Priimtas pareiškimas „Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje pasekmių vertinimo“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seimas priėmė redakcinės komisijos patobulintą Seimo pareiškimą „Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje pasekmių vertinimo“ (projektas Nr.XP-434(2*). Balsavo: už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Seimas savo pareiškimu paragino su demokratine Europa siekiančią suartėti Rusiją „matyti ir pripažinti tiek nacizmo sutriuškinimo, tiek ir Baltijos valstybių okupacijos aspektus, pagerbti ne tik nacizmo, bet ir bolševizmo aukas“.
Pareiškimo tekstas:
„Artėjantis šių metų gegužės mėnuo – Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 60-mečio sukaktis įsiūbavo naują sudėtingų politinių karo aplinkybių ir rezultatų vertinimų bangą. Trys istoriniu likimu panašios Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – prieš savo valią buvo įtrauktos į Antrojo pasaulinio karo sūkurį ir patyrė skaudžių pasekmių. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių Vokietija ir bolševikinė Sovietų Sąjunga pasirašė Molotovo – Ribbentropo paktą ir slaptuosius protokolus, kuriuos įgyvendindama, Sovietų Sąjunga 1940 metų vasarą okupavo ir prievarta prisijungė tris Baltijos valstybes.
Antrasis pasaulinis karas buvo nacistinės Vokietijos ir bolševikinės Sovietų Sąjungos sutartos agresijos rezultatas. 1939 metais Vokietija ir Sovietų Sąjunga okupavo Lenkiją. Tai paskatino sudaryti Vakarų antihitlerinę koaliciją. Kiek vėliau į šią koaliciją įsitraukė ir Sovietų Sąjunga.
Antrasis pasaulinis karas pareikalavo milijonų pirmiausia Sovietų Sąjungos aukų, žuvo milijonai ir kitų valstybių piliečių. Karo metu ypač nukentėjo žydų tauta, patyrusi brutaliausią genocidą. Tragiškos karo pasekmės teko ir Lietuvai: daug gyventojų buvo ištremta priverstiniams trečiojo Reicho darbams, dalis jų žuvo aktyviai kovodami antinaciniame pogrindyje. Tad neabejotina pargalės prieš nacizmą istorinė reikšmė, nekelia abejonės ir pergalė prieš nacizmą kaip agresijos atsikratymas. Tačiau negalima pergale vadinti to, kas pratęsė kitų valstybių okupaciją, atnešusią nesuskaičiuojamų praradimų ir pamynusią demokratijos lūkesčius.
Karas – žmonėms visada tragedija. Jo pabaigos minėjimas – tai pirmiausia įsakmi pareiga prisiminti žuvusiuosius, kurių absoliuti dauguma niekuo nekalti. Raginame visus politikus įvykusio karo temos nenaudoti savo interesams ginti. Teisėjų ir kaltintojų pozicija čia netinka ir neleistina. Atlaidumas, pakantumas, susitaikymas ir istoriškai teisingas Antrojo pasaulinio karo pasekmių įvertinimas – geriausias įrodymas, kad iš karo pasimokyta.
Įvertinęs realias Antrojo pasaulinio karo pasekmes, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad:
1) Antrojo pasaulinio karo pabaiga buvo vienos iš didžiausių civilizacijos blogybių – nacizmo sutriuškinimas, kartu lėmęs Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms dešimtmečius trukusią okupaciją ir jos skaudžias pasekmes;
2) laikas jau visoms geros valios valstybėms, kartu ir Rusijai, šiandien siekiančiai artėti prie susivienijusios ir demokratinės Europos, matyti ir pripažinti tiek nacizmo sutriuškinimo, tiek ir Baltijos valstybių okupacijos aspektus, pagerbti ne tik nacizmo, bet ir bolševizmo aukas;
3) nepamirštant Antrojo pasaulinio karo bei represijų aukų, pirmiausia holokausto, reikia tikėtis, kad pakantumas ir tolerancija taps visuotiniu valstybių ir jos piliečių bendravimo principu.“

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra