Prieš 71 metus Sovietų Sąjungos bombonešiai atakavo taikų Helsinkį

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Prieš 71 metus SSRS aviacija barbariškai bombardavo Suomijos sostinę Helsinkį. Sovietai pradėjo karą su mažyte Suomija. 1939–1940 m. Žiemos karas su Sovietų Sąjunga – vienas iš reikšmingiausių įvykių Suomijos istorijoje ir vienas gėdingiausių – SSRS, kurios teisių perėmėja yra pasiskelbusi Rusijos Federacija.
 
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lenkiją iš pradžių užpuolė Vokietija, vėliau – Tarybų Sąjunga. Artėjo tolimesnis karo teatro veiksmas – Baltijos šalyse. Ir čia bolševikų režisierių numatytą vaidmenį politiniams aktoriams ir statistams sugriovė atkaklioji Suomijos tauta.
 
Iš pradžių viskas vyko tarsi pagal planą – pirmoji buvo užspausta Estija. 1939 m. rugsėjo 28 d. ji sutiko su Tarybų Sąjunga pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį ir įsileisti į šalį 25 tūkst. raudonarmiečių. Spalio 5 d. tą patį padarė Latvija. Ji įsileido 30 tūkst. sovietų karių.
 
Lietuva tokią sutartį pasirašė spalio 10-ąją. Į mūsų šalį buvo paskirta 20 tūkst. raudonarmiečių. Baltijos šalyse įkurdintos karinės sovietų įgulos, įrengtos karinio jūrų laivyno bazės, aerodromai. Taikliai tą politinę situaciją greitai išpopuliarėjusiu posakiu pakomentavo garsusis Pupų Dėdė – Petras Biržys: „Vilnius mūsų, o mes – rusų.“
 
Po Lietuvos atėjo Suomijos eilė. Turbūt viso pasaulio politikai, išskyrus gal tik pačius suomius, liko nustebinti – Suomija atsisakė pasirašyti sutartį su SSRS, kuria turėjo įsileisti raudonosios armijos bazes ir taip išsaugojo ne tik savo šalies garbę bei orumą, bet ir laisvę.
 
Įtūžęs Stalinas įsakė lapkričio 30 d. bombarduoti Helsinkį, o Raudonoji armija pradėjo genialiojo generolo Manerheimo sumanytos Manerheimo linijos šturmą.
 
Narsūs suomiai išgarsėjo visame pasaulyje. Į Suomiją pradėjo važiuoti savanoriai iš kitų šalių, o Sovietų Sąjunga galiausiai buvo paskelbta agresore ir išmesta iš Tautų Sąjungos.
 
Nors dešimteriopai gausesnė Raudonoji armija suomius šiaip ne taip įveikė, tačiau 25 tūkst. žuvusių suomių (Raudonosios armijos nuostoliai įvairiais paskaičiavimais siekė apie 200 tūkst.) išsaugojo šalies garbę, išgelbėjo suomių vardą, parodė tikrą šiaurietišką charakterį.
 
Pagal 1940 m. kovo 13 d. taikos sutartį su Sovietų Sąjunga, Suomija neteko maždaug dešimtadalio savo teritorijos, tačiau išsaugojo pagrindinį dalyką – nepriklausomybę.
 
helsinkippusa.files.wordpress.com nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose: Suomių zenitinė artilerija, ginanti Helsinkį

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra