Prieš 60 metų žuvo rezistencijos dalyvis Jonas Rastauskas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Jonas Rastauskas gimė 1917 m. JAV.
 
Su mažais vaikais grįžę į Lietuvą, J. Rastausko tėvai Butniūnų dvare nusipirko 22 hektarus žemės, įsikūrė, pasistatė trobesius. Jonukas mokėsi Naujikuose, vėliau Butniūnų pradžios mokykloje.
 
Pašauktas į Lietuvos kariuomenę, J. Rastauskas baigė puskarininkių mokyklą, tarnybą pratęsė Tauragėje. 1940 m. Lietuvą okupavus Raudonajai Armijai ėmė ūkininkauti tėviškėje, vedė Bronę Garbuzaitę.
 
1944 metų rudenį Jonas, vengdamas šaukimo į Raudonąją Armiją, patraukė į mišką.
 
1944 metų spalio 26 d. Biržų krašto partizanai užpuolė Biržų kalėjimą ir išlaisvino ten buvusius kalinius. Šiame užpuolime dalyvavo ir J. Rastauskas.
 
Kalėjimą buvo nutarta pulti iš abiejų pusių. Išvažiavimo keliams iš miesto kontroliuoti sudarytos keturios grupės, vadovaujamos Jono Rastausko, Kosto Jasinsko, Kosto Kregždės, Jokūbo Šlekio.
 
Vėliau J. Rastauskas palaikė ryšius su Palatvės, Rokiškio krašto, Biržų girios partizanais. 1947 metų gruodžio mėnesį iš 6 atskirų partizanų grupių Biržų krašte sukurta Dariaus ir Girėno apygarda, vadovaujama Petro Tupėno-Ąžuolo. Apygardos štabo nariais buvo štabo viršininkas Juozas Kučinskas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas, laikraščio „Bočių keliais" redaktorius Baltrėnas-Anupras, štabo karinio parengimo skyriaus viršininkas J. Rastauskas.
 
1948 metų pavasarį į tremtį buvo išvežta Jono Rastausko žmona Bronė su mažamečiais vaikais Algiuku ir Broniuku.
 
Jonas su dar dviem partizanais įsirengė slėptuvę ištremto ūkininko Petro Kairio sodyboje Geidžiūnų kaime. Tačiau netrukus 1949 metų lapkričio 28 d. Geidžiūnų kaimą užgriuvo sunkvežimiai, pilni NKVD kariškių. Slėptuvėje esantys partizanai žuvo, bet nepasidavė.
 
Žuvusieji buvo sumesti į žvyrduobes ir užkasti. Po kelių dienų naktį jų palaikai buvo iškasti, sutvarkyti, suguldyti į karstus ir palaidoti kapinėse.
 
Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikais 1999 m. Jonui Rastauskui suteiktas dimisijos majoro laipsnis, jis 2000 11 17 apdovanotas po mirties Vyčio Kryžiaus ordino Riterio Kryžiumi.
 
„Aš Lietuvoje esu jauniausias iš tų, kuriuos nuteisė prie SSSR saugumo ministro veikęs ypatingasis pasitarimas. Tą man sakė Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius. Visas archyvo kolektyvas atėjo pažiūrėti, kaip atrodo „gyvas banditas“, gimęs 1946 m., o nuteistas 1949 metais“, – sako nuotraukas ir archyvo dokumentų kopijas redakcijai atsiuntęs partizano sūnus Bronislavas. Jis šiuo metu gyvena Kaune.
 
http://www.siaure.lt/index/1/4600
 
Nuotraukose:
 
1. J. Rastauskas 1938 metais Karo mokyklos mokymuose. (Karinio archyvo nuotr.)
2. 1948 m. tremtyje (irkutsko sritis) darytoje nuotraukoje – partizano J. Rastausko žmona Bronė su sūnumis Algimantu ir Bronislavu

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra