Prezidento Antano Smetonos gimtadienio šventė Užugiryje

Autorius: Data: 2011-08-23 , 13:25 Spausdinti

Evelina KISLYCH, Jurgita BRASIŪNAITĖ, Trakai 

Pirmojo ir paskutiniojo (ketvirtojo) nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) gimtadienio proga į Užulėnio kaimą (Ukmergės r.) suplūdo minia politikos, verslo atstovų bei tiesiog piliečių, gerbiančių ir prisimenančių jo garbų atminimą. Ši diena, rugpjūčio 10-oji, tapo švente kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Nors šventė įvyko šiek tiek vėliau, 2011 m. rugpjūčio 14 d., nuotaikos ir to šimtmečio aura miestelyje išliko. 

Antano Smetonos gyvenimą prisimenant 

Šis žmogus ryškiai išsiskyrė savo požiūriu į mokslą. Jis – nenuginčijamai privalomas kiekvienam. Savo kelią išsilavinimo link A. Smetona pradėjo 1897 m., įstojęs į Peterburgo universitetą, Teisės fakultetą. Po studijų, A. Smetona įsidarbino Vilniaus žemės banke, kuriame pradirbo vos 5 metus. Būsimajam prezidentui pasitaikė proga rašyti, redaguoti ir prisidėti prie laikraščių leidybos. 11 metų dirbo laikraščiuose Vilniaus žinios, Lietuvos ūkininkas, Viltis, bei Lietuvos aidas (1917). Po pirmosios savo, kaip prezidento, kadencijos (1920 04 19) jautėsi subrendęs ir galintis dėstyti Lietuvos universitete. Sudalyvavęs perversme (1926 12 07) vėl tapo LR prezidentu. Prieš trečiąją kadenciją (1931) į prezidento poste jis išleido keturis tomus rinktinių raštų. Kadangi A. Smetona buvo itin prisirišęs prie savo gimtinės, atsižvelgė į vaikų padėtį ir 1932 m. įsteigė pradinę mokyklą, kuri vėliau imta vadinti Užugirio prezidento A. Smetonos vardo pradžios mokykla, šiuo metu yra muziejus. Jame galima išvysti begales to meto daiktų, išlikusių iki šių dienų. Nuo siūlų iki sudėtingų verpimo ir audimo staklių. Ir viskas autentiška.  

Į gimtadienio šventę bėgte 

Renginys, skirtas A. Smetonos gimtadienio paminėjimui, prasidėjo Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (pastatyta 1919m.) Lėne, Taujėnų seniūnijoje. Po šv. Mišių renginį pratęsė dainininkė, viena iš sopranų trio „Panteros“ narė Rasa Juzukonytė. Į Užulėnio kaimą svečiai atvyko įvairiai: vieni mašinomis, kiti – dviračiais, buvo ir toks dalyvis, 63 metų vestuvių muzikantas Gintautas Stačkūnas, pasiryžęs įspūdingesniam poelgiui. Iš Ukmergės iki A. Smetonos paminklo Užulėnio kaime jis tiesiog atbėgo. Kalbintas G. Stačkūnas džiaugėsi savo pasirinkimu, tai lyg jo pareiga, prezidento šviesiam atminimui. Įveikęs tokį atstumą garbaus amžiaus bėgikas turėjo garbę šalia paminklo iškelti A. Smetonos vėliavą. 

Prezidento dvaro sodyba – viskas taip, kaip prieš 77 metus 

Šventė persikėlė į A. Smetonos dvarą Užugiryje. Anksčiau šventes kasmet organizuodavo tautininkų sąjungos Ukmergės skyrius, pirmininkė Audronė Uselienė. O šiemet – Ukmergės r. savivaldybė ir Všį Išeivijos idėjų centras. Vadovas Rimantas Dailidonis, prasitarė apie pagrindinį šventės tikslą – atkurti to meto dvasią. Tai reiškia suteikti žmonėms naują tikėjimą, tokį, koks buvo tada. Pasak R. Dailidonio, prezidentas A. Smetona jam reiškia tikėjimą. Su ta mintimi ir gimė ši idėja. Puikiai sugalvota renginio tema visus svečius perkėlė į 1934-uosius. To laikotarpio muzika, dalyviai pasipuošę tuometiniais apdarais. Moterys buvo itin išvaizdžios – dvelkė elegancija bei prabanga, besilaikydamos vienos iš renginio sąlygų apsirengti romantiškais smetoniško laikotarpio drabužiais. Jie joms priminė jaunystę. Svečiai taip pat turėjo galimybę susipažinti su dvaro vystymosi perspektyvomis. Jie galėjo mėgautis paroda, kurioje buvo gausu prezidento nuotraukų, paimtų iš vyriausio prezidento brolio Igno Smetonos sūnaus Algirdo Mulerankos archyvo. Taip pat paroda papildyta brėžiniais, tėvų jaunystės daiktais (radijo imtuvas „Heros“ (1936), „Bestag“ (1934), „Philips“ ir kt.). Pritaikytoje erdvėje buvo pristatomi 1919–1940 m. V. Venciaus, J. Duduro ir kitų autorių kino filmai, pritraukę brandesnio amžiaus svečių dėmesį.  

Gimtadienio norai – neišsipildė 

Šventės metu pakalbintas Ukmergės r. savivaldybės meras Algirdas Kopūstas prasitarė apie projektą, planus, kurie neišsipildė. Ukmergės r. savivaldybės tarybos sprendimu buvo pradėtas rengti projektas 2009 04 30 (Nr. 7-86 ) dėl Užugirio ir gretimų teritorijų detaliojo plano. Šio planavimo tikslas – parengti Užugirio dvaro ir gretimų teritorijų detalųjį planą, kuriame bus nustatyti vieningi bei galiojantys teisės aktai. Pagrindinis tikslas – atgaivinti Užugirio dvarą. Pasak Rimos Boškevičienės, Investicinio ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos, šis projektas tęsiasi keletą metų ir tapo gan skausmingu Ukmergės rajono savivaldybei. Bėgant laikui keičiasi reikalavimai, tad projektas įtrauktas į finansuotinų sąrašą. Darbai atidėti ir vėl iš naujo koreguojama techninė dokumentacija. Paraišką teikti ir pradėti darbus numatoma kitais metais. Žinoma, pasak R. Boškevičienės, jei kojos nepakiš spauda, kuri prieš tai suvaidino didelį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant projektą. Po tam tikrų įvykių projektas buvo atmestas ir šiandien Užugirio dvaras toks pat, kaip ir prieš 77-erius metus – apleistas.  

Dvaras turi būti traukos centru  

Pasak mero A. Kopūsto, kadangi parama skirta pastatų renovacijai nėra labai didelė, vos 5 mln, iš Europos Sąjungos lėšų ir 500 000 tūkstančių iš Savivaldybės biudžeto, tokiam kompleksui išvystyti projektas paskirstytas į du etapus. Į projektą įtrauktas 83 ha plotas. Pirmajame etape numatoma renovuoti patį dvaro pastatą, kuriame bus teikiamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. O pagrindinis pastatas turėtų virsti muziejumi bei konferencijų sale. Šias žemes stengiamasi išsaugoti, neišdalinti, laikyti ir puoselėti. Bendra teritorija (su dvaru) turi tarnauti turizmo reikmėms.  

Su Dievo palaiminimu 

Atsargiai parodoje žvalgėsi kunigas Vidmantas Kareckas, jau 8 metus dirbantis Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijoje. Kunigas prasitarė dirbantis ir Šilų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje. Nuotraukose jis atrado ir savo atstovaujamą Švč. Jėzaus širdies bažnyčią. Prisiminęs Bažnyčios atsiradimo pradžią (1935 10 13) kunigas atsiminė prezidentą A. Smetoną, prisidėjusį prie jos statybos. „Bažnyčios altorius bei paveikslas – A. Smetonos auka bažnyčiai. Savo laiku jis taip pat prisidėjo prie jos statybos. Ir ačiū jam, ačiū Dievui, už jo šviesų atminimą“, – žiniomis dalinosi V. Kareckas. Paklaustas, kokie kiti per kelerius metus vyko rekonstrukcijos darbai, jis prasitarė, kad prieš keletą metų pavyko pakeisti bažnyčios stogą, grindis. V. Kareckas vylėsi, kad apie tolimesnę veiklą Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijoje spręs vyskupas. Šventės svečiai noriai jo teiravosi apie parapijos reikalus, prašėsi drauge nusifotografuoti, taip reikšdami pagarbą jo ilgamečiam darbui. 

Sigita Smetonaitė: „Anatanas Smetona priėmė šį dvarą su sąlyga“ 

„Kaip man tėvelis pasakojo, šį dvarą A. Smetona priėmė su sąlyga, kad jis bus valstybės“, – pasakojo prezidento brolio Motiejaus sūnaus A. Smetonos dukra Sigita Smetonaitė. Dalis (80 ha) padovanota už atsidavimą gimtinei, dalį (25 ha miško) gavo kaip Nepriklausomybės akto signataras. Jeigu, pasak S. Smetonaitės, A. Smetonos vaikaičiai Antanas ir Vytas pareikštų norą į žemes, galbūt nebūtų atmestas prašymas, tačiau jie to nenori – kas jiems nepriklauso. Kadangi 1941–1948 m. vykusių trėmimų metu S. Smetonaitė ir jos šeima buvo ištremti. Kaip degė sodyba ir kad mirė prezidentas A. Smetona – jie sužinojo paskutiniai. Labiausiai nesuprantama buvo tai, kad sovietmečiu lietuviai turėjo ištrinti A. Smetonos vardą ir atminties. Buvo liepiama tai, kas neįmanoma.  

Legendomis apipintas Lėno kaimas 

Šventėje galima buvo sutikti įvairių ir netikėtų svečių iš politikos, verslo, turizmo pasaulių. Su kauniečiais atvykęs žymiausias Lietuvos gidas ir žydų istorijos žinovas Chaimas Bargmanas klausinėjo žurnalistų apie Lėno kaimo pavadinimo kilmę. Kadangi daugelis tik gūžčiojo pečiais, Ch. Bargmanas papasakojo vertą susidomėjimo istoriją apie šio kaimo pavadinimo kilmę, remdamasis Maironio eilėraščiu Šatrijos kalnas.  

Fotosesija su Antanu Smetona – didžiausia pramoga damoms 

Į šventę Užugiryje atriedantis senovinis automobilis pranešė svečiams apie teatralizuoto pasirodymo pradžią. Iš automobilio išlipusį A. Smetoną (Ukmergės kultūros centro Taujėnų filialo mėgėjų teatro „Bičiuliai“ aktorius Algis Podolskis) pasitikto tarnaitė, kuri jį palydėjo į balkoną, esantį dvaro antrame aukšte. Sveikinimo žodį taręs A. Podolskis nusileido į kiemą ir sulaukė besąlygiško dėmesio iš damų, norėjusių nusifotografuoti drauge su šventės kaltininku. Po fotosesijos visi nuskubėjo valgyti šaltibarščių bei žirnių košės su spirgučiais, kuriais vaišino visą dieną prie puodų plušusios moterys.  

Evelinos Kislych nuotr.  

Nuotraukoje: Užugirio A. Smetonos pradinė mokykla ir muziejus 

Voruta. – 2011, rug. 3, nr. 17 (731), p. 14.

Istorija , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra