Prie operos Lietuvoje ištakų

Autorius: Data: 2011-05-02 , 09:39 Spausdinti

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius

2011 m. balandžio 19 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje buvo surengtas vakaras „Prie operos Lietuvoje ištakų“, per kurį buvo pristatyta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų išleista knyga „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“.

Vakaro „Prie operos Lietuvoje ištakų“ apžvalga

Vakare „Prie operos Lietuvoje ištakų“ dalyvavo knygos sudarytoja muzikologė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, filologas prof. habil. dr. Guido Michelini, filologas, vertėjas dr. Dainius Būrė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė, muzikologas prof. dr. Jonas Bruveris, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas. Patį vakarą vedė muzikologė Aleksandra Pister. Ištraukas iš libretų skaitė aktoriai Emilija Latėnaitė-Beliauskienė ir Ramūnas Abukevičius, dainavo Nora Petročenko (sopranas), klavesinu skambino Vaiva Eidukaitytė-Storastienė.

Pasak renginyje kalbėjusios muzikologės habil. dr. Jūratės Trilupaitienės, akivaizdu, kad su operos ir apskritai muzikinio gyvenimo atsiradimu LDK rūmuose susijusi Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. J. Trilupaitienės žodžiais, „itališkosios kultūros įtaka padidėjo Žygimantui Senajam 1518 m. vedus Italijos kunigaikštytė Boną Sforcą. Drauge su ja į Lenkijos ir Lietuvos valdovo rūmus atvyko grupė Italijos menininkų ir muzikų. Tarp jų – žymus vargonininkas Aleksandras Pesentis […], kurį laiką buvęs Vilniaus katedros kapitulos kanauninku“ (p. 11 – citata iš knygos).

Dr. J. Trilupaitienė teigė, kad iki mūsų dienų neišliko nė vieno muzikinio takto iš tų laikų – XVII-ojo amžiaus pradžios – operų, nežinomi nė jų kompozitoriai, todėl ir naujoje knygoje nėra muzikos, tačiau pateikiami net trijų Vilniuje skambėjusių pirmųjų operų libretai. Iki šiol spėliojama, kas galėjo būti šių operų muzikos autorius, kadangi operų partitūrų rankraščių. Manoma, kad muziką operoms galėjo kurti Vladislovo Vazos kapelos vadovas, maestro di cappella Markas Skakis.

Dr. Dainius Būrė itin išraiškingai papasakojo apie ilgą ir kruopštų darbą – pirmųjų LDK operų libretų faksimilių vertimą. Ypač vertėjui įsiminė „kūrybinga“ pažintis su Virdžilijumi Pučiteliu (it. Virgilio Puccitell), kuris parašė libretą pirmajai Vilniuje operai „Elenos pagrobimas“. Pasirodo, pirmoji opera – „Elenos pagrobimas“ – pastatyta 1636 metais, tai yra praėjus 36 metams nuo pirmosios operos Italijoje, Florencijoje, tai yra anksčiau negu šio žanro kūriniai buvo pastatyti Londono ir Paryžiaus teatrų scenose. Vilniaus rezidencijoje tuo metu nuskambėjo dar dvi operos – „Andromeda“ („L’Andromeda“, 1644) ir „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“, 1648).

Prof. Guido Michelini kalbėjo apie kompozitoriaus, Vazų kapelos vadovo Marko Skakio (it. Marco Scacchi) festivalius, kurie vyksta Italijoje, Galesi mieste. Pasirodo, 2001 m. Galesi miestelyje surengtas pirmasis Skakio festivalis. Skakio festivaliai nuo 2001 m. rengiami kasmet. G. Michelini pasiūlė idėją šio kompozitoriaus festivalį surengti Vilniuje.

Prof. Jonas Bruveris pristatė operos gimimo priešistorę – LDK Valdovų rūmų aplinką, kultūrinį LDK kunigaikščių indėlį, ypač įvertindamas Vladislovą Vazą, kuris baigė pastatyti Šv. Kazimiero koplyčią Vilniaus Katedroje. Profesorius išsakė idėją – kad dabartiniai LDK Valdovų rūmai paskelbtų konkursą sukurti naujai operai, priminsiančiai LDK laikus.

Vydas Dolinskas akcentavo jau vakare išsakytą mintį – LDK Valdovų rūmuose atgaivinti operą.

Knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ apžvalga

Knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ esmė – knygos sudarytojos habil. dr. Jūratės Trilupaitienės straipsnis „Dramma per musica XVII a. pirmosios pusės Vilniuje“, kurį sudaro skyreliai: „Tarp Renesanso ir Baroko“, „Drama ar opera?“, „Kelionė į operos tėvynę“, „Opera valdovų rūmuose“, „Dramma per musica kūrėjai“, „Dramma per musica Vilniaus scenoje“. Tekstas pateikiamas keliomis kalbomis – lietuvių, italų, anglų ir lenkų.

Knygoje „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ publikuojami autentiški trijų Vilniuje parodytų operų – „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ – libretai – jų vertimas į lietuvių kalbą. Libretus iš senosios italų kalbos vertė dr. Dainius Būrė. Vertėjas taip pat parašė išsamų komentarą „Dvaro vertybės Virdžilijaus Pučitelio (Virgilio Puccitelli) libretuose“.

Ypač daug dėmesio J. Trilupaitienės straipsnyje skiriama Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos (1595–1648) laikams, Vladislovui Vazai kaip kultūros, muzikos mecenatui, Vladislovo Vazos kapelai (jai vadovavo minėtas legendinis M. Skakis), teatrui. „Profesionalus muzikinis teatras, atitinkantis visus to meto dramma de muszica reikalavimus, pradėjo veiklą apie 1635 metus. Vazų teatras turėjo nuolatinę, kryptingai sudarytą trupę, keliaujančią su valdovo dvaru“ (p. 36, ištrauka iš knygos). Juk Dramma per musica – muziką, poetinį tekstą, vaidybą, šokį siejantis žanras, Lenkijos ir Lietuvos valstybėje klestėjo kaip tik Vladislovo Vazos valdymo metais (1632–1648). Vladislovas Vaza savo dvare subūrė profesionalią tarptautinę teatro trupę, kurioje libretus operoms kūrė italas Virdžilijus Pučitelis (it. Virgilio Puccitelli), sudėtingą sceninę įrangą kūrė Agostinas Ločis (it. Agostino Locci).

Belieka tikėtis, kad su šios knygos pasirodymu ir tokiu viltingu vakaru atgims operos žanras ne tik LDK Valdovų rūmų erdvėse, ne tik Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre, bet ir visoje Lietuvoje, gal net Europoje.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Knygos viršelis

2. Klavesinu groja V. Eidukaitytė-Storastienė, dainuoja N. Petrocenko

3. Renginio vedėja A. Pister ir vakaro dalyviai

4. Kalba knygos sudarytoja J. Trilupaitienė

5. Libretų skaitovai – aktoriai R. Abukevičius ir E. Latėnaitė-Beliauskienė

Spauda , , , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra