelgiant į ežero tolius ir iš kito kranto tolumoje  pro rūką kylančią Čikagos panoramą.  Paprastas, nuoširdus ir  didžiai patriotiškas istorikas R. Batūra liko  jį sutikusių Čikagos lietuvių atmintyje“.

Po Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejui skirto minėjimo. Iš kairės į dešinę: R. Kunčas-Žemaitaitis, S. Kuprys, R. Batūra, V. Rutkauskienė, J. Kuprys, J. Variakojis, A. Barniškis. V. Rutkauskienės asmeninio archyvo nuotraukos

Rimantui Kunčui-Žemaitaičiui, kurio šeimos namuose viešnagės metu buvo apsistojęs dr. R. Batūra, neišdildomą įspūdį paliko jo apsilankymas Maironio  lituanistinėje mokykloje Lemonte, kur jis dalyvavo susitikime su mokiniais ir mokytojais. Mokinius taip sužavėjo istorijos mokslų daktaras ir jo pasakojimas apie Žalgirio mūšį,  jog šie pakvietė jį pasilikti ir dėstyti mokykloje istoriją. „Nuvykus į Lietuvių tautinės kapinės, – prisimena R. Kunčas-Žemaitaitis, – mokslininkas nuoširdžiai išgyveno lankydamas mūsų istorinių asmenybių kapus, ypač jį sujaudino tremtiniams skirtas paminklas, prie kurio ilgai stovėjo susimąstęs. R. Batūra buvo didelis eruditas ir išskirtinai kuklus žmogus, savyje išsaugojęs pamatines vertybes, meilę savo tautai ir atsakomybę prieš savojo krašto istoriją, taigi,  pasak Violetos Rutkauskienės, iš istorijos lauko išeina didieji mūsų istorikai ir, deja, kol kas nematyti, kas galėtų juos pakeisti“.

In memoriam Istorija Lietuva Amerikos lietuvių filatelistų draugija „Lietuva“, Kartografijos ir sfragistikos mokslinių tyrimų centras, Lemontas, Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klubas, Maironio Lituanistinė Mokykla, Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis, Romas Batūra, Violeta Rutkauskienė, Živilė Gurauskienė