Pagrindinis puslapis Lietuva Prieš dvidešimt septynerius metus Lietuvoje nusileido Šventojo Tėvo lėktuvas

Prieš dvidešimt septynerius metus Lietuvoje nusileido Šventojo Tėvo lėktuvas

Prieš dvidešimt septynerius metus Lietuvoje nusileido Šventojo Tėvo lėktuvas

POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II BUČIUOJA LIETUVOS ŽEMĘ. Dešinėje stovi Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas (trečias iš dešinės) ir užsienio reikalų ministras Povilas Gilys (pirmas iš dešinės). Vilnius, 1993 m. rugsėjo 4 d. Pauliaus Lileikio nuotrauka. LCVA, 0-129161.

www.voruta.lt

2020-ieji paskelbti popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II metais, mat šiais metais minime jo gimimo 100-ąsias metines. Vienas didžiausių pasaulio autoritetų niekada neslėpė savo prielankumo Lietuvai ir jos Laisvės bylai. Prieš dvidešimt septynerius metus, rugsėjo 4 d. 15 valandą, Šventojo Tėvo lėktuvas nusileido Lietuvoje. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas neseniai nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą, sustiprino tautos dvasią ir vienybės jausmą.

 Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu ir Lietuvos valstybės naujuoju archyvu pristato virtualią parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“. Šią parodą sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje eksponuojami dokumentai, atspindintys Lietuvos santykius su popiežiumi iki istorinio vizito. Sovietmečiu pas popiežių ne kartą lankėsi Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai. Popiežius palaikė ryšį ir su išeivijoje gyvenančiais lietuvių kilmės tikinčiaisiais, Lietuvos diplomatine tarnyba užsienyje. 1987 m. Romoje įvyko Lietuvos Krikšto 600 metų sukakties minėjimas. Tarp eksponuojamų dokumentų galima išvysti popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo laiško vyskupui Julijonui Steponavičiui 50 metų kunigystės proga ir kalbos, pasakytos Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams 1988 m. oficialaus vizito metu, tekstus, taip pat leidinio „Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos krikšto 600 metų jubiliejų“ ištrauką. Šioje parodos dalyje atsiskleidžia ir Lietuvos Respublikos ypatingojo pasiuntinio ir atstovo prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio jaunesniojo diplomatinė veikla keliant Vilniaus arkidiecezijos prijungimo prie Lietuvos bažnytinės provincijos klausimą.

Parodos antrojoje dalyje eksponuojami dokumentai liudija Jono Pauliaus II sugriežtintą Vatikano „Rytų politiką“. Šventasis Tėvas drąsino komunistinės Europos krikščionis nepasiduoti sovietinio režimo spaudimui ir neprarasti vilties. Jonas Paulius II viešai metė iššūkį Maskvai ir Baltijos šalių sovietinėms valdžioms, reikalaudamas religinės laisvės. Popiežius dar sovietmečiu išreiškė norą aplankyti Lietuvą, tačiau Maskva šį prašymą atmetė.

Jonas Paulius II buvo pirmasis ne italas popiežius, išrinktas per 455 metus. Savo inauguracijos iškilmių metu jis sveikinimo žodį tarė ir lietuvių kalba. Kaip šio popiežiaus išrinkimas sudrebino komunistinį pasaulį, galima perskaityti parodoje eksponuojamuose Vakarų spaudos straipsniuose, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone reikalų patikėtinio, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio pro memorijose. Dauguma šioje parodoje eksponuojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo diplomatinių atstovybių (Lietuvos generalinio konsulato Niujorke ir Lietuvos pasiuntinybės Londone) fonduose.

Jonas Paulius II, aktyviai palaikęs Sovietų Sąjungos krikščionis ir daug dėmesio skyręs jų nepriklausomam mąstymui ir dvasinei laisvei, pateko ir į KGB akiratį. Tai liudija parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentai.

Trečiąją parodos dalį sudaro Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo fotodokumentai, atspindintys popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Lietuvą 1993 m. Nuotraukose užfiksuotas popiežiaus sutikimas Vilniaus oro uoste, jo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Vingio parke, Kaune, Kryžių kalne bei tikinčiųjų minios.

Paskutinė parodos dalis skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito atminimo įamžinimui.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

Agnė Vilkišienė, www.archyvai.lt

Naujienos iš interneto