Prezidento Valdo Adamkaus tostas per Ispanijos Karaliaus Juano Carloso ir Karalienės Sofijos iškilmingą vakarienę, surengtą vizito Lietuvoje proga

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Jūsų Karališkoji Didenybe, Karaliene Sofija, Gerbiamieji svečiai,

Lietuvai ir man asmeniškai didelė garbė pasveikinti Jus Vilniuje. Jūsų apsilankymas Lietuvoje šiais metais ypač svarbus ir simboliškas, nes vyksta mūsų šaliai minint savo vardo tūkstantmetį ir Vilniui, mūsų sostinei, tapus Europos kultūros sostine.

Iki šiol negaliu pamiršti tos šilumos, kurią jaučiau viešėdamas Madride prieš ketverius metus. Jau tada, pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO metais, mūsų valstybių ir tautų santykiai rodė vis augantį tarpusavio pasitikėjimą ir bendrą tikslą – kurti laisvą, stiprią ir atvirą Europą.

Šis bendras siekis jau daugelį šimtmečių lydi Lietuvą ir Ispaniją, dvi katalikiškosios Europos pakraščių valstybes. Abiem kraštams visada buvo būdinga laisvės ir dialogo su šalia gyvenančiomis tautomis dvasia, o mūsų žmonėms istorija nepagailėjo išbandymų saugant ir puoselėjant savo europinį tapatumą. XVI, XVII ir XVIII amžiuje mūsų kraštus artino istorinės asmenybės ir lydėjo istorijos paralelės. Lietuvoje gyvenęs iškilus ispanų poetas ir teisininkas Petras Roizijus (Pedro Ruiz de Moros) paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos bajorų teisinės valstybės formavimosi, bet ir visos Europos teisės tradicijų istorijoje. Vilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Vidurio Europoje – yra artimas Ispanijos Gandijos universiteto (Universidad de Gandia) Valencijoje giminaitis. Abu universitetus XVI amžiuje įkūrė jėzuitai, ir nuo tada Vilniuje dirbo ir universitetui vadovavo ne vienas ispanų profesorius, tarp kurių buvo ir rektorius Garsía Alabiano.

Šios istorinės paralelės sudomino ir pasaulinio garso profesorių Joachimą Lelevelį (Joachim Lelewel). Vilniaus universiteto profesoriaus Lelevelio aprašyti Ispanijos ir jo tėvynės, bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės palyginimai tapo vienu ankstyviausių lyginamosios istorijos mokslo veikalų.

Jūsų Didenybe, šiandieninį pasaulį nuo istorinių laikų skiria intensyvėjantis tautų bendravimas ir sparti ekonominių santykių globalizacija. Tačiau ir šiandien neblėsta lietuvių susižavėjimas turtinga Ispanijos kultūra. Lietuvoje ne kartą pasirodė garsūs Ispanijos šokio meistrai, buvo eksponuojami ispanų dailės kūriniai, rengiamos Ispanijos kultūros dienos. Šiandien dažnas lietuvių studentas renkasi studijuoti ispanų kalbą, o Vilniuje jau tradicija tapo kasmetiniai Migelio de Servanteso Savedros romano Don Kichotas skaitymai. Tikimės, kad vieną dieną tai gali tapti svarbia paskata atverti ir Ispanijos kultūros propaguotojo – Servanteso instituto – duris Lietuvoje.

Lietuva Ispanijoje turbūt geriausiai žinoma kaip lietaus, tūkstančių ežerų ir krepšinio šalis. Tačiau šiandien Ispaniją pasiekia ir gausybė Lietuvos meno bei kultūros projektų. Jūsų, Gerbiamoji Karaliene, vardu pavadintame Nacionaliniame muziejuje (Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía) — pristatomi žymiausių Lietuvos menininkų darbai. Lietuvoje taip pat neišdyla įspūdžiai, parsivežti iš praėjusiais metais Zaragozoje vykusios pasaulinės „EXPO 2008" parodos. Džiaugiamės, kad turėjome ne tik galimybę plačiau supažindinti Ispanijos visuomenę su Lietuva, bet ir puikią progą kartu su Jūsų šalimi atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į aktualią vandens ir darnaus vystymosi temą.

Šiandien mus skiriantį geografinį atstumą vis lengviau įveikia ir verslininkų bendradarbiavimas. Lietuvos įsiliejimas į vieningą Europos rinką, patrauklus transporto mazgas labiausiai į Rytus nutolusioje Europos Sąjungos dalyje bei turima patirtis didžiulėse Europos Rytų rinkose,- tai vis naujos galimybės, galinčios kelti Ispanijos verslo visuomenės susidomėjimą Lietuva. Tikiu, kad mūsų žmonės nepasiduos sunkmečio nuotaikoms, kad sugebėsime trūkumus paversti privalumais, o neišnaudotas nišas užpildysime ekonominių santykių tarp mūsų valstybių plėtra.

Jūsų Didenybe, dėl sudėtingų XX amžiaus istorijos vingių ir posūkių Lietuva ir Ispanija buvo atsidūrusios skirtingose padalytos Europos pusėse. Tačiau šiandien laisva ir demokratinė Europa vėl mus vienija, o Lietuva šiemet jau mini 5-erių metų narystės Europos Sąjungoje sukaktį.

Ruošdamiesi pirmajam savo pirmininkavimui Europos Sąjungoje 2013 metais, su viltimi žiūrime į Ispaniją, perimsiančią Europos vairą jau kitų metų pirmąjį pusmetį. Ispanija ir Lietuva buvo vienos pirmųjų valstybių, ratifikavusių pirmąjį Europos reformų dokumentą – Europos Sąjungos konstitucinę sutartį. Tai tik dar kartą įrodo, jog esame ryžtingi ir nebijome Sąjungai reikalingų pokyčių. Noriu tikėti, kad šiandieninė Lisabonos sutartis įsigalios laiku ir Ispanija savo rankose jau turės visus svertus Europos vienybei ir solidarumui stiprinti.

Iš savo įsimintino vizito Ispanijoje parsivežiau man padovanotą 1978 m. Ispanijos Konstitucijos kopiją, kurios Preambulėje skelbiama ispanų tautos valia: „Stiprinti taikius santykius ir bendradarbiavimą tarp visų pasaulio tautų." Šiandien Ispanija yra svarbi Europos kultūros ir demokratijos nešėja net toli už Senojo Žemyno sienų – Lotynų Amerikos, Šiaurės Afrikos ir Viduržemio jūros pakrantės šalyse.

Mes čia, Lietuvoje, geriausiai jaučiame gyvenimo pulsą Europos Rytuose. Rytoj Prahoje susirinks visa ir Rytus, ir Vakarus sujungsianti Europa. Nuoširdžiai tikiu, kad patvirtinta Europos Sąjungos Rytų partnerystė taps svarbių pokyčių Rytų Europoje pradžia ir Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Baltarusijai, Azerbaidžianui bei Armėnijai padės žengti europinės integracijos keliu.

Tikiu, kad Lietuva ir Ispanija kartu stiprins aktyvią Europos Sąjungos užsienio politiką, pagrįstą nuoširdžiu visų narių solidarumu ir efektyviu bendradarbiavimu su savo kaimynais Pietuose ir Rytuose. Tikiu, jog ir toliau remsime Europos Sąjungos ir JAV ryšių stiprinimą, mūsų kariai ir toliau petys į petį saugos taiką ir stabilumą toli už Europos sienų Afganistane, o Ispanijos naikintuvai, jau kartą saugoję Baltijos valstybių oro erdvę, netrukus vėl bus Lietuvoje.

Žvelgdama į savo istoriją, Lietuva mokosi dar vieno svarbaus dalyko – daugelio skirtingų kultūrų ir tautų tarpusavio tolerancijos ir sugyvenimo dvasios. Tikiu, kad Lietuvą ir Ispaniją taip pat sieja bendras noras atgaivinti „Civilizacijų ir kultūrų dialogą" pasaulyje, kurio viena iš iniciatorių ir propaguotojų yra trijų Baltijos valstybių keliama kandidatė į UNESCO Generalinio Direktoriaus postą. Neabejoju, kad Lietuvos kandidatės tikslai ir veikla ras pritarimą ir Jūsų šalyje.

Jūsų Didenybe, esu girdėjęs apie Jūsų aistrą jūrai ir buriavimui. Todėl tikiuosi Jus sudominti vos po dešimties dienų Ispanijos krantus pasieksiančia Lietuvos tūkstantmečio odisėjos jachta. Gegužės 16 dieną pasaulį apiplaukusi lietuvių jachta švartuosis prie Almerijos krantų ir Lietuvos vardo tūkstantmečio proga pasveikins gausią Ispanijoje gyvenančių lietuvių bendruomenę. Tikiu, kad ir šios jachtos įgula, ir ją pasitiksiantys Ispanijos lietuviai dar kartą galės pajusti nors ir tūkstančius kilometrų skiriamų mūsų šalių vienybę. Taip, kaip šiandien ją jaučiame Jūsų vizito Lietuvoje metu.

Keliu taurę į Jūsų, Didenybe Karaliau, ir Jūsų, Karaliene Sofija, sveikatą, už Lietuvos ir Ispanijos sėkmingą bendradarbiavimą, už mūsų tautų klestėjimą ir gerovę, už vieningą ir gyvybingą Europą su Ispanija ir Lietuva jos širdyje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

http://www.lrp.lt/lt

Nuotraukose: Lietuvos vadovo susitikimas su Karališkąja Didenybe ir Karaliene Sofija

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra