Prezidentės šimtadienis: išjudinti būtiniausi sprendimai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

„Lietuva nenori gyventi kaip vakar. Pradedam kurti kitokią šalį, kitokią Lietuvą. Tai iššūkis ne man, o mums “, – pirmąją dieną po rinkimų teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
2009 m. spalio 20 d. bus šimtas dienų, kaip D. Grybauskaitė eina Lietuvos Respublikos Prezidentės pareigas. Pagal nerašytą taisyklę, šimtadienis siejamas su pirmaisiais kritiniais veiklos vertinimais. Pasak Prezidentės, tai gera proga ir patiems stabtelti ir įvertinti, tai kas nuveikta.
 
Visuomenės apklausos rodo, kad Prezidentės D. Grybauskaitės veiklą dauguma šalies gyventojų vertina teigiamai. Pasak Prezidentės – tai didelis įpareigojimas ir atsakomybė.
 
„Todėl pirmuosius tris mėnesius kiekviena diena paženklinta naujų iššūkių ir intensyvaus darbo. Ypatingas kritinis laikmetis iš Prezidentės reikalauja greitų ir ryžtingų veiksmų, išjudinant būtiniausius sprendimus net ir labiausiai apleistose srityse. Koks šimtas dienų, tokia greičiausiai bus ir visa kadencija“, – apžvelgdama šimto dienų darbus teigia Prezidentė.
 
„Planuoti penkmečiais nemėgstu, bet noriu matyti Lietuvą demonopolizuotą, su skaidria ir lygia visiems teisingumo sistema, sutvarkytu energetikos sektoriumi, su euru ir naujomis galimybėmis investicijoms, saugia ir pilietiška visuomene“, – pristatydama strateginius tikslus tvirtino Prezidentė.
 
Per pirmąsias šimtą dienų Prezidentės dėmesys ir buvo sutelktas ties būtiniausiais, su nacionaliniu, energetiniu ir ekonominiu šalies saugumu susijusiais, sprendimais.
 
Vidaus politika
 
Energetika. Prezidentei pasirašius Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, atverta galimybė išformuoti LEO LT, demonopolizuoti energetikos sektorių ir peržiūrėti valstybės energetinę strategiją. Prezidentės iniciatyva pakeista elektros kainų skaičiavimo metodika, sudaranti prielaidas, uždarius Ignalinos AE, mažinti elektros kainas.
 
Teismų pertvarka. Valstybingumo pamatu įvardijusi teisingumą, Prezidentė ėmėsi tobulinti ir skaidrinti teismų veiklą: sugriežtinti teisėjų vertinimo ir atrankos kriterijai, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik teisėjų profesiniams gebėjimams, bet ir garbei bei moralei, pradėtos rengti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Garbės teismo nuostatų pataisos, priemonių planas dėl teismų darbo krūvio mažinimo bei teisėjų rotacijos principo įgyvendinimo. Pradėta Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo procedūra.
 
Nacionalinis saugumas. Prezidentės iniciatyva pradėta rengti nacionalinės žvalgybos sistemos koncepcija, tapsianti nacionalinės saugumo sistemos reformos pagrindu. Pasak Prezidentės, šios reformos eigoje visos saugumo tarnybos, tarp jų ir VSD, turi būti depolitizuotos, aiškiai apibrėžtas saugumo tarnybų veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmas. Artimiausiu metu nacionalinės žvalgybos koncepcija bus pateikta svarstyti Valstybės gynimo tarybai.
 
Sklandesnis teisėkūros procesas. Prezidentės įsitikinimu, permainos, kurių tikisi visuomenė, priklauso nuo bendro Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės darbo. Todėl per pirmuosius tris mėnesius dėtos ypatingos pastangos tokiam bendradarbiavimui stiprinti ir sklandžiam teisėkūros procesui užtikrinti.
 
Nors per pirmąjį darbo mėnesį du įstatymus (Statybos ir Ligos ir motinystės ) Prezidentė grąžino Seimui svarstyti pakartotinai, šiuo metu Seime jau svarstomos naujos šių įstatymų pataisos, kurias, dirbdamos išvien su Seimu, parengė Prezidentės sudarytos darbo grupės. Prezidentės sudaryta darbo grupė rengia ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas. Prezidentūra taip pat dalyvauja Teismų, Savivaldos, Konkurencijos, Visuomenės informavimo priemonių bei kitų svarbių įstatymų pataisų rengime.
 
Bendradarbiavimas su Vyriausybe – sudarytas neatidėliotinų veiksmų planas. Patvirtinus naujos sudėties Vyriausybę, reguliarių susitikimų su Premjeru ir ministrais metu, sudarytas neatidėliotinų darbų ir sprendimų planas visose šalies gerovei svarbiose srityse. Prezidentės įpareigojimų Vyriausybei sąraše – struktūrinė Sodros pertvarka, reali sveikatos sistemos reforma, aiški studijų finansavimo tvarka, teismų veiklos tobulinimas, priemonės verslui gaivinti, ilgalaikė kultūros strategija, policijos reformos pabaiga, pieno supirkimo kainų stabilizavimas, teritorijų planavimo skaidrumas, pašto paslaugų liberalizavimas, antimonopolinė veikla, gyvenamųjų namų renovacija, apskričių ir savivaldos reforma, pilietinės visuomenės ir bendruomenių veiklos skatinimas, liustracijos proceso pabaiga, nuosekli krašto ginkluotųjų pajėgų reforma bei mokesčių sistemos peržiūrėjimas.
 
Išlaidų mažinimas. Ragindama valdžios institucijas mažintis valdymo išlaidas, Prezidentė nurodė pertvarkyti ir Prezidento kanceliariją bei sugriežtinti lėšų, tarnybinių automobilių ir telefonų naudojimo tvarką. Tai leis sutaupyti daugiau nei 3 milijonus litų mokesčių mokėtojų pinigų.
 
Pilietinės visuomenės kūrimas. Prezidentė įsitikinusi, kad įveikti ekonominę, moralinę bei dvasinę visuomenės krizę valstybė pajėgi tik palaikoma pilietiškos visuomenės. Todėl, ragindama telkti veiklius žmones ir skatinti pilietiškumą, Prezidentėkreipėsi į įtakingus visuomenės, mokslo, kultūros, meno, bažnyčios ir sporto veikėjus, signatarus, jaunimo organizacijas, regioninę ir nacionalinę žiniasklaidą.
 
Užsienio politika
 
Santykiai su ES valstybėmis. Prezidentės įsitikinimu, šalies užsienio politika turi tarnauti valstybės interesams. Todėl pirmieji Prezidentės užsienio vizitai buvo skirti stiprinti bendradarbiavimui su bendrų strateginių tikslų turinčiomis ES valstybėmis bei įtakingiausiomis Europos ir pasaulio organizacijomis.
 
Per tris mėnesius Prezidentė su darbo vizitais aplankė 6 užsienio valstybes: Švediją, Latviją, Lenkiją, Prancūziją , Suomiją ir Estiją bei svarbiausias Europos ir pasaulio organizacijas. Briuselyje Prezidentė susitiko su Europos Komisijos, Europos parlamento ir NATO vadovais, JAV dalyvavo Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos debatuose, JAV Valstybės sekretorės Hilary Klinton organizuotame pasaulio moterų lyderių susitikime bei dvišaliuose susitikimuose su Ukrainos, Gruzijos ir Serbijos vadovais.
 
Naujas bendradarbiavimo etapas pradėtas su viena iš įtakingiausių ES senbuvių– Prancūzija. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai pasirašė pirmąją abiejų šalių istorijoje strateginės partnerystės sutartį.
 
Pirmųjų Prezidentės užsienio vizitų tikslas – Baltijos jūros regiono valstybių energetinis saugumas, ES valstybių parama Lietuvos energetikos projektams –naujos branduolinės jėgainės ir elektros tiltų statyboms. Per pirmuosius mėnesius užsitikrinta ne tik aplinkinių šalių, bet ir ES vadovų parama energetikos projektams. „Europos komisijos vadovas Ž. M. Barosas asmeniškai mane patikino, kad Lietuvos pateikta paraiška 175 milijonų eurų ES paramai gauti elektros jungties statybai yra nagrinėjama ir greitu laiku galime tikėtis sprendimo“, – teigė Prezidentė D. Grybauskaitė.
 
