Prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonomikos klausimais dr. N. Udrėno atsakymai

Autorius: Data: 2013-02-14, 14:19 Spausdinti

Po Europos Vadovų Tarybos posėdžio, 2013 m. vasario 7-8 dienomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukia daug klausimų dėl ES biudžeto, ypač daug klausiama dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams.

Norime pasidalinti Prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonomikos klausimais dr. Nerijaus Udrėno atsakymais apie tiesiogines išmokas mūsų šalies ūkininkams, Kaimo plėtros programą ir kitus, kaimo žmonėms aktualius klausimus.

Prezidentės spaudos tarnyba

Atsako Prezidentės vyriausias patarėjas ekonomikos klausimais dr. Nerijus Udrėnas:

1. Kas konkrečiai naujame ES biudžete 2014-2020 m. suderėta Lietuvos kaimui – kiek Lietuvos žemdirbiai gaus Kaimo plėtros programai ir kiek tiesioginėms išmokoms?

N. U.: Pirmą kartą ES istorijoje ilgametis biudžetas buvo sumažintas net 33 milijardais eurų – to anksčiau niekada nėra buvę. Tačiau net ir iš drastiškai sumažinto biudžeto Lietuvai pavyko išsiderėti 4 milijardais litų daugiau nei gavome 2007-2013 metais. Iš viso Lietuva per ateinančius septynerius metus gaus 44,5 milijardo litų, kaimui atiteks kone pusė visos šios sumos – net 17,24 milijardo litų. Daugiau nei 75 proc. didėja tiesioginėms išmokoms skiriama suma – ji sudarys 11,2 milijardo litų. Taigi, augimas iš tiesų yra didelis, ypač žinant, kad visa Europa išgyvena sunkmetį. Kaimo plėtrai skirta apie 5,54 milijardo litų. Derybų Briuselyje metu Lietuvai buvo numatyta šiai programai skirti gerokai mažiau pinigų, tačiau Prezidentei D. Grybauskaitei pavyko išderėti papildomus 400 milijonų litų.

2. Kaip konkrečiai pajus šią europinę paramą kaimo žmogus?

N. U.: Nuo 2014 iki 2020 metų tiesioginės išmokos kiekvienam Lietuvos žemdirbiui padidės nuo dabartinių 487 litų iki 677 litų už hektarą. Tai iš tikrųjų yra žymus padidėjimas – mūsų šalies žemdirbių naujoje finansinėje perspektyvoje gaunamų tiesioginių išmokų dydis pasieks 75 % ES vidurkio. Kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės ES lėšų naudą pajus ir per Kaimo plėtros programą. Šias lėšas galima naudoti naujoms technologijoms, gamybos priemonėms modernizuoti, naujoms darbo vietoms kaime kurti, aplinkai saugoti, taip pat skirti pačioms kaimo bendruomenėms. Pavyzdžiui, per pastaruosius septynerius metus iš šių lėšų Plateliuose ir Kuršėnuose buvo paremti amatų centrai, Veiverių poliklinikoje įrengtas liftas ligoniams, kaimiškose vietovėse įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, visoje Lietuvoje paremta kaimo turizmo sodybų plėtra. Tokių gražių pavyzdžių yra visoje šalyje.

3. Lietuvos žemdirbių siekis buvo ES vidurkį atitinkančios tiesioginės išmokos, kada Lietuvos ūkininkai gaus tokias pat išmokas kaip ir kiti ES žemdirbiai?

N. U.: Lietuvos Prezidentė palaiko mūsų šalies žemdirbių siekį, kad tiesioginės išmokos žemės ūkiui turi kuo greičiau priartėti prie ES vidurkio. Tačiau tiesioginių išmokų dydį lemia ir žemės ūkio sąnaudų lygis, kuris Baltijos šalyse yra mažesnis nei ES vidurkis. Nuo įstojimo į ES 2004 metais, Lietuva yra naudos gavėja – tai yra mes gauname žymiai daugiau pinigų negu jų sumokame. Pavyzdžiui, per ateinančius septynerius metus vidutiniškai per metus vienas Lietuvos gyventojas iš ES gaus 2,113 tūkst. litų – tai yra 5 kartus daugiau nei Lietuva sumoka į ES biudžetą. Didesnę paramą Lietuvos žemdirbiams mes galėtume gauti tik kitų valstybių sąskaita. Įvertinus ekonominę situaciją Europoje bei taupymą, Lietuva tikrai sugebėjo išderėti geras sąlygas savo šalies ūkininkams.

Nuotraukoje: Dr. N. Udrėnas

Politika , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra