Prezidento metinis pranešimas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Antradienis, 2005 m.  balandžio 12 d. (Vilnius).

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Seime perskaitė metinį pranešimą.
Prezidentas metiniame pranešime įvardijo, kad „šiandien mes, lietuviai, esame trijų didelių iššūkių akivaizdoje. Pirmasis mums tenkantis iššūkis – tai politinis susvetimėjimas, pilietinės ir politinės brandos stoka. Antrasis – netolygi plėtra ir iš jos kylanti socialinio teisingumo ir solidarumo stoka. Trečiasis iššūkis – tautos nykimas, lydimas nevaldomų demografinių ir emigracijos procesų.“

„Iš šių trijų iššūkių kyla ir trys strateginiai Lietuvos tikslai: sukurti savarankišką piliečių visuomenę, politinę tautą; įveikti krašto bei jo regionų ekonominį, socialinį, technologinį atsilikimą ir kartu padėti pagrindus didesniam socialiniam teisingumui; atkurti piliečių pasitikėjimą savimi, savo tauta, savo valstybe, užtikrinti gyvybingą tautos ateitį.”

Prezidentas įvardijo siekius ir orientyrus, kurių būtina laikytis konkrečiose Lietuvos gyvenimo, ūkio, veiklos srityse, norint priartėti prie išsikeltų tikslų.  Pasak Prezidento, šiandien į politiką turime susigrąžinti vertybes, idėjas ir principus. Kad piliečiai imtų pasitikėti valstybe, visų pirma privalo keistis pati valstybės tarnyba, valstybinės Lietuvos institucijos. Jų darbui būtinas viešumas, skaidrumas, atvirumas. Daug faktų liudija apie rimtas lojalumo problemas bei kelia abejonių dėl mūsų institucijų gebėjimo ginti civilizuoto gyvenimo principus ir nacionalinius interesus.  

Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į korupciją kaip ne tik į teisėsaugos, bet ir į rimtą nacionalinio saugumo problemą, kuriai spręsti būtinas visų parlamentinių partijų sutarimas. Dabar Lietuvoje galioja apie dešimt korupcijos prevencijai skirtų įstatymų, kurie turėtų būti realiai vykdomi.

Prezidentas iškėlė klausimą, kodėl iš tūkstančių lietuvių, per nepriklausomybės metus įgijusių išsilavinimą Vakarų universitetuose ir tapusių gerais specialistais, bent dalies nematyti valstybės tarnyboje? Ar neturėtų  Vyriausybei ir parlamentinėms partijoms rūpėti, kaip Vakaruose išsilavinusių žmonių pagalba sustiprinti Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijas?

V. Adamkus stebėjosi, kad kuo daugiau Lietuvoje kalbame apie savivaldos galių stiprinimą, tuo tų galių lieka mažiau, ir pakvietė Seimo narius prisiminti savo pažadus rinkėjams ir tesėti duotus įsipareigojimus išplėsti savivaldą bei pasiūlė iš esmės pertvarkyti ir demokratizuoti regionų valdymo sistemą.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių apsaugą ir Lietuvos teismų sistemą, šalies vadovas teigė, jog teismų nepriklausomumas – fundamentalus teisinės valstybės principas. Tačiau demokratijai kyla pavojus ir kai teismų nepriklausomybė virsta uždarumu, užsisklendimu nuo visuomenės.

Kalbėdamas apie visų valstybės regionų tolygią plėtrą, Prezidentas dar kartą priminė, jog švietimas, mokslas, geras ir visiems prieinamas išsilavinimas yra patikimiausias krašto ūkinės ir socialinės pažangos kelias, jog tai – ir esminė socialinio teisingumo sąlyga, todėl būtina tobulinti ir tęsti švietimo reformą. Remdamasis faktais, kad Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių procentas vienas didžiausių Europoje, bet lėšų vienam studentui parengti skiriame net tris kartus mažiau, nei Europos šalių vidurkis, ir kad nuo to nukenčia studijų kokybė, Prezidentas pasiūlė svarstyti galimybę pradėti mokslo ir studijų reformą, kuri leistų perimti kitų šalių patirtį ir keisti mokslo bei studijų finansavimo principus: jie turi skatinti gabiausius mokslininkus pasilikti dirbti Lietuvoje, o išvykusius grįžti į tėvynę.