Prezidentės D. Grybauskaitės kvietimu, Lietuvai išskirtinį dėmesį parodė, darbo vizito į mūsų šalį atvykęs, naujasis Europos parlamento vadovas Ježis Buzekas ir naujasis NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmusenas.
 
Šalies saugumas ir gynyba. „NATO pasirengusi investuoti į Baltijos šalių saugumą“, – Prezidentės kvietimu lankydamasis Lietuvoje užtikrino NATO generalinis sekretorius.
 
Prezidentė su NATO vadovu aptarė naujai rengiamą NATO koncepciją, Baltijos šalių gynimo planą bei Lietuvos siekį, kad aljanso narių įsipareigojimas ginti viena kitą būtų taikomas ir naujų grėsmių akivaizdoje taip pat, kaip numatoma ginti Vašingtono sutarties 5–tajame straipsnyje dėl teritorinės gynybos.
 
Santykiai su kaimyninėmis Rytų šalimis. Šalies vadovės įsitikinimu, šalies ekonominiam ir energetiniam saugumui ne mažiau svarbūs ir santykiai su Rytų kaimynėmis. Bendraujant su kaimyninėmis Rytų valstybėmis Prezidentė ragina atsisakyti aštrios retorikos, santykius grįsti konstruktyviu dialogu ir geros kaimynystės pagrindais. Rugpjūtį, Lietuvos vežėjams susidūrus su sunkumais Rusijos pasienyje, o pieno perdirbėjams su lietuviškų pieno produktų eksporto problemomis, Prezidentė nutraukė 8–erius metus tarp Lietuvos ir Rusijos vadovų trukusią tylą, paskambinusi Rusijos federacijos prezidentui Dimitrijui Medvedevui. „Nesusipratimai tarp žinybų ir Lietuvai, ir Rusijai atnešatik nuostolių. Esu įsitikinusi, jog tarp mūsų šalių yra pakankamai potencialo ekonominiams santykiams plėtotis, o visas problemas kviečiu spręsti tik atviru dialogu“, – telefonu sakė Lietuvos valstybės vadovė Prezidentui D. Medvedevui. Rusijos prezidentas po pokalbio su D. Grybauskaitė prabilo apie naujų dvišalių santykių etapą.
 
ES nusprendus, kad Baltarusijos izoliacija nepasiteisino ir būtina šią šalį įtraukti į diskusijas apie demokratijos plėtros perspektyvas, rugsėjį Prezidentė, remdamasi ES nuostatomis, žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje bei ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes aptarė su į Lietuvą atvykusiu Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.
———————————————————————————————————
Per pirmuosius tris mėnesius Prezidentės kanceliarija gavo 3 116 šalies gyventojų ir įvairių institucijų laiškų. Žmonės į Prezidentūrą kreipiasi dėl teismų, žemėtvarkininkų, savivaldybių, sveikatos apsaugos ir vaikų teises ginančių įstaigų, pašto veiklos. Taip pat aktualūs su energetika, viešaisiais pirkimais, pilietybe, daugiabučių renovavimu, mokesčiais ir verslo sąlygų gerinimu susiję klausimai. Prezidentės teigimu, tolesnė veiklos strategija bus grindžiama būtent žmonių keliamomis problemomis ir pasiūlymais.
 
„Ne viskas iš karto. Tačiau pamažu būtiniausi sprendimai judinami visose šalies žmonėms svarbiose srityse. Mano nuostatą komanda žino – atėjome ne ponauti, o tarnauti, kad būtų surasti žmonėms reikalingi sprendimai“ – apžvelgdama pirmųjų mėnesių darbus teigia Prezidentė.
 
Irmanto Geliūno nuotr.

Nuotraukoje: LR Prezidentė D. Grybauskaitė savo kabinete

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra