Prisimenant 1990 m. Kovo 11-ąją

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Lietuva atšventė valstybės nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Ta proga į Vilnių susirinko daug svečių iš visos Lietuvos ir užsienio, vyko daug iškilmingų ir ne tiek iškilmingų renginių, buvo pasakyta daug kalbų. Aukščiausiosios Tarybos, vėliau pavadintos Atkuriamuoju Seimu, priimti teisės aktai yra berods vienintelis Lietuvos istorijos įvykis, priklausantis pirmaeilės svarbos pasaulio istorijos įvykių kategorijai.
 
Vis dėlto per dvidešimt metų tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje šiek tiek prisimiršo prieš dvidešimt metų Vilniuje vykusių įvykių istorinis unikalumas, kai Lietuva kuriam laikui buvo atsidūrusi pasaulinės politikos dėmesio centre.
 
Žinoma, jau ir prieš tai nei Lietuvoje, nei pasaulyje nebuvo paslaptis, kad Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, žengia nepriklausomybės atkūrimo keliu. Ir vis dėlto, Lietuvos pasirinktas nepriklausomybės atkūrimo kelias, tiksliau, tarptautinėje teisėje pripažintos tautų apsisprendimo teisės realizavimo būdas, buvo ir lieka iki šiol labai neįprastas tarptautinės politikos praktikoje.
 
Įprastas būdas (jei nepriklausomybės siekiama ne sukilimu ar apskritai ginkluota jėga) – yra nepriklausomybės siekiančiam subjektui pradėti derybas su valstybe, kuriai nepriklausomybės siekiantis subjektas faktiškai priklauso, dėl galimybės pasinaudoti tautų apsisprendimo teise. Tokį kelią Lietuvai siūlė 1989 m. pabaigoje nuo TSKP atsiskyrusi ir savarankiška tapusi Lietuvos komunistų partija.
 
Be abejo, tai buvo mažiau pavojų keliantis būdas, tačiau jo rizika buvo ta, kad, tokiu keliu einant, nepriklausomybės siekimo procesas galėjo trukti praktiškai neribotą laiką, be jokios garantijos, kad kada nors pavyks prieiti kelio pabaigą. Mat šiuo atveju, nepriklausomybės akto skelbimas būtų susietas ne su pačios Lietuvos apsisprendimu būti nepriklausoma, o su Kremliaus apsisprendimu leisti skelbti Lietuvos nepriklausomybę.
 
Lietuvos AT daugumą turėjęs Sąjūdis manė kitaip: tautų apsisprendimo teisė yra tautos teisė, ir, jei tauta demokratiškai apsisprendė būti nepriklausoma, tai dėl galimybės pasinaudoti šia teise derėtis nereikia su niekuo. Derėtis reikia tik dėl esančių priklausomybės ryšių praktinio nutraukimo būdų ir eventualiai dėl priklausomybės padarinių pašalinimo. 
 
Juolab, kad Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių priklausomybė Sovietų Sąjungai tarptautinės teisės požiūriu buvo neteisėta. Kad iki 1940 m. vasaros nepriklausomomis buvusių Baltijos valstybių pavertimas vadinamosiomis sąjunginėmis SSRS respublikomis buvo neteisėtas netiesiogiai jau buvo pripažinusi ir pati Sovietų Sąjunga. Bet jos vadovybė į teisę žiūrėjo įprastos tarptautinėje praktikoje vadinamosios realios politikos akimis. Kitaip sakant laikėsi požiūrio, kad ir neteisėtai įgytas daiktas tampa teisėta nuosavybę, jei nuo jo neteisėto įgijimo momento praeina pakankamai daug laiko.
 
Štai kodėl Kremlius atsisakė iš karto pripažinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą skelbiančių aktų teisėtumą, nors neabejojo pačios Lietuvos AT, kuria jis ir toliau vadino LTSR AT, teisėtumu. Kremliaus atsisakymas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę buvo, matyt, susijęs ir su kita priežastimi – kad Lietuvos pavyzdžiu nepasektų ir kai kurios kitos sovietinės respublikos, ne tik Baltijos respublikos. Kai spaudžiamas tarptautinės bendruomenės Kremlius pagaliau sutiko derėtis su Lietuva, tai kaip sąlygą iškėlė atšaukti Kovo 11 d. aktų galiojimą, nors galų gale sutiko su Lietuvos pasiūlyta formule – nuo derybų pradžios Lietuva sutinka pristabdyti Nepriklausomybės atkūrimo akto galiojimą. Tačiau derybos, kaip žinoma, taip ir neprasidėjo.
 
Sąjūdžio pasirinktas nepriklausomybės atkūrimo kelias, nors buvo rizikingas, tačiau ne nutrūktgalviškas, orientuotas į tai, kad gilėjanti ekonominė ir politinė krizė SSRS, galinti privesti prie SSRS dezintegracijos procesų, anksčiau ar vėliau, bet netrukus, turėtų priversti Kremlių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Ši nuojauta ir ja paremta politinė taktika, kaip žinoma, su kaupu pasiteisino.
 
www.lrt.lt
 
Nuotraukoje: A. Kulikauskas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra