Primirštos, bet neužmirštos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvoje jau yra keli vietinės reikšmės paminklai partizanų Motinoms.
 
Lietuvos politinių kalinių sąjungos Kauno skyrius, vadovaujamas tuometinio pirmininko Sigito Grigaičio, 2005 metais surinko aukas ir pastatė tokį paminklą Lietuvos Kankinių bažnyčios Domeikavoje (Kauno rajonas) šventoriuje. Koplytstulpį iš ąžuolo pagamino tautodailininkas Adolfas Teresius iš Garliavos.
 
Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke Kadrėnų kaime, Ukmergės rajone, 2009 m. mons. Alfonso Svarinsko pastangomis, pastatytas paminklinis akmuo su įrašu „Lietuvos Motinoms, už Tėvynės Laisvę paaukojusioms savo vaikus. 1009-2009“. Statybos organizatorius buvęs tremtinys Algirdas Karvelis.
 
Neseniai mus apsiekė įdomi knyga – Stanislovo Abromavičius „Partizanų Motinos“. Išleista 2 000 egz. tiražu, gausiai iliustruota, kietais viršeliais. Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Povilo Jakučionio, tai – paminklas Motinai, pokaryje paaukojusiai savo vaikus, paminklas ir kartu ginklas, kovojant už tiesas, kurias norima nutylėti ar sumenkinti. Knyga buvo pristatyta, atidengiant paminklą Kaune, Ramybės parke, kritusių už Lietuvos laisvę Motinoms (paminko autorius vilnietis Vidmantas Gylikis).
 
Skaitydami knygą susiduriame su 70 Motinų likimais. Deja, skaudžiais, nes dauguma žuvusių partizanų Motinos buvo ištremtos į Sibirą, nukankintos Lietuvoje, išprotėję ar niekinamos. Kai kurios iš jų neturi savo kapų, nes mirė prieglaudose, pas svetimus žmonės: okupantai ne tik nužudė jų vaikus, bet išniekino sodybas, išvarė iš namų, konfiskavo, kad ir menką, turtelį. Štai ištrauka iš knygos: „Iš Senųjų Kietaviškių k. (dabar – Elektrėnų savivaldybė) kilęs Vytautas Bliujus-Serbentras, gimęs 1926 metais, nuo 1944 m. vasaros pabaigos buvo savo pusbrolio Albino Bliujaus-Don Kichoto Didžiosios Kovos rinktinės būrio partizanas. Žuvo 1945 metais Kaukinės miške (Žiežmarių vlsč.). 1948 05 22 Vytauto šeimą ištrėmė į Sibirą. Tremiant baudėjai namuose nerado partizano Motinos, tai kartu su tėvu Pranu, gimusiu 1889 metais, susidomėjo partizano promočiute Marija Bliujiene. Jai tada buvo 116 metų. Rusų kareiviai ir lietuviškasis aktyvas senutės nepagailėjo: nunešė neštuvais į vežimą; juo moteris pasiekė Vievio geležinkelio stotį. Ten keturi kareiviai jiems taip svarbų nešulį įkėlė į gyvulinį vagoną. Nukeliavo senutė į Jarcevo rajono Krivliako gyvenvietę, Krasnojarsko krašte. Čia ji dar išgyveno beveik 4 metus. Ji kentėjo Sibire, bet jo nematė, nes buvo akla, suparalyžuota ir prikaustyta prie lovos. Mirė svetimame krašte sulaukusi 120 metų, išbadėjusi, išsekusi, užgesusiom akim. Buvo palaidota gūdžioje taigoje, dabar nežinomoje vietoje….“
 
Autorius knygoje teigia, kad žuvusių partizanų Motinos dabar yra užmirštos. O juk aukos buvo didelės. Štai Kazimiera Vasiliauskienė iš Žemaitijos, Magdalena Popierienė iš Marijampolės, Agota Senavaitienė bei Agota Juodė iš Prienų neteko šešių sūnų, penkis sūnus paaukojo Ona Katliorienė iš Ukmergės krašto, Ona Kuzinevičienė nuo Žiežmarių, o tremtyje mirusi Antanina Lekavičienė nuo Kruonio neteko keturių sūnų ir dukrelės gimnazistės Genutės…
 
Tad ir kalbiname knygos autorių šia skaudžia tema.
 
Kodėl jūs manote, kad žuvusių partizanų Motinos šiandien pamirštos?
 
Deja, ši mintis paremta mano asmeniniu patyrimu. Jau nuo 1988 metų renku duomenis apie partizanus, esu daug apėjęs ir užrašęs, tačiau tada nepagalvojau, kad Motinų likimai dažnai skaudesni nei jų žuvusių vaikų. Šiandien mes žinome partizanų žygdarbius, jų vardus ir likimus, tačiau kartais net jų Motinų vardai užmiršti. Nesureikšminu dabar gausiai dalijamų valstybinių apdovanojimų, dažnai vien už tai, kad kariavo ir liko gyvas. Partizanų Motinos už savo didvyriškumą, rūpestį, pagalbą vaikams, jų drąsinimą pasirinktame kelyje, raminimą, net tiesioginę pagalbą kovose tinkamai neįvertintos. Tik Kazimiera Vasiliauskienė ir Magdalena Popierienė jau po mirties susilaukė deramo pripažinimo, t. y. valstybinio apdovanojimo. O tūkstančiai Motinų primirštos, kai kurių jau net vardų nežinome.
 
Mums žinoma, kad LPKTS iniciatyva Lietuvoje prie partizanų Motinų kapų paminklų yra pritvirtintos lentelės „Čia ilsisi partizano Motina“…
 
Tai labai svarbus ir įdomi iniciatyva, prasmingas darbas. Per Lietuvą pasklido beveik tūkstantis tokių lentelių. Tačiau jomis pažymėta tik maža dalis partizanų Motinų kapų, tačiau gražus darbas tęsiamas. LPKTS filialų aktyvistai aiškinasi, kur palaidotos partizanų Motinos, ieško jų kapų, paminklų. Beje, mano skaičiavimais pokaryje buvo apie 12 tūkstančių Motinų, kurių vienas ar daugiau vaikų žuvo tose kovose su okupantais, tad skaičiuojant aritmetiškai, pažymėta tik viena Motina iš vienuolikos… O atsitiko tai dėl to, kad dažnai su vaikų žuvimu baigėsi ir šeimos istorija… Ką kalbėti apie motinas, jei Laisvės kovotojų statusą turi gal kas dešimtas kovotojas, nors yra archyvai, užrašyti žmonių atsiminimai. Ilgus metus buvo ydinga tvarka: kario savanorio ar Laisvės kovų dalyvio statusui gauti reikėjo, kad į LGRTC kreiptųsi tik žuvusiojo šeimos nariai, tačiau dažniausiai tokių neliko… Tad ir turime nežinomus didvyris… Turime žuvusiųjų sąrašus, kovotojų vardus ir pavardes, tai kodėl negalima juos pripažinti kovotojais pagal tuos turimus sąrašus?
 
Jūsų knyga sietina su tuo paminklu, tai koks jis?
 
Paminklas partizanų Motinoms, tai didelis, kilnus, nepakartojamas, gražiai subrandintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei jos tuometinio pirmininko Antano Lukšos sumanymas, kuris įgyvendintas aukotojų lėšomis. Kiekvienas mūsų, praeidamas pro buvusias senąsias miesto kapines, dabar pavadintas Ramybės parku, pamatys, net galės paliesti Motinos siluetą su erškėčiais, pasimelsti už jas. Tai Jos siela sklando virš savo nukankintų ir miestelių aikštėse niekintų sūnų kūnų, tai Ji neleis mums niekada pamiršti Jos vaikų didvyrių, gynusių Lietuvą nuo okupantų.
 
Kas Jums rašant knygą giliausiai įstrigo atmintyje?
 
Tai žmonės, su kuriais bendravau, kurie siūlė savo atsiminimus, nuotraukas. Kalbėjausi su jais ir didžiavausi, kad jie gyvi kartu su savo atmintimi. Ir pagalvojau, kad kiekviename rajone yra taip vadinami kraštų muziejais, kurie mieliau leidžia brošiūras apie archyvuose rastus faktus, o pokarį ir net Sąjūdžio laikotarpį pamiršę. Tad sakiau ir sakysiu: meskite popierinį darbą, keliaukite pas žmonės, kol gyva jų atmintis. Deja, tai pastangų reikalaujanti veikla, jau daug geriau sėdėti kėdėje… Žinoma, tai tinka nevisiems. Man nuoširdžiai padėjo Vilkaviškio krašto, Ramygalos gimnazijos muziejai, atsiuntę medžiagas. Nuoširdžiai talkininkavo Alfonsas Slanina, Viktoras Šniuolis, Vytautas Lašas, Julija Vailionytė, Albina Navickienė, Irena Zubauskienė, Elena Bulovaitė-Žebrienė, Algimantas Baltušnikas… Visų ir neišvardinsiu.
 
O gal tai tik darbo pradžia, gal išvysime naujų knygų apie partizanų Motinas? Juo labiau, kad ši tema neišsemiama.
 
Atrodo, kad problema kita – lėšos tokioms knygoms leisti. Juk rėmimo fondai, valstybė ir jos institucijos skirsto pinigus daugiau tiems, kurie pažįsta jų ekspertus, įtikina, kad autoriai parašė „šedevrus“. Knygos apie partizanų Motinas nėra, matyt, tokios… Ši išleista aukotojų lėšomis, jos leidimą rėmė taip pat LGGTC aukų atminimo ir rėmimo fondas, kiti juridiniai asmenys. Kaip žinote, aukotojų buvo daugiau kaip 1 000, tad kiekvienam iš jų įteiktas vardinis šios knygos egzempliorius, ji platinama per LPKTS filialus. Tad iki susitikimo knygos puslapiuose.
 
Dėkodami už pokalbį linkime autoriui pradžiuginti mus įdomiomis knygomis, taip pat ir apie pokario įvykius. Kiek žinome, tai penktoji S. Abromavičius išleista knyga šia tema ir, duok Dieve, ne paskutinė.
 
Jolitos Navickienės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Paminklas Lietuvos Partizanų Motinoms Kaune
2. Knygos autorius S. Abromavičius jos pristatyme Kauno karininkų ramovėje 2010 m. rugpjūčio 22 d.
3. Knygos „Partizanų Motinos“ viršelis

Voruta. – 2010, spal. 2, nr. 19 (709), p. 1, 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra