Prezidento Antano Smetonos 138-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune
Autorius: Voruta Data: 2012-08-11 , 12:45 Spausdinti
2012 m. rugpjūčio 10 d. Kaune, istorinės Prezidentūros kiemelyje įvyko Prezidento Antano Smetonos 138-ųjų gimimo metinių paminėjimas.
Renginį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“. Minėjimą Lietuvos himnu pradėjo Kauno Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai. Renginyje dalyvavo Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Stanislovas Buškevičius, mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis, LŠS muziejaus direktorius Vytautas Zenkus, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, Kauno sąjūdžio ir LLKS nariai, kauniečiai bei miesto svečiai. Minėjimo dalyviai pasidalijo mintimis apie A. Smetoną kaip Lietuvos Prezidentą, Vasario 16-osios akto signatarą, apie jo reikšmę Lietuvos politinėje istorijoje. S. Buškevičius linkėjo iš A. Smetonos mokytis pilietiškumo ir patriotiškumo, V. Molis – valstybės kūrėjo ir saugotojo bruožų. LLKS narė Martyna Bikuličienė prisiminė apie sunkumus, kuriuos patyrė A. Smetonos giminaičiai sovietmečiu – aukštosiose mokyklose ir darbovietėse.
LR Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko sveikinimus išsakė padėjėja Raminta Baltuškienė, linkėdama gerbti ir puoselėti A. Smetonos atminimą. Renginio iniciatorius Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas kreipėsi į jaunąją kartą, ragindamas imti pavyzdį iš Antano Smetonos studijų gimnazijoje ir universitete laikotarpio, mokytis užsienio kalbų ir būti aktyviais Lietuvos visuomenės kūrėjais. Renginio dalyviai padėjo gėles prie A. Smetonos paminklo. Prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimą istorinės Prezidentūros kiemelyje jau ketvirtąjį kartą organizuoja Kauno sąjūdis ir tai tampa tradicija.
V. Kavolis, sistemindamas lietuvių tautinio sąmoningumo raidą, vienu iš penkių svarbiausių laikotarpių išskyrė „Smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“. O šio laikotarpio įnašu įvardijo valstybingumą ir pasitikėjimą savimi kaip tauta, pajėgiančia save valdyti.
A. J. Greimas rašė: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos metais
~ Lietuva, Lietuvos Sąjūdis
2020-12-15, 08:12
-
Dainora Kaniavienė. Laisvėjanti Palanga – Sąjūdžio verpetuose
~ Lietuva, Lietuvos Sąjūdis
2020-04-07, 12:31
-
Palangiškiai į biblioteką nešė Sąjūdžio laikotarpio dokumentus
~ Lietuvos Sąjūdis, Naujienos
2020-03-31, 09:45
-
Vytautas Landsbergis. Baku - Vilnius
~ Lietuvos Sąjūdis, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-02-13, 13:50
-
Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.
~ Lietuvos Sąjūdis
2019-05-07, 14:30