Pasak Prezidento, reikia reformuoti valstybės paramą kultūrai, aiškiai apibrėžiant rėmimo principus. Platesni įgaliojimai kultūros ir mokslo srityse turėtų būti suteikti nepriklausomoms, atskaitingoms, skaidriai sudarytoms ir veikiančioms ekspertų taryboms. Būtina siekti, kad ekspertai realiai būtų nepriklausomi, nesusiję su jokia interesų grupe, antraip nepriklausomi vertinimai virsta interesų derinimu.

Aptardamas ekonomikos aktualijas, Prezidentas kėlė klausimą, kaip Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis didinti mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą. V. Adamkus teigė, kad šaliai reikia visuomenę galinčių sutelkti orientyrų, ir pasiūlė, kad vienu iš jų galėtų tapti Lietuvos išsikeltas tikslas per artimiausius dešimt metų išsiveržti iš skurdžiausių, struktūrinių fondų remiamų Europos Sąjungos valstybių grupės. Per kitus penkerius metus, taigi iš viso per penkiolika metų, būtų galima siekti priartėti ir prie Europos Sąjungos ekonominio lygio vidurkio.

Prezidentas pabrėžė, kad reikia tinkamai formuluoti savo interesus ir deramai juos ginti ne tik priimant istorinius sprendimus ES vadovų taryboje, bet ir kasdienėje bendroje valstybių politikoje. Nereikia bijoti Briuselyje išsakyti ir kritiškos nuomonės apie tokius sumanymus, kurie trukdytų Lietuvos ūkio plėtrai. Reikia turėti valios atsispirti siūlymams, kurie nenaudingi Lietuvos ekonomikai ir jos piliečiams.
Šalies vadovo teigimu, būtina atverti Lietuvos energetikos rinką naujiems tiekėjams, nes tik sukūrę modernų Lietuvą su Europą jungiantį infrastruktūros tinklą, pasieksime bent minimalią šaliai tiekiamos energijos šaltinių įvairovę. 

Anot Prezidento, racionali socialinė politika negali būti grindžiama vien pašalpomis. Būtina padėti žmogui pasikeisti, sustiprinti jo savarankiškus gebėjimus pačiam spręsti problemas. Būtina perimti demokratinėse valstybėse įprastą aiškiai nustatyta socialinių išmokų indeksavimo tvarką, pagal kurią numatoma jas didinti priklausomai nuo ekonominės padėties.

V. Adamkus pabrėžė, kad sveikatos priežiūra brangiai kainuoja, ir valstybės galimybės finansuoti visas paslaugas – ribotos. Todėl ir čia be konkurencijos ir privačios iniciatyvos Lietuva neišsivers. Todėl, siekiant socialiai teisingos politikos, itin svarbu nustatyti aiškius kriterijus, kaip skirstomi riboti sveikatos apsaugos ištekliai, ir nuolat prižiūrėti, kad jų būtų griežtai laikomasi.

Pasak šalies vadovo, užsienio politikos srityje būtina įtvirtinti Lietuvą kaip Europos Sąjungos ir NATO valstybę, aktyvios politikos ir tarpregioninio bendradarbiavimo centrą.

Pranešimo pabaigoje Prezidentas dar kartą akcentavo tautos nykimo iššūkio keliamas grėsmes ir teigė, kad Lietuva turi imtis gerai apgalvotos bendros emigracijos politikos, kad reikalinga aiški ilgalaikė valstybės strategija emigracijos klausimams spręsti. Būtina numatyti priemones, kuriomis emigraciją būtų įmanoma pristabdyti, iš dalies koordinuoti, susigrąžinti bent dalį užsienyje dirbančių specialistų, įjungti juos į Lietuvai reikalingus projektus.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